Gimimo diena – ypatinga asmeninė šventė. Vieni švenčia kukliai, kiti rengia puotą ir švenčia su giminėmis ar draugais, tretiišvažiuoja į tolimą kelionę kuo toliau nuo sveikintojų, o kai kurie stengiasi visai ją pamiršti. Tačiau kiekvieną iš mūsų ši diena verčia pripažinti, kad laiko tėkmė nesustabdoma, o gyvenimo pokyčiai, kuriems ne visada esame pasiruošę,–neišvengiami. Todėl vieniems gimtadienis kupinas džiaugsmo, o kitiems, priešingai, liūdesio. Tačiau psichologai teigia, kad gimtadienio liūdesys nėra beprasmis – jis padeda suvokti tai, ko iš tiesų norima, ir imtis naujųbūdųtuos troškimus įgyvendinti.

Gyvenimo įvertinimo diena

Psichologai teigia, kad bendra gimtadienio nuotaika siejama su svarbiais gyvenimo aspektais: žmogaus tapatumu, saviverte, tarpusavio santykiais.Kasmet turime įsiklausyti į savo pojūčius ir nuspręsti, kokia gimimo dienosprasmė. Šią dieną išgyvename egzistencinę krizę, kuri lyg lakmuso popierėlis atskleidžia realybę: esame vieniši ar apsuptitikrų draugų, bendraminčių;ką pasiekėme, o kas dar laukia. Šie esminiai klausimai neišvengiamai kyla per gimtadienį.

Gimtadienis – egzistenciškai svarbi diena tiek pačiam žmogui, tiek ir jo tėvams. Tai diena, žyminti gyvenimo pradžią, o vėliaugyvenimo metų ciklus, padedančius sisteminti asmeninį augimą, pasiekimus. Juk ne veltui dažnas save apibūdina remdamasis tam tikrais gyvenimo etapais: vaikystėje – pasiutėlis, bailiukas, tėvelio dukrelė, jaunystėje –maištininkas, mergišius, pilka pelytė, suaugęs – verslo dama, darboholikas, namų šeimininkė. Prasminga pamąstyti apie nueitą kelią, asmeninę brandą. Kuo aiškiau žmogus geba įsivardyti pasiekimus ir tolesnius tikslus, tuo mažiau senatvėje gailisi prarasto laiko įgyvendinti tai, ko visada norėjo. Asmeninių siekių realizavimas leidžia mažiau bijoti senatvės ir mirties. Pats gimtadienis reikšmingas likimo dovanotų praėjusių metų prisiminimais, patirtimi.

Vaikystės gimtadieniai

Dažnas prisimena, kaip savo ir vaikųgimtadienius šventė tėvai, seneliai, kiek jie tam suteikė reikšmės. Šventės nuotaika priklausydavo nuo šeimos tradicijų, kaip ši šventė būdavo minima: ar susirinkdavo tie draugai, kuriuos pakviesdavo pats jubiliatas, ar jais pasirūpindavo tėvai; ar buvo dovanojamos naudingos, ar malonios dovanos; ar buvo pildomos svajonės.Tai tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą.

Visgi suaugęs žmogus gali nuspręsti ir rinktis,tradicijų laikytis ar jaskeisti. Dažnai žmonės, kurių tėvai gimtadienius pamiršdavo ar tiesiog jų nesureikšmindavo, jaučia nuoskaudą ir suaugę be išimčiųmini savo bei vaikų gimtadienius.

Švęsti gimtadienį ar ne –renkasi pats žmogus, priklausomai nuoprisiminimų ir turimų galimybių: vienas, su šeima ar su būriu draugų – kaip kam patinka ir norisi. Per gimtadienį vien su savo mintimis pabūti reikėtų kiekvienam iš mūsų. Tai suteikia drąsos priimti pokyčius, susitaikyti su netektimis, pasidžiaugti pasiekimais, rasti jėgų ir ryžto naujiems tikslams siekti.

