Jei dirbate monotonišką darbą rankomis, ir alkūnės srityje pajutote maudžiantį, nedidelio intensyvumo skausmą, o netrukus jau negalite be skausmo pakelti nė kavos puodelio – reikėtų suskubti kreiptis į gydytojus.

Ne tik sportininkų bėda

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo Justino Vaičiulio, jums gali būti įtariamas epikondilitas, dažnai vadinamas „tenisininko alkūne“, kurį sukelia pasikartojantys judesiai riešo ir alkūnės sąnaryje. Nors pirmuosius ligos simptomus galima išgydyti mankšta, uždelsus gali prireikti ir operacijos.

Epikondilitu serga ne vien tenisininkai, be to, nei lytis, nei amžius įtakos susirgimui taip pat neturi. J.Vaičiulis sako, kad konsultuotis dėl alkūnės skausmų ateina ir sportininkai, ir kitų profesijų atstovai – statybininkai, net virėjai ar siuvėjai.

„Tai profesinė liga tų, kurie nuolatos daro rankos judesį nepilnoje amplitudėje. Uždegimas neatsiranda per dieną. Dažniausiai šios ligos pacientais tampa žmonės, kurie visuomet atlieka tuos pačius veiksmus įtemptais dilbio raumenimis. Ilgą laiką jie būna per daug sutraukti, neatsipalaiduoja. Tuomet alkūnės sausgyslėje, kuri tvirtinasi prie kaulo, atsiranda uždegimas, susidaro randas, kuris tampa netamprus ir dėl to žmogus jaučia skausmą“, – pasakoja ortopedas-traumatologas.

Epikondilito sukeltas skausmas didėja individualiai – vienam gali užtrukti savaitę, kitam stiprūs simptomai pasireiškia ir tą pačią dieną, o ilgiausiai kęsti linkę sportininkai, priduria J.Vaičiulis: „Tenisininkai, pasitaiko, ateina su nusiskundimais dėl skausmo, kuris vargina jau pusmetį ar net metus.“

Alkūnės srityje pasireiškiantis skausmas dažniausiai būna aštrus, išryškėja dilbio judesio metu, tiesiant, lenkiant ar sukiojant ranką per alkūnės sąnarį. Skausmas gali išplisti iki žasto ar riešo, o jį gali lydėti ir patinimas.

Reikia neuždelsti

Delsti, pajutus panašaus pobūdžio skausmą, pasak gydytojo, nereikėtų – kuo ilgiau epikondilitas nediagnozuojamas ir nepradedamas gydyti, tuo sunkesnis gydymo procesas.

„Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją. Kuo greičiau kreipiamasi į specialistus, tuo didesnė tikimybė padėti tik mankštomis, be papildomų išlaidų. Jei liga negydoma metus, dažniausiai tenka atlikti operaciją, nes kitos konservatyvios priemonės būna neveiksmingos“, – įspėja J.Vaičiulis.

Gydant epikondilitą pasitelkiamas bendras gydymo algoritmas – ligą pastebėjus anksti, ji iš pradžių gydoma konservatyviais metodais. Vienas jų – tempimo pratimai. Pratimai skirti tam, kad randu tapusi sausgyslės vieta būtų pratampoma, pacientas toje vietoje pagerintų kraujotaką.

„Iš pradžių taikoma fizioterapija. Pratimus pacientui reikia pačiam taisyklingai atlikti 5–6 kartus per dieną po kelias minutes ir tęsti vieną ar dvi savaites. Jei po kelių savaičių efekto nėra, reikia galvoti apie kitus gydymo būdus“, – sako gydytojas.

Paskutinis gydymo etapas

Jei mankšta neveiksminga – leidžiami vaistai, o uždelsusiems pacientams, kuriems nebepadeda anksčiau išvardytos priemonės, atliekama operacija, kurios metu pašalinama netampri sausgyslės vieta.

„Operacija yra tik paskutinis gydymo etapas, kuris turi tam tikrą komplikacijų dažnį, be to, tai yra intervencija. Geriausia, jei pacientas apsilanko pas gydytoją iki tol, kai jam jau reikia chirurginės intervencijos, o palankiausia – per pirmuosius tris mėnesius nuo skausmo pradžios. Tuomet ligą tikrai galima gydyti mankštomis. Nuo 4 mėnesių iki maždaug metų uždelstą ligą galima gydyti vaistais, o jau po to, dažniausiai, padeda tik operacija“, – įspėja medikas.

Pasak J.Vaičiulio, išvengti šio uždegimo, jei sportuojate, padės prieš treniruotę atliekamas geras apšilimas. Dirbantiems darbą, kuriame kartojami monotoniški rankos judesiai nepilnoje amplitudėje, patariama prieš darbą rankas taip pat pamankštinti, reguliariai atlikti tempimo pratimus. Pastebėjus skausmą, geriausia pasikonsultuoti su ortopedijos-traumatologijos specialistu.

VL