Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Geriausiai nuo virusų saugo muilas?

Gripas šiais metais vėl parodė savo nagus – jau devyniolikoje savivaldybių paskelbta epidemija. Ligonius labiausiai vargina komplikacijos, dažniausia jų –gydymui sunkiai pasiduodanti pneumonija.

Sunkiai gydomi

Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas Darius Varaškevičius priminė: „Skirtingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, gripo virusas užklumpa staiga: pakyla temperatūra, pradedama sausai kosėti, skauda gerklę, galvą ir raumenis, jaučiamas nuovargis ir silpnumas. Gali būti ir kitų, retesnių gripo simptomų: vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.“

Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Čiaudintis ar kosintis žmogus virusus paskleidžia su seilėmis, kurios nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą virusas patenka jam įkvėpus ar užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl gydytojai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, kosint ar čiaudint prisidengti burną.

Ir gripas, ir peršalimas gydomi simptomiškai – gydoma sloga, kosulys, gerklės uždegimas, mažinama aukšta temperatūra. Labai svarbu vartoti daug skysčių. Pasak D.Varaškevičiaus, gripą gydyti galima specialiais antivirusiniais vaistais, kuriuos turi skirti gydytojas. „Išvaikščioti“ gripo tikrai nepatarčiau“, – perspėjo jis.

Tačiau kai kur gripas jau po truputį rimsta. Štai Panevėžio infekcinėje ligoninėje, anksčiau priimdavusioje dešimtis sunkių ligonių, dabar per parą paguldoma po 5 ar 6. Šią savaitę nebuvo sunkių ligonių, kuriems reikalingas plaučių ventiliavimas, o štai patekusiųjų į reanimaciją tyrimai atskleidžia, kad Lietuvą užklupo dvi gripo atmainos – sezoninis ir kiaulių gripas. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Eugenijus Preidis pripažįsta, kad šios gripo komplikacijos labai nemalonios, dažniausiai plaučių uždegimai, kurie sunkiai gydomi. Įdomu ir tai, kad kai kuriems į reanimaciją paguldytiems žmonėms gripas nėra nustatytas, vadinasi, jie tiesiog peršalo ir sunkiai susirgo.

Temperatūra naudinga

Kanados Hamiltono McMasterio universiteto mokslininkai pripažino, kad gripo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų epidemijos kyla dėl to, kad žmonės masiškai vaistais malšina temperatūrą, taip sutrikdydami natūralią organizmo kovą su mikrobais. Juk pakilusi temperatūra – natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija, kuri sutrikdo viruso galimybę daugintis. Tačiau jei sergantis gripu žmogus ima slopinti pakilusią temperatūrą, virusas tampa nepažeidžiamas ir gali daugintis. Gydytoja pulmonologė, natūropatė ir žolininkė Zofija Tikuišienė pripažįsta, kad pakilusios temperatūros jokiu būdu nereikia numušinėti, kol ligonis ją toleruoja. Kokia temperatūra nepavojinga, priklauso nuo kiekvieno segančiojo reakcijos. Medikai pataria: temperatūrą numušti reikia tuomet, kai ji pakyla iki 38,5 laipsnių karščio. Tačiau jei žmogus jaučiasi labai prastai, galima ir anksčiau. „Kita vertus, ar temperatūra pavojinga, gali pasakyti tik gydytojas“, – sako šeimos gydytoja Asta Laurinaitienė. Jos pagrindinis ir svarbiausias įspėjimas – jei karščiavimas nepraeina per tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Gripu galime susirgti visi. Pasak A.Laurinaitienės, ši liga pavojingiausia mažiems vaikams. „Naujagimį nuo virusų saugo įgimtas imunitetas, bet maždaug nuo 6 gyvenimo mėnesio mažylis jį praranda, o savojo dar neįgyja, todėl iki 3–5 gyvenimo metų jo organizmas yra labai pažeidžiamas.“ Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.

Gripas labai pavojingas ir seniems žmonėms. Metams slenkant, žmogaus imunitetas vis silpnėja, todėl organizmas tampa lengviau pažeidžiamas gripo virusų. Be to, senyvo amžiaus žmonėms gripas neretai sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, gyvybei pavojingą pneumoniją. Tačiau nereikia užmiršti to, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali išsivystyti ir jauniems, stipriems žmonėms, jei jie netinkamai gydysis gripą. „Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą, – sako gydytoja. – Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3–7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7–10 dienų.“

Rankų plovimas

Viena baisiausių gripo komplikacijų – virusinė pneumonija arba plaučių uždegimas – gali baigtis ir mirtimi. Šiais metais ji ir šienauja žmones, todėl reikia būti budriems. „Aukštą temperatūrą numuškite ibuprofenu ar paracetamoliu, tik jokiu būdu negerkite jų per daug“, – sako gydytoja. Ji perspėja, kad žmonės nepiktnaudžiautų vaistais, kuriuose yra kelios veikliosios cheminės medžiagos. „Jei temperatūra atkakliai laikosi, vaikams gali padėti įvyniojimas į drungnu vandeniu sudrėkintą paklodę, tuomet temperatūrą galima numušti keliais laipsniais. Įdomu tai, kad tokia procedūra padeda ir visiems kitiems“, – sako gydytoja. Jos teigimu, jokiu būdu negalima trinti odos alkoholiu, nes ši priemonė nėra veiksminga.

Mokslininkai nustatė, kad nuo oru plintančių virusų geriausiai apsaugo ne vakcinos ir antivirusiniai vaistai, o rankų plovimas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų, rankų plovimas su muilu apsaugo nuo gripo viruso. Rankas reikia išmuilinti ir trinti vieną į kitą iš visų pusių apie 15–20 sekundžių. Dažniausiai nepakankamai gerai nuplaunamas delno vidinis paviršius, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai. Todėl šias vietas reikia plauti atidžiau. Rankas nušluosčius sausai, ant odos daug kartų sumažėja bakterijų. Bet sausinti rankas geriausia vienkartiniu rankšluosčiu.

Tačiau gydytoja primena: svarbiausia imunitetas, todėl stiprinti jį reikia visais metų laikais. „Nepamirškite, kad labai svarbu teigiamos emocijos, todėl net ir užklupus šiai alinančiai ligai, stenkitės mąstyti optimistiškai“, – priminė ji.

Patarimai sergantiems

* Karščiuojant gulėti lovoje, o pagerėjus savijautai pabūti namie, kol visiškai išnyks gripo simptomai.

* Sergant gerti daug sulčių ir arbatų su medumi bei citrina.

* Jei pradeda skaudėti galvą ar pykinti, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

* Savarankiškai nevartoti vaistų nuo galvos skausmo, nes gydytojui bus sunkiau nustatyti diagnozę.

5 pagrindinės žmonių daromos klaidos

Ignoruoja simptomus ir nesigydo

Laiku nepradėtas gydyti gripas gali sukelti pavojingas komplikacijas: virusinę pneumoniją, encefalitą, meningitą, širdies raumens uždegimą, žarnyno, akių uždegimą.

Nesiskiepija profilaktiškai

Skiepai nebūtinai apsaugo nuo užkrėtimo, tačiau veiksmingai sušvelnina ligos eigą ir padarinius, todėl ypač rekomenduotini rizikos grupėms priklausantiems asmenims.

Griebiasi antibiotikų

Kaip padėti imunitetui

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.

Net vienos maistingosios medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą, o labiausiai jį slopina badas, ypač baltymų trūkumas.

2. Valgyti daug vaisių ir daržovių.

Antioksidantai, ypač A, C ir E vitaminai, iš organizmo šalina laisvuosius radikalus –kenksmingas medžiagas, kurios gali pažeisti ląsteles. Vaisiuose ir daržovėse gausu minėtų vitaminų, todėl valgant juos stiprinamas organizmas.

3. Judesys – tai gyvenimas.

Žmonės, kurie kasdien mankštinasi, rečiau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

4. Juokas ir pozityvios mintys – sveikata.

Labiausiai imunitetą stiprina juokas – nuoširdžiai pasilinksminus kraujyje padaugėja imuninių ląstelių.

5. Grūdinimasis.

Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina žmogaus organizmą.

6. Mažiau cheminių vaistų.

Imunitetą slopina kai kurie vaistai, pavyzdžiui, gliukokortikoidai. Juos, deja, vartoja gana daug žmonių.

7. Venkime streso.

Ilgalaikis įtemptas fizinis ir psichinis stresas sumažina imunoglobulino išsiskyrimą, kuris saugo, kad į organizmą nepatektų infekcija, todėl žmonės, nuolat patiriantys stresą, dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

8. Nepamirškime žarnyno.

Organizmas atsparus, jei žarnyne yra pakankamai gerųjų bakterijų. Venkite antibiotikų, o jei vartojote, nepamirškite gerųjų bakterijų augimą skatinančių medžiagų, pavyzdžiui, inulino, kurio yra, tarkime, topinambuose.

Rekomenduojami video