Nemiga – gana dažno žmogaus palydovė. Retas kuris niekada nėra skundęsis prabudinėjimu naktį, vartymusi iki paryčių lovoje stengiantis užmigti, pernelyg ankstyvu atsibudimu ar sunkiu kėlimusi ryte. Gerai, jei tai praeina be pasekmių. Tačiau kartais prireikia gydytojų pagalbos ir jų išrašomų migdomųjų. Deja, specialistai teigia, kad šių vaistų vartojame per daug ir per ilgai.

Migdomieji: vartoja per ilgai

Dėl nemigos, varginančių nerimo sutrikimų ar panikos atakų gydytojai skiria raminantį ir migdantį poveikį sukeliančių benzodiazepinų grupės vaistų, vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų. Tačiau, anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos dr. Rugilės Pilvinienės, benzodiazepinų grupės vaistus būtina skirti ir vartoti labai atsakingai.

„Benzodiazepinai turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras, trumpalaikei nemigai gydyti, o tam tikrose situacijose ir sergant epilepsija“, – pranešime žiniasklaidai tvirtina R.Pilvinienė.

Ilgai benzodiazepinus linkę vartoti vyresni nei 65 metų žmonės. Jie šiuos vaistus, norėdami išvengti nemigos, vartoja metų metais, išrašius šeimos gydytojui.

„Senyvi pacientai teisinasi, kad jei nustotų vartoti benzodiazepinus, tai visai neužmigtų ar nemiegotų. Vis dėlto jiems šie medikamentai kelia tam tikrų pavojų. Šiuos vaistus vartojant ilgai, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartojantys benzodiazepinus senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami susilaužo kaulus. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu. Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą“, – teigia specialistė.

Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Tačiau jų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą. Tokiais atvejais vaisto turi būti vartojama ribotą laiką ir prižiūrint gydytojui.

Benzodiazepinų vartojimas gali būti pavojingas tam tikrų profesijų žmonėms. Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jei pavartojęs benzodiazepinų pacientas miega per mažai, budrumo sumažėjimo rizika gali padidėti. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimo ir eismo įvykių ryšys buvo žymesnis jauniems vairuotojams.

R.Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų rekomenduojama vartoti trumpai. Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo, kuris gydomas. Nemigos atveju benzodiazepinų vartojimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nerimo sutrikimui gydyti benzodiazepinai gali būti vartojami ilgiau – 8–12 savaičių.

Priklausomybės rizika

„Benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei anksčiau buvę simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas. Todėl benzodiazepinus paskyręs gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo kursas bus ribotas, ir išsamiai paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Beje, dozės mažinimo laikotarpis taip pat įsiskaito į bendrą gydymo benzodiazepinais trukmę“, – aiškina specialistė.

„Patarčiau susikurti miego ritualą – veiksmų seką, kuri atpalaiduoja, nuramina ir siunčia signalą smegenims, kad netrukus eisite ilsėtis. Pavyzdžiui, maudymasis burbulų vonioje, kvėpavimo ar lengvi jogos, tempimo pratimai, meditacija. Labai svarbu keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu.“

Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais. Fizinės priklausomybės rizika padidėja vartojant kelių benzodiazepinų grupės vaistų derinį.

Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių.

Pradėkime nuo natūralių priemonių

Jei pajutote, kad pradėjote prasčiau miegoti, specialistai pataria pradėti nuo natūralių priemonių.

„Jei miego sutrikimai žmogų kamuoja dėl aiškių priežasčių – netektys, stresas, ligos – ir neilgai, rekomenduojame augalinius ir melatonino preparatus, nemedikamentinius būdus miegui gerinti. Tačiau jei nemiga žmogų kankina ilgiau nei mėnesį, iškart patariame kreiptis į gydytoją“, – teigia vaistininkė Roberta Janulytė.