Pasirinkimo nešvęsti gimtadieniopriežastis gali būti baimė pabūti su savimi. Juk kiekvienais metais yra ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko paliūdėti. Tik kartais labai nedrąsu prisipažinti, kad taip ir liko daugybė planuotų darbų, neatsikratyta blogų įpročių, toksiškų santykių. Natūralu, kad tie, kurių metai buvo sėkmingi, gimimo diena džiaugiasi labiau nei tie, kuriuos ištiko nelaimės.

Gimtadienio depresija

Kartais sunku pripažinti, kad metai bėga, o mes tarsi stovime vietoje –vis ko nors laukiame,nedrįstame, vengiame atsakomybės. Juk nei kaltų paieškos, nei ryžtingumo trūkumas nepadeda žengti pirmyn ir džiaugtis gyvenimu. O blogiausia – kai pradedame lyginti save su sėkmingiausiais žmonėmis. Tuomet ir kyla vadinamoji gimtadienio depresija. Kad ir kaip garsiai sakytume, kad dėl nesėkmių kalta aplinka ar kiti žmonės, viduje kaltiname save. Tai skaudu, norisi pabėgti, užgniaužti kartėlį ir ignoruoti vidinįbalsą, o gimtadienis primena apie tiksintį laiką ir neryžtingumo, tingumo ar tiesiog nepalankių aplinkybiųpasekmes.

Jei vyresnis žmogus nešvenčia gimtadienių, jis gali būti apimtas nevalingos vidinės baimės, kad nebėra laiko įgyvendinti svajonių, patenkinti poreikių, greitai išduos jėgos ir sveikata. Sendami vis aiškiau suvokiame, kad sprendimas veikti, klysti ir mokytis yra geresnis nei pasyvus stebuklo laukimas. Ir visai nesvarbu, tai turtai, išmintis ar nauja patirtis. Baisu su aplinkiniais švęsti iššvaistytus metus. Savo trūkumų pripažinimas padeda labiaunei vengimas apie juos galvoti. Tokiu būdu galima rasti atspirties tašką ir pasidžiaugti, kad dar liko noro tobulėti ir ką nors pakeisti.

Kai švęsti ragina draugai

Kolegos, draugai ir giminaičiai dažnai tikisi, kad gimimo dieną, ypač jubiliejų,sutiksime su jais. Gyvename tarp žmonių, todėl nuolatos tenka ieškoti kompromisų. Jeitikimasi, kad pasikviesite svečių, taip pasielgti galite, kad nudžiugintume artimuosius, nors patys galbūt norėtumėte pabūti vienumoje. Ekstravertams, kuriems patinka kompanijos sielos vaidmuo, šią ypatingą dieną būtinybė švęsti su draugais nekelia jokių problemų, atvirkščiai, teikia daug džiaugsmo.Tačiau jei tai ne tik noras, bet ir poreikis atsidurti dėmesio centre – tai galilemtinuolat patiriamą dėmesio trūkumą. Gimtadienio kaltininko vaidmuo padeda užpildyti šį dėmesio poreikį, nes bent kartą per metus suteikiama teisė būti svarbiausiam. Tačiau kitus žmones pagrindinis vaidmuo gali varginti, ypač jei tai kelia papildomų rūpesčių. Daugelis prisimena vaikystę, kaistaigmenas ruošdavo tėvai, todėl gimtadienis – tai savotiškas brandos testas, parodantis, ar esame savarankiški ir galime pasirūpinti savimi.

Visuomenės spaudimą jaučiame kiekviename žingsnyje. Ir visai nesvarbu, ar kalbama apie artėjantį jubiliejų, sprendimą tuoktis ar susilaukti vaikų. Visiems įtikti neįmanoma. Laimę kuriame ir suprantame skirtingai. Taigi švęsti jubiliejų ar ne, sprendžiame tik mes patys, priklausomai nuo to, ar tai suteikia laimės, ar tai tik šventė kitiems. Žmogus turėtų būti nuoširdus sau. Tuomet ir sprendimą priimti paprasčiau.

Netikėkime prietarais

Gimimo dieną nerimauti gali priversti tikėjimas, prietaras, jog kaip praleisime gimimo dieną, tokie bus visi metai. Jei nenusiseka eilinis vakarėlis, retai mumstai sukelia daug liūdesio. Tačiau jei gimimo dienąatsitinka kas nors nemalonaus, mus apima nerimas, lyg dabar mūsų lauktų nesėkmingi metai. Tai magiško mąstymo, būdingo vaikams, pėdsakai. Mes bręstame tik tada, kai suvokiame, kad mūsų pačių sprendimai gali keisti likimą. Dovanos, sveikinimai, draugai, giminaičiai ir palinkėjimai – vaikystėje švenčiame pasaulio atsinaujinimą, kuris mums tada atrodo beribis: jis buvo iki mūsų, bus ir po mūsų. Tačiau gimimo diena – data, kuri neišvengiamai susijusi su mirtimi. Šios dvisąvokos įrėmina mūsų gyvenimą, tai savojo „aš“ pradžia ir pabaiga. Kasmet gimtadienis primena, jog mums skirtas laikas nėra beribis, o dėl to kenčia infantilioji asmenybės dalis, trokštanti galybės. Tačiau tai turi ir teigiamą pusę, nes padeda suvokti, kadneįmanoma grįžti į praeitį ir ištaisyti klaidų.

Kai pradedame suvokti savo galimybių ribas, tai tik sutvirtinta savąjį „aš“. Lyg aktoriai teatro scenoje atsiduriame dėmesio centre, o tai yra nelengvas išbandymas. Juk netgi profesionalai prieš lipdami į sceną jaučia nerimą. Tačiau, kaip ir aktoriai,po sėkmingo spektaklio jaučiame pasitenkinimą, net jei pavargstame.Vis dėlto, paminėti gimtadienį galima ir be daugybės svečių.

Gimtadienis – sielos šventė

Dažna moteris nebešvenčia gimtadienių, kai bėgant metams pradeda vysti jos grožis.Kai kurios net slepia jo datą, kad aplinkiniai nesužinotų jos amžiaus.Vienos nustoja džiaugtis savo metais ir juos žyminčiomis gimimo dienomis jau 40-ties, kitos – tik sulaukusios 50-ties. Būtina priimti faktą, kad mūsų kūnas neišvengiamai sensta. Žinoma, neprivaloma dėl to džiūgauti, tačiau turime ne tik kūną – svarbu mylėti save bet kurio amžiaus, dėkoti likimui už sveikatą. Vertėtų nepamiršti, kad gimtadienis – tai naujos sielos atvykimo į Žemę šventė, todėl tai, visų pirma, yra dvasinio gimimo šventė.

Gimimo dieną priimta jubiliatui sakyti komplimentus, tai ypač vertinama mūsų kultūroje, kuriai būdingas kritiškumas savo ir kitų atžvilgiu. Būtent savikritiškumaskartais priverčia įtarti, kad sveikinimai nėra nuoširdūs. Tačiau net jei pagyros yra perdėtos, nevertėtų manyti, kad jie nėra paremti tikrove. Gimtadienis tampa savotiška savivertės didinimo, sugebėjimo priimti teigiamus atsiliepimus bei kitų rodomo dėmesio išlaikymo treniruote.

Gimtadienio nuotaika labiausiai priklauso nuo to, kas mums gyvenime yra svarbiausia. Jei laikysimės požiūrio (kaip tai mums siūlo daryti reklamos pramonė), jog jaunystė, grožis ir gyvenimo prasmė yra sinonimai, tada priminimas apie bėgantį laiką gali liūdinti. Jei žmogus nemėgsta savo gimimo dienos, vertėtų jo paklausti, kokios buvo šito žmogaus gimimo aplinkybės. Gali paaiškėti, kad galbūt tėvai nelabai norėjo vaiko, jis buvo nemylimas. Šias gilias sielos žaizdas išgydyti ir pamilti save tikrai padės psichologas.

Parengė Valda Dagilė