„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“ – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai. Jai antrina ir vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, teigianti, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos. Su šiomis specialistėmis kalbame, kaip rasti tinkamiausią maitinimosi būdą pertekliniame informacijos sraute, kuriame neišvengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar įsisenėjusiais mitais.
Visuomet palieka neigiamų pasekmių
„Siekis sumažinti kūno masę yra pagrindinis motyvas, dėl kurio žmonės renkasi „stebuklingas“ mažo kaloringumo, vieno produkto ar kitokias dietas“, – į klausimą atsako dietologė E. Gavelienė. Kultūroje, kurioje įvaizdis yra viskas, mes galime padaryti bet ką dėl geresnio atvaizdo veidrodyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ir išties – po kelių dienų, savaičių ar mėnesių griežtos dietos veidrodyje matome, mūsų akimis, kur kas geresnį vaizdą. Visgi neįvertiname, jog nei viena mažesnio nei 1000 kilokalorijų dieta nepraeina be pasekmių. Pasekmės sveikatai dažniausiai pajaučiamos ne iš karto, o tik po mėnesio ar pusmečio. Jos gali pasireikšti ir kitoje kartoje, kai dietos laikosi besilaukianti moteris. Dietų sukeliama sisteminė žala sveikatai neišvengiama – prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme“, – apie trumpalaikių ar ilgalaikių nepamatuotų dietų poveikį pasakoja gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Deja, šis poveikis išoriškai kurį laiką nepastebimas, todėl dietų besilaikantieji apie tai nesusimąsto. Tokie ženklai, kaip slenkantys plaukai, sausėjanti ar vystanti oda, jautri burnos gleivinė, dantų jautrumas išduoda, jog organizmui trūksta maistinių medžiagų. Gydytojai tai apibūdina paprastai: jei mažo kaloringumo – mažiau nei 1000 kilokalorijų – dieta užsitęsia ilgiau nei septynetą dienų, organizmui gresia mitybos nepakankamumas.
Organizmas svorį mažina raumenų masės sąskaita
„Evoliucijoje taip jau susiklostė, jog ekstremaliose situacijose organizmas trūkstamų energinių medžiagų ima ne iš riebalų, o iš liesosios kūno dalies – raumenų. Riebalus organizmas saugo toms situacijoms, kai šaltyje reikia išlaikyti kūno temperatūrą ar turėti rezervą bado atveju. Tad turiu nuvilti – per savaitę griežtos dietos numetame ne riebalus, o taip reikalingą raumenų masę“, – organizmo savireguliacijos režimą apibūdina E. Gavelienė.
Keit Trysh/Unsplash nuotr.
Dietologė teigia, jog dėl šių priežasčių, nuolat su tam tikrais tarpsniais besilaikant griežtų dietų, organizme neproporcingai padidėja riebalinė kūno masė, tad pasiekiama priešingo, nei tikimasi, efekto. Dėl didėjančios riebalinės kūno masės lėtėja metaboliniai procesai ir medžiagų įsisavinimas, savo ruožtu kūnas su maistu gaunamą energiją pradeda kaupti vietoj to, kad išeikvotų.
Siekis radikaliai sumažinti riebalinę kūno masę taip pat yra žalingas. Tam tikrų medžiagų įsisavinimas, cheminės organizmo reakcijos, ląstelių atsinaujinimo procesai vyksta riebaliniame audinyje. „Jei, siekdami sumažinti kūno riebalinę masę, sumažiname riebalų kiekį mityboje, kyla pavojus, kad sutriks riebaluose tirpių A, D, E, K vitaminų įsisavinimas ir hormonų gamyba. Tai aktualu tiek vyrams, tiek moterims, visgi moterims tai svarbiau dėl reprodukcinių organizmo galimybių išsaugojimo. Tad beveik trečdalį mūsų raciono gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai“, – apie riebalų svarbą mityboje pasakoja BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė.
Galiausiai turime žinoti, kad su maistu gaunami riebalai yra didžiausias kūno energijos šaltinis, riebalai įeina į visų kūno ląstelių sudėtį, o poodinis riebalinis sluoksnis atlieka apsauginę vidaus organų funkciją – apsaugo juos nuo karščio, šalčio ir netgi traumų.
Geriausias maitinimosi režimas – tas, kurio galite laikytis visą gyvenimą
Nors apie dietų „yo-yo“ efektą kalbama nuolat, tai žmonių neatgraso nuo greito svorio metimo. Kūno masę sumažinti daugiau nei 4 kilogramais per mėnesį nerekomenduojama bet kokį kūno masės indeksą turintiems žmonėms.
Dietologė E. Gavelienė teigia, kad 4 kilogramais per mėnesį sumažinti svorį saugu tik sergantiems nutukimu, tai yra, turintiesiems didesnį nei 30 kūno masės indeksą. Jei kūno masė svyruoja antsvorio ribose (kūno masės indeksas nuo 25 iki 30), tuomet organizmas nepatirs žalos kūno masę mažinant 2 kilogramais per mėnesį. Svarbiausia – visi šie procesai turi būti daromi ne žmogui pasiskaičius internete esančių patarimų, o prižiūrint gydytojui dietologui.
„Visiems likusiems, kurių kūno masės indeksas yra iki 25, net neverta kalbėti apie dietų laikymąsi. Šiems žmonėms geriausias patarimas – saikingas ir racionalus maitinimasis, nežalojant organizmo stresinėmis situacijomis ir maistinių medžiagų trūkumu“, – pataria medicinos mokslų daktarė.
J. Vaičiūnienė, profesionaliai užsiimanti kūno rengyba, iš savo patirties teigia, jog tik reguliari subalansuota mityba užtikrina ilgalaikius kūno masės reguliavimo ir geros savijautos rezultatus.
Henrique Felix/Unsplash nuotr.
„Efektyviausia „dieta“ yra tokia, kurios žmogus galėtų laikytis visą gyvenimą. Savaime suprantama, tai jau nebe dieta, o visavertis mitybos režimas. Nei fiziologiškai, nei psichologiškai žmonės nesugeba atlaikyti griežtų dietų maratonų – jie tik nusialina, išvargsta ir praranda viltį. Per mažai maisto medžiagų gaunantis organizmas ne tik gyvena „bado“ režimu ir iš paskutiniųjų saugo jam būtiną riebalinį audinį, bet ir anksčiau ar vėliau sugrįžta nepasotinamu alkio jausmu. Tuomet ir užsisuka begalinė grandinė – dieta, krintantis svoris, vėliau per soti mityba ir greitai grįžtantis svoris“, – dietų „yo-yo“ principą aiškina J. Vaičiūnienė.
Reguliariai, saikingai ir mėgaujantis
Kalbėdamos apie sveiką subalansuotos kūno masės išlaikymo būdą, abi specialistės vieningai sutaria – reguliarūs valgymai kas tris valandas, o paskutinis valgymas – likus trims valandoms iki miego. Žmonėms rekomenduojami keturi-penki valgymai per dieną, iš kurių trys – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, o likusieji – užkandžių forma.
Nepaprastai svarbi ir valgymo kultūra, kurios senosios tradicijos Lietuvoje išnyko, o naujosios dar nesusiformavo. Valgymui turi būti skirtas laikas ir dėmesys – tam tikru reguliariu metu, prie padengto stalo, su šeima ar draugais vietoj televizoriaus. Tik tuomet žmogus geba pajusti sotumo ir pasitenkinimo maistu jausmą.