Tai, kaip mes jaučiamės, – esame linksmi, nusiminę ar pikti, – kasdien nulemia skirtingi faktoriai. Ilgą laiką jaučiant liūdesį, depresyvią nuotaiką ar nerimą pirmiausia patariama žvilgtelėti į savo aplinką ir kasdienius įpročius. Dažniausiai emociniai sunkumai išgyvenami dėl problemų santykiuose.

Dažniausiai nerimaujame dėl santykių

Emocinės pagalbos žmonės ieško susidūrę su tokiomis problemomis kaip priklausomybės, vienišumas, psichikos sveikatos sutrikimai ar gyvenimo prasmės klausimai. Vis dėlto „Vilties linijos“ koordinatorė Rita Šatkuvienė kaip dažniausią suprastėjusios emocinės būklės priežastį išskiria santykių problemas.

„Mes esame socialinės būtybės, palaikančios įvairius tarpasmeninius santykius su šeima, draugais, kolegomis ar kitais aplinkiniais. Todėl viena dažniausių „Vilties linijos“ skambučių temų yra būtent tarpasmeninių santykių sunkumai. Nesutarimai ir kitos santykių problemos kelia nerimą daugeliui, todėl net vienas pokalbis telefonu gali padėti pasijusti išgirstam ir suprastam. Kai sudėtingoje situacijoje esame ne vieni, ją įveikti sekasi lengviau. Juk mes nė vienas nesame apsaugotas nuo sunkumų, o kreipimasis pagalbos yra stiprybės ir noro padėti sau požymis“, – pasakoja R.Šatkuvienė.

Apleidę savo fizinę sveikatą jaučiamės prasčiau

Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos suprastėjimo riziką, pasakoja vaistininkė Jelena Deksnienė. Anot jos, daug įtakos turi stresas ir nuolatinis skubėjimas, dėl kurių žmonės neretai pamiršta sveiką ir reguliarią mitybą, judėjimą bei poilsį.

„Susirūpinti savo psichologine sveikata vertėtų vos pastebėjus, kad nebedžiugina mėgstama veikla, o bendra savijauta – suprastėjusi. Dažnai tai išduoda pablogėjusi miego kokybė, slogi nuotaika, negebėjimas susikoncentruoti, motyvacijos praradimas. Kiekvienas galime susidurti su šiais sunkumais, tačiau vertėtų atkreipti į juos dėmesį. Jeigu ši būsena trunka ne dieną ir ne dvi, o ilgesnį laikotarpį, patariama įvertinti savo kasdienius įpročius ir jų pokyčius, taip pat kreiptis pagalbos į specialistus. Laiku tai pastebėjus, bus lengviau susigrąžinti gerą savijautą“, – pasakoja J.Deksnienė.

Nuraminkime mintis

Kalbant apie jausmus, svarbu suprasti, kad visi jausmai – tiek malonūs, tiek nemalonūs – yra reikalingi, teigia „Vilties linijos“ koordinatorė Inesa Bundulienė. Jie tarsi signalas, įspėjantis žmogų apie patenkintus ar nepatenkintus poreikius.

„Kai neįvardijame, slopiname, neišjaučiame nemalonių jausmų, jie kaupiasi ir tarsi ieško išėjimo kūne. Pajutę nemalonų jausmą, tokį kaip pyktis, baimė ar liūdesys, galime nukreipti savo dėmesį į kūno vietą, kur šis jausmas pasireiškia fiziniais pojūčiais. Tuomet pabandykime į šią kūno dalį ilgiau kvėpuoti – įkvėpti ir iškvėpti. Nevertindami ir nekritikuodami, blogas tai jausmas ar geras, stebėkime, kaip jaučiame jį savo kūne. Leiskime jam būti, kol pojūčiai atslūgs. Paklauskime savęs, ar liūdna, ar pikta. Patvirtinkime tai sakydami sau: „Aš jaučiuosi liūdna(s), pikta(s)“, – pataria I.Bundulienė.

Visapusės sveikatos principai

Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis – tai visiems gerai žinomi visapusės sveikatos principai. Neretai tai gali pasirodyti per sudėtinga ir atbaidyti žmogų nuo kasdienių įpročių keitimo, tačiau J.Deksnienė tikina, kad vietoje kardinalaus gyvenimo būdo pakeitimo geriau imtis mažų veiksmų.

„Fizinis aktyvumas labai svarbus geros nuotaikos ir savijautos palaikymui. Nepamirškite, kad jums nebūtina iš karto sporto salėje kelti štangą ar nubėgti maratoną. Pradėkite nuo ilgesnių kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore. Lygiai tas pats su mityba. Nesistenkite per dieną iš maisto raciono išbraukti visus transriebalų turinčius produktus. Geriau kasdien į lėkštę įdėkite vis daugiau daržovių, papildomai vartokite B grupės vitaminus ir magnį, kurie gali sumažinti tokius simptomus kaip padidėjęs jautrumas, dirglumas, sustiprėjęs nerimas“, – pataria J.Deksnienė.

Kreipkitės pagalbos

Jeigu ilgą laiką jus lydi prislėgta nuotaika, liūdesys, nevilties ir bejėgiškumo jausmas, kankina nuolatinis nuovargis, sutriko miegas, praradote susidomėjimą mėgstama veikla, patariama kreiptis pagalbos į specialistus.

„Visa tai gali būti ir depresijos požymiai. Kalbant apie ligą, norėtųsi nuraminti žmones, kad daugeliu atvejų ji yra išgydoma, dėl to būtina laiku kreiptis pagalbos ir gauti reikalingą gydymą. Depresija nėra nuosprendis. Kartais tai iš tiesų padeda priminti sau, kad tai, kas šiuo metu nemalonu, yra laikina. Svarbu nelikti vienam, užklupus sunkumams ieškoti pagalbos ir tikėti, kad susitvarkysite“, – sako I.Bundulienė.