Buitinių atliekų rūšiavimas jau gerai pažįstamas daugeliui gyventojų, tačiau iki šiol dauguma nerūšiuoja vaistinių preparatų. „Eurovaistinės“ duomenimis, vaistus rūšiuoja vos 35 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu likusieji juos kaupia namuose, išmeta kartu su buitinėmis atliekomis ar nuleidžia į unitazą.
Nerūšiuojami patenka į aplinką
Remiantis „Eurovaistinės“ užsakyta tyrimų bendrovės „Sprinter“ gyventojų apklausa, paaiškėjo, kad nors kasmet vaistus žmonės rūšiuoja vis aktyviau, tai daro vos 35 proc. gyventojų.
„Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą – tai galime drąsiai sakyti skaičiuodami į vaistines atnešamus nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Vien pernai gyventojai į „Eurovaistines“ atnešė 8 874 kg vaistų ir tai yra 3,6 kartus daugiau nei 2021 metais. Visgi apklausa rodo, kad tai daro tik 35 proc. žmonių, tad lengva įsivaizduoti, kiek dar nesurūšiuotų vaistų patenka į aplinką“, – apie rūšiavimo skaičius pasakoja „Eurovaistinės“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Išmeta su buitinėmis atliekomis
Toje pačioje vaistinių tinklo atliktoje apklausoje didžioji dalis gyventojų nurodė, kad vaistus jie paprasčiausiai išmeta su buitinėmis atliekomis. „37 proc. žmonių vaistinius preparatus išmeta su buitinėmis atliekomis, o 10 proc. juos išpila su vandens nuotekomis. Taip išmetami vaistai teršia aplinką, o patekę į gruntinį vandenį jie gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai. Ne ką mažesnes grėsme kelia nereikalingų ir negaliojančių vaistų kaupimas namuose, kuris neretu atveju sunegalavus gali paskatinti savigydą ir turėti rimtų sveikatos pasekmių žmogui. O taip elgiasi 18 proc. gyventojų“, – teigia R.Lipnevičiūtė.
Į vaistines – tik vaistus
„Kartais žmonės į
vaistines atneša ne tik nereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir
vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai,
tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiavimui priimami tik vaistai, o vitaminus ir
medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis
buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinimui į
vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis
vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita
Aleknienė.
Netaupykite nereikalingų vaistų
„Viena iš savigydos klaidų – nereikalingų vaistų taupymas „atsargai“. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia, atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų, jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, būtinai atneškite juos į vaistinę saugiam utilizavimui“, – pataria vaistininkė J.Aleknienė.
Kaip rūšiuoti švirkštus ir gyvsidabrio termometrus?
Vaistininkė pasakoja, kad kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Pastarųjų negalima išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Juos patariama atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Pasitikrinkite kas pusę metų
„Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti ir dėl to jie taps neveiksmingi arba gali sukelti šalutinius poveikius, todėl geriausia reguliariai atlikti vaistinėlės peržiūrą. Optimalus laikotarpis – pusė metų, per kurį vertėtų atsakingai peržiūrėti visos vaistinėlės turinį. Tai padės jaustis ramiai ir gerai dėl savo ir artimųjų sveikatos“, – sako vaistininkė J.Aleknienė.