Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gripas – sunki liga, kurią reikia išsirgti

 Peršalimo išvengti galime šilčiau rengdamiesi, tačiau gripas tyko net tų, kurie žiemai pasiruošė tinkamai.

Sveikatos specialistai ragina nenuvertinti virusinių infekcijų ir tinkamai reaguoti į įspėjančius apie jas simptomus. „Gripas yra sunki liga. Ją gydyti reikia mokėti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vedėja Rūta Armonienė.

Dažniausios klaidos – kraštutinumai

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Ignoruodami visus šiuos beprasidedančios ligos požymius arba puldami gerti visus įmanomus vaistus galime ne tik nepadėti sau, bet netgi pakenkti.

„Labai dažnai žmonės vartoja daug įvairių karščiavimą mažinančių vaistų, nes mano, kad kuo greičiau numuš temperatūrą, tuo greičiau ir išgis. Vis dėlto gripas yra virusinė infekcija, todėl nepatartina skubėti mažinti temperatūros vaistais – kurį laiką reikia leisti organizmui karščiuoti. Karščiavimas yra viena iš organizmo gynybos funkcijų: aukštą temperatūrą jis tarsi kareivį paleidžia į karą su virusu“, – sako rūpestinga vaistininkė R.Armonienė.

Anot jos, ligą žmogus turi išsirgti, todėl visiškai netinkamai elgiasi tie, kurie sirgdami gripu eina į darbą, į mokyklą kone per prievartą išsiunčia vaikus. Klysta ir mokytojai, kurie sergančius vaikus laiko pamokose, neatleidžia nuo atsiskaitymų.

Pagrindinės klaidos susirgus gripu, pasak vaistininkės, yra nesigydymas, perteklinis karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas, per mažas kiekis arbatų ir kitų skysčių, nesikreipimas į gydytoją ir patarimų, išgirstų ne iš specialistų, klausyms.

„Užuot paskambinę į vaistinę ar savo šeimos gydytojui ir pasikonsultavę, žmonės dažnai patarimo klausia pažįstamų močiučių, kaimynių ir renka informaciją iš tokių šaltinių, iš kurių nederėtų rinkti. Tuomet savarankiškai pasirenka vartoti per daug vaistų – ir temperatūrą mažinančių, ir sudėtinių vaistų nuo peršalimo“, – sako rūpestinga vaistininkė R.Armonienė. Kadangi gripo komplikacijos labai rimtos, į gydytoją ji pataria kreiptis nieko nelaukiant.

„Žinoma, siaučiant gripo epidemijai, medikai ne visada gali apžiūrėti visus pacientus, tačiau šiais laikais pasikonsultuoti su specialistu galima ir telefonu“, – primena vaistininkė.

vengti padės sąmoningumas

R.Armonienės teigimu, apsisaugoti nuo gripo padeda organizmo grūdinimas, homeopatinių preparatų, vitaminų vartojimas, kontakto su sergančiais žmonėmis vengimas, rizikos grupėms – skiepai. „Siaučiant gripo epidemijai, reikėtų vengti susibūrimo vietų, be reikalo neiti į parduotuves, laikytis asmens higienos, parėjus iš lauko ar darbo nusiplauti rankas, išsiskalauti burną, jūros vandeniu praplauti nosį“, – pataria rūpestinga vaistininkė.

Ypač svarbu žinoti rimtos, sunkios infekcijos pradžios simptomus. Pirmiausia pažeidžiama kvėpavimo sistema – užgula krūtinę, tampa sunku kvėpuoti, skauda gerklę, kyla temperatūra. Dažniausia gripo komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių), vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas. Rečiau prasideda širdies raumens, smegenų, nervų uždegimas.

Pajutus į gripą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Esant aukštesnei nei 38,5 laipsnio temperatūrai, ją sumažinti vaistais. Jei temperatūra nekrinta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Likus namuose, kol bus suteikta medicininė pagalba, patartina dėvėti kaukę, laikytis 1 metro atstumu nuo kitų aplinkoje esančių žmonių.

Siekiant išvengti gripo, rekomenduojama:

  • Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankoms skirtas dezinfekuojamąsias priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
  • Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną, geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis. Galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne.
  • Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
  • Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
  • Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma, dėvėti apsauginę kaukę.
  • Susitikus su sergančiais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).

Rekomenduojami video