Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Endometriozė: kaip ją atpažinti?

Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik visada būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne vienas ar du, o gerokai daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra ir laikinas menstruacijų nebuvimas nesudarydavo palankių sąlygų vystytis endometriozei. Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo šiandien ši liga diagnozuojama iki 10 proc. moterų, o tarp susidūrusių su vaisingumo problemomis endometriozė diagnozuojama net 20–40 proc. atvejų.

Liga nėra infekcinė

Endometriozė – tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinio uždegimo reakciją. Nors liga ir nėra piktybinė, ji trikdo ne tik fizinę moterų sveikatą, bet ir neigiamai veikia psichosocialinę jų būklę.

„Neretai pirmas moterų skundas yra negalėjimas pastoti. O atliekant tyrimus dėl nevaisingumo atrandama ir endometriozė. Gerai besijaučiančios moterys gali ir neįtarti šios problemos, todėl kasmetinė ginekologo patikra yra naudinga. Nors endometriozė nėra piktybinė liga, vis dėlto endometrioidinių kiaušidžių cistų supiktybėjimo rizika išlieka“, – reguliarų apsilankymą pas gydytoją akcentuoja gydytoja akušerė ginekologė dr. Sonata Barilienė.

Diagnozuoti ne visada paprasta

Dažniausi ligos simptomai yra nereguliarios ar skausmingos mėnesinės, maudžiantis skausmas pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai, šiai ligai būdingos rudos išskyros kelias dienas prieš mėnesines ir po jų. Esant vidinei gimdos endometriozei mėnesinės būna labai gausios, o ligai išplitus į žarnyną ar šlapimo pūslę – vargina skausmingas tuštinimasis mėnesinių metu, pastebima kraujo pėdsakų šlapime.

Šios ligos diagnostika palengvėja esant susiformavusioms endometrioidinėms kiaušidžių cistoms, kurios yra gerai matomos atliekant genitalijų ultragarsinį tyrimą, tačiau židininę ligos formą diagnozuoti kartais prireikia ir laparoskopinės operacijos.

Svarbi ir genetika

Yra keletas endometriozės atsiradimo teorijų, tačiau vyraujanti ir labiausiai paaiškinanti ligos atsiradimą – implantacinė teorija. Ji teigia, kad mėnesinių metu per kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę patekusios gimdos gleivinės ląstelės implantuojasi ant dubens organų ar pilvaplėvės, formuodamos endometriozės židinius, kurie reaguoja į menstruacinio ciklo metu vykstančius hormonų pokyčius.

„Per mėnesines minėti židiniai padidėja ir kraujuoja. Šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, todėl sukelia uždegimą, ima formuotis sąaugos, kiaušidžių cistos. Tokie židiniai gali susiformuoti ant įvairių moters organų – kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos kaklelio, žarnų, šlapimo pūslės. Kartais jie gali išplisti net už pilvo ribų, atsirasti raumenyse ar odoje“, – komentuoja dr. S.Barilienė.

Pasak specialistės, genetinis polinkis ligai taip pat egzistuoja. Mokslinių tyrimų duomenimis, endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra iki 3–10 kartų didesnė.

Trukdo pastoti

Dauguma literatūros nurodo, kad moterys, sergančios minimalia ar nedidelio laipsnio endometrioze, rečiau pastoja, o pastoti užtrunka ilgiau. Kuo sunkesnio laipsnio endometriozė, tuo didesnė nevaisingumo tikimybė.

„Pastoti trukdo endometriozės sukeltos mažojo dubens sąaugos, kiaušidėse susiformavę cistiniai dariniai, kurie neleidžia vykti ovuliacijai. Endometriozę galima gydyti hormoniniu ir operaciniu būdu, tačiau dažniau taikomas chirurginis gydymas – atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu naikinami endometriozės židiniai. Kartais vien operacinio gydymo nepakanka ir tenka taikyti pagalbinius apvaisinimo būdus. Intrauterininė inseminacija su kiaušidžių funkcijos stimuliacija padidina nėštumo tikimybę, tačiau sunkiais ligos atvejais neapsieinama be pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje, – ligos įtaką nėštumui komentuoja dr. S.Barilienė, akcentuodama, jog ne visada endometriozė sukelia nevaisingumą. – Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja ir pagimdo.“

Nėštumas palanku

Moterims, kurioms diagnozuojama endometriozė, dėl galimo nevaisingumo rekomenduojama nedelsti susilaukti vaikų: „Pats nėštumas ir žindymo laikotarpis „gydo“ endometriozę, nes hormoniniai pokyčiai moters organizme laikinai stabdo menstruacijas ir slopina esamus endometriozės židinius, leidžia išvengti ligos progresavimo.“

Kadangi ne visada moterys gali valdyti šios ligos vystymąsi, konkrečius prevencinius veiksmus sudėtinga išskirti. Vis dėlto gydytoja pataria moterims vengti fizinio krūvio, ginekologinių tyrimų per makštį, nebent jie yra neišvengiami, susilaikyti nuo lytinių santykių mėnesinių metu.

„Gimdos kaklelio chirurginiai gydymo metodai taip pat turėtų būti taikomi įvertinus indikacijas, o pajutus pirmuosius galimus endometriozės simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą konsultacijai, po kurios, įtariant endometriozę, atliekami ginekologiniai bei ultragarsiniai tyrimai“, – pataria akušerė-ginekologė.

Rekomenduojami video