Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Didžioji vasaros rykštė – traumos

Šiltuoju metų laiku dėl traumų į medikus besikreipiančių pacientų padaugėja trečdaliu. Vasarą žmonės susižeidžia dirbdami lauko ar sodo darbus, ilsