Valgyti česnaką ar kišti jį į nosį, lašinti svogūno sultis ant smilkinių, gerti daug žolelių arbatų su citrina ir imbieru, įtrinti nosį eteriniais aliejais ir skalauti druskos tirpalu – tai liaudiški būdai, kuriais žmonės kartais gydosi peršalimą. Daugelis šių būdų ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Gali atsirasti ir kitų negalavimų

„Šilti skysčiai padeda išplauti į organizmą patekusius virusus ir pagreitinti sveikimo trukmę, tačiau juos reikia vartoti saikingai, nes kitu atveju gali kilti sveikatos problemų. Pavyzdžiui, jeigu gydydami kosulį ar kitus negalavimus dvi savaites geriame čiobrelių arbatas, gali pasireikšti su šia vaistažole siejami šalutiniai poveikiai, tokie kaip pykinimas, suaktyvėti skydliaukės veikla. Kai skydliaukė ima gaminti ir į kraują išskirti per daug hormonų, gali atsirasti miego, širdies ritmo sutrikimai, karščio netoleravimas, rankų drebėjimas, padidėja prakaitavimas, mažėja kūno svori“, – pranešime žiniasklaidai įspėja vaistininkė Evelina Zykienė.

Vaistininkė sako, kad imbieras netinka turintiems skrandžio opą, sergantiems gastritu – ūminiu, lėtiniu skrandžio gleivinės uždegimu ar kitomis gretutinėmis ligomis, nes gali pasunkinti jų eigą. Eteriniai aliejai ar į nosį kišamas česnakas ne tik nepadeda gydyti peršalimo, bet dar labiau dirgina nosies gleivinę, gali ją pažeisti ar nudeginti nosies odą. Pažeista gleivinė nebeatlieka savo funkcijos – negeba apsaugoti nuo į organizmą bandančių patekti bakterijų ir virusų, todėl kyla antrinės infekcijos rizika. Tokiu atveju gali pasireikšti sinusito simptomai, nosies užgulimas ir paburkimas.

„Jeigu sirgdami peršalimu geriate antibiotikus, dar labiau susilpninate imuninę sistemą ir pasunkinate ligos eigą. Tai lemia paprasta priežastis – antibiotikai yra skirti bakterinių, o ne virusinių ligų, kurioms yra priskiriamas peršalimas, gydymui. Tiesa, gydytojas gali skirti antibiotikus, jeigu yra išsivysčiusi komplikacija ar nustatyta bakterinė infekcija. Tada labai svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas, ir užbaigti visą gydymo kursą. Kitu atveju išauga atsparumo antibiotikams tikimybė“, – įspėja E.Zykienė.

Kiek laiko gydytis namuose?

Peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja. Iš pradžių pasireiškia nedidelis gerklės dirginimas, kuris perauga į skausmą, užgula nosį, prasideda sloga, o vėliau žmogus ima čiaudėti ir kosėti. Pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atlikti ir laboratorinį COVID-19 tyrimą, o gavus teigiamą rezultatą – kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio šios virusinės ligos gydymo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu per parą ištiriama kelios dešimtys tūkstančių ėminių, gali tekti laukti ir apsilankymo mobiliajame punkte, ir PGR tyrimo atsakymo. Tokiu atveju savikontrolei ir greitam atsakymui tinka greitieji COVID-19 antigenų testai, tačiau juos naudoti patariama ne anksčiau kaip praėjus 4–5 dienoms po peršalimo simptomų atsiradimo.

„Jeigu jus kamuoja peršalimo simptomai, sustabdykite darbus, skirkite laiko poilsiui, vėdinkite patalpas, vartokite šiltus skysčius: įvairias žolelių arbatas, sultinius. Padės ir medus, tik nedėkite jo į karštą arbatą, geriau kabinkite šaukšteliu ir sučiulpkite. Taip namie gydytis galite ne ilgiau nei 2–3 dienas. Jei praėjus šiam terminui jūsų būklė negerėja, būtina pradėti vartoti vaistinius preparatus“, – aiškina E.Zykienė.

Vaistininkė sako, kad sergantiems peršalimu padės ir vitaminų C, D bei cinko preparatai, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Jei kamuoja užgulusi nosis, ją patariama tris kartus per dieną plauti hipertoniniu jūros vandeniu. Jis iš nosies gleivinės padės pašalinti virusus ir palengvins sekreto išsiskyrimą. Jeigu peršti gerklę, galima vartoti mentolį, įvairių žolelių čiulpiamas pastiles. Jei atsiranda skausmas gerklėje, galima naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Preparatais, kuriuos įsigijote vaistinėje, gydytis galima ne ilgiau kaip 3–4 dienas, o jei praėjus šiam laikui savijauta negerėja, staiga pakyla aukšta temperatūra ar atsiranda kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.

Rūpinkitės savimi iš anksto

1. Nusistatykite reguliarų miego ir poilsio režimą. Eikite miegoti ir kelkitės kasdien tuo pačiu laiku: taip organizmas patirs mažiau streso ir pagerės miego kokybė.

2. Reguliariai užsiimkite aktyvia fizine veikla. Reguliari fizinė veikla pagerina nuotaiką, stiprina imunitetą ir greitina makrofagų – ląstelių, kovojančių su į organizmą patekusiais virusais ir bakterijomis, – gamybą.

3. Sveikai ir subalansuotai maitinkitės. Tokiu būdu organizmą aprūpinsite bent dalimi reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų dienos dozės. Į kasdienį mitybos racioną įtraukite daržoves, vaisius. Gazuotus gėrimus pakeiskite vandeniu, atsisakykite pridėtinio cukraus turinčių produktų, perdirbtų mėsos gaminių, pusgaminių, vartokite natūralų maistą.

4. Vartokite vitamino C ir D, seleno bei cinko preparatus. Tai padės gauti būtinas šių vitaminų ir mineralų paros dozes. Vitaminą D galite vartoti nepertraukiamai nuo spalio iki balandžio. Tik prieš tai reikėtų atlikti kraujo tyrimą, o pagal rezultatus gydytojas ar vaistininkas galėtų rekomenduoti reikalingą vitamino D dozę. Kitus vitaminus ir mineralus galite vartoti kursais, trunkančiais 2–3 mėnesius.

5. Daugiau laiko praleiskite gryname ore. Į darbą, svečius ar parduotuvę eikite pėsčiomis, važinėkite dviračiu, apsilankykite miške, parke ar pasivaikščiokite pažintiniais takais.

Peršalimo išvengsite, jei užsiimsite prevencija ir nuolatos rūpinsitės savimi: gyvensite sveikai, kompensuosite reikalingų medžiagų trūkumą jų atsargas organizme papildančiais preparatais, skirsite laiko poilsiui.