Sinoptikai vis dar žada, kad bus dienų, kai temperatūra net pavėsyje sieks daugiau kaip 30 laipsnių karščio. Tokiomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad ledus paliktume desertams ir nesusiviliotume lediniu vandeniu – geriausiai gaivina kambario temperatūros ar kiek vėsesnis vanduo be burbuliukų. Jo itin karštomis dienomis patartina gurkšnoti dar nepajutus troškulio.

Būtinas organizmui

Dažniausiai vandenį – mineralinį ar paprastą – renkamės pagal savo skonį ir įpročius: yra tam tikro mineralinio vandens mėgėjų, kiti ant stalo laiko gertuves su paprastu vandeniu. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, itin karštomis dienomis dalį geriamojo vandens iš čiaupo verta pakeisti mineralizuotu vandeniu: „Vanduo – kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis. Visos mūsų organizmo reakcijos vyksta skystoje terpėje, taigi, vanduo mums labai reikalingas ir mes jo turime gauti kasdien. Vandenyje tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos – pašalinamos, be to, jis padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą.“

Galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime galimybę gerti geros kokybės požeminį vandenį – daugelyje šalių to nėra. Tačiau per karščius gausiau prakaituojama, prarandamas ne tik vanduo, bet ir mineralai, todėl dalį išgeriamo vandens kiekio turėtų sudaryti natūralus didesnės mineralizacijos vanduo. „Troškulį gerai malšina angliarūgšte papildytas vanduo, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo patariama tokio vandens vengti“, – įspėja gydytoja dietologė.

Gerkime ne tik ištroškę

Daugelis žmonių vandens atsigeria tik pajutę troškulį, tačiau karštomis vasaros dienomis turėtume tai daryti dažniau. Pasak gydytojos dietologės, individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę: „Kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau.“

Nors dabar madinga vadovautis taisykle, jog valgant geriau negerti, dr. E.Gavelienė sako, kad tai visai nebūtina: „Svarstymai, kad tuo metu, kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai, bet tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, o prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos. Tad per karščius gerti vandenį reikia net jei ir labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant.“

Per karščius – negazuotas vanduo

Mitybos specialistai pataria per karščius vandenį gardinti daržovių ar vaisių skiltelėmis, be to, nepamiršti valgyti daržovių ir vaisių, kurių sudėtyje yra daugiau vandens. Gerai gaivina agurkai, kuriuose yra net 97 proc. vandens, taip pat lapiniai kopūstai, špinatai ir kitos tamsiai žalios spalvos salotos, cukinijos. Karštą dieną rinkimės gardžius vaisius – nors daugeliui atrodo, kad atgaivina tik arbūzai, bet karšto klimato šalyse itin vertinami ir sultingieji granatai, persikai bei ananasai.

·        Troškulys nėra pagrindinis skysčių trūkumo signalas. Troškulį mes jaučiame, jei organizmui trūksta 0,5–1 litro vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau – troškulio jausmą prarandame.

·        Dieną pradėkite stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį geriausia išgerti per 5–10 minučių nuo atsikėlimo.

·        Prieš kiekvieną valgymą likus 20–30 minučių rekomenduojama išgerti po stiklinę (300 ml) vandens.

·        Jei šlapimas bespalvis – skysčių geriate per daug ir plaunate mineralus iš savo organizmo. Jei skysčių per mažai, šlapimas ryškiai geltonas.