Epilepsija Europoje serga daugiau kaip 50 mln., o Lietuvoje – daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Ši liga kontroliuojama, tačiau jos diagnostika sudėtinga.

Ligą gali sukelti daug kas

Gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė pasakoja, kad norint paprastai apibūdinti epilepsiją, reikėtų smegenis įsivaizduoti lyg didelį namą, kuriame yra išvedžiota elektra. Tų laidų yra labai daug, dauguma jų susipina ir jei nors vienas yra pažeistas, įvyksta vadinamoji elektros iškrova. Priklausomai nuo vietos, kurioje ta elektros iškrova kyla, pasireiškia simptomai. Jie gali būti labai įvairūs – žmogus gali matyti tai, ko nėra, girdėti tai, ko nėra, ir atvirkščiai – nematyti ir negirdėti arba nesuprasti kalbos ar vaizdo. Taip pat gali pasireikšti ir kitokių simptomų – drebėjimas, traukuliai, tirpimas ir kt.

Šią ligą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių – trauma, kraujotakos sutrikimai, infekcijos, tačiau ligos pradžią neretai galima susieti su patirtu stresiniu veiksniu, pervargimu, emociniu stresu, išgąsčiu ar kita.

Diagnostika ir gydymas

Auksinis šios ligos diagnostikoje naudojamų tyrimų standartas – elektroencefalograma. Ją atliekant, registruojamos nuo smegenų sklindančios elektros bangos. Vertindami tyrimo rezultatus gydytojai neurologai mato, kurioje vietoje ir kaip stipriai sutrikusi smegenų „elektrinė“ veikla.

Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, yra daug, tačiau net ir juos vartojant apie trečdaliui sergančiųjų priepuoliai kartojasi. Todėl nuolat ieškoma naujų formų ir medžiagų, kurios veiktų smegenų aktyvumą ir nesukeltų nepageidaujamų reiškinių. Kai žinomas smegenų pažeidimas, kurį galima pašalinti chirurgiškai, pacientai operuojami.

Jau daugiau kaip dveji metai Lietuvoje taikomas gydymas – klajoklio nervo simuliacija. Senas metodas yra gydymas ketogenine dieta, ji ir šiandien gali būti sėkmingai taikoma priepuoliams slopinti.

Jei ištiko priepuolis

Bet kuris iš mūsų gali atsiduri situacijoje, kai šalia esantį asmenį ištinka epilepsijos priepuolis. Pasak profesorės, tokiose situacijose visų pirma svarbiausia stebėti, kad žmogus nesusižalotų, ir stengtis jį nuo to apsaugoti. Patraukite aštrius, kietus daiktus arba patį ligonį, pakiškite minkštą daiktą po galva, o jei jo neturite – tiesiog prilaikykite galvą ranka. Priepuolio metu žmogų reikia paversti ant šono, kad neužspringtų seilėmis. Reikia nepamiršti, kad priepuoliui prasidėjus, žmogus nieko nejaučia, jis yra be sąmonės.

Epilepsijos priepuolio metu traukuliai įprastai trunka iki 1–1,5 minutės. Jeigu matote žmogų, kuriam atsitiko tokia nelaimė, fiksuokite laiką. Skubią pagalbą reikėtų kviesti, jeigu žmogus susižalojo arba jeigu traukuliai tęsiasi ilgiau negu 3 minutes. Taip pat reikia patikrinti, ar priepuolio ištiktas žmogus neturi apyrankės ar kito ženklo, liudijančio apie sirgimą epilepsija.

Mitai

„Neurologinės ligos apipintos mitais, ne išimtis ir epilepsija. Pirmas mitas, kad epilepsija yra nepagydoma. Tai netiesa, 70 proc. sergančiųjų gali suvaldyti ligą ir net nutraukti gydymą. Kiti mitai – kad ši liga yra paveldima, kad epilepsija yra psichikos sutrikimas, velnio apsėdimas ar kad žmogus priepuolio metu gali praryti liežuvį. Taip tikrai nėra, griežtai negalima nieko kišti į burną, nes kišdami, kas papuolė, galime sužaloti gleivinę, dantis ir kita. Ši liga yra tokia pati kaip ir visos kitos, todėl reikia atsisakyti negatyvaus požiūrio ir paleisti visus mitus. Reikia priimti žmones tokius, kokie jie yra, nes epilepsija yra tokia pati nervų sistemos liga, kaip ir kitos, o psichologinis palaikymas leidžia šiems žmonėms lengviau gyventi. Negatyvi aplinka lemia dažnesnius epilepsijos priepuolius, o jiems suvaldyti reikia ne tik vaistų, bet ir aplinkinių pozityvumo“, – teigia prof. R.Mameniškienė.