Pasak R.Janulytės, melatoninas yra hormonas, gaminamas smegenyse esančioje kankorėžinėje liaukoje, jis atsakingas už miego ciklą. Natūraliai melatonino yra graikiniuose riešutuose, migdoluose, kiviuose, vyšniose, kukurūzuose, alyvuogėse ir vynuogėse.

„Triptofanas – tai amino rūgštis, kuri paverčiama į seratoniną, o vėliau į melatoniną. Jos yra paukštienoje, jūrų gėrybėse, ankštinėse daržovėse, avižose, laukiniuose ryžiuose ir perlinėse kruopose. Magnis atpalaiduoja raumenis, taip pat nervų sistemą – jo gausu riešutuose ir sėklose, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, bananuose, avokaduose, liesame jogurte. Vitaminas B₆ dalyvauja procese, kurio metu seratoninas paverčiamas į melatoniną, jis reikalingas magniui pasisavinti. Šio vitamino galima gauti valgant pistacijas, žuvį, mėsą, džiovintas slyvas“, – geram miegui reikalingas medžiagas vardija vaistininkė.

Negalintys ramiai užmigti, anot R.Janulytės, pagalbos gali rasti ir gamtoje – tai vaistažolės. Valerijono šaknis pasižymi stipriu atpalaiduojančiu ir migdančiu poveikiu, bet ilgalaikis dažnas vartojimas gali susilpninti atmintį. Apyniai turi stipriai migdantį, atpalaiduojantį ir spazmolitinį poveikį, tačiau dėl galimos sąveikos su daugeliu vaistų (betablokatoriais, tricikliais antidepresantais, skausmą malšinančiais vaistais, vaistais nuo epilepsijos) juos reikėtų vartoti atsargiai.

„Ramunėlė pasižymi raminančiu ir atpalaiduojančiu poveikiu, padeda, kai kamuoja nerimas ar įtampa. Mėta, melisa ir pipirmėtė atpalaiduoja raumenis, todėl gali padėti žmonėms, kurie negali užmigti ne tik dėl nerimo, bet ir dėl fizinių skausmų, tačiau netinka žmonėms, kurie turi refliuksą, gastritą ar padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Pasiflora yra natūralus antidepresantas, kuris mažina nerimą, stabilizuoja nervų sistemą, ją galima vartoti ir dieną esant įtampai. Levanda tinka nerimui, depresijai, nemigai gydyti, tačiau jos griežtai negalima vartoti nėščiosioms ir maitinančioms. Dėl didelės eterinių aliejų koncentracijos geriau veikia aromaterapija nei geriami preparatai“, – rekomenduoja ji.

Svarbu – miego ritualas

Miego kokybei labai svarbi ir miego higiena – kaip, kur ir kada miegama. Svarbi kiekviena smulkmena. Lova, pagalvė ir antklodė turi būti patogios, o patalynė – švari. Lova turi būti skirta tik miegui, joje nerekomenduoja žiūrėti filmų, naršyti internete ir skaityti knygų. Optimali kambario temperatūra miegui turėtų būti apie 16–20 °C, o prieš miegą būtina išvėdinti kambarį.

„Patarčiau susikurti miego ritualą – veiksmų seką, kuri atpalaiduoja, nuramina ir siunčia signalą smegenims, kad netrukus eisite ilsėtis. Pavyzdžiui, maudymasis burbulų vonioje, kvėpavimo ar lengvi jogos, tempimo pratimai, meditacija. Labai svarbu keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu. Miego metu turi būti aklina tamsa, kad niekas neblaškytų. Taip pat bent 3–4 val. iki miego reikėtų nerūkyti, nevartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, prieš miegą nevalgyti sunkiai virškinamų produktų, vakarienę reikėtų valgyti likus 4 valandoms iki miego. Be to, miegoti reikia eiti išties pavargus, bet nereikia ir naktinėti. Melatonino gamybos pikas yra nuo vidurnakčio iki 8 val. ryto, todėl miegoti reikia nueiti dar iki vidurnakčio“, – aiškina R.Janulytė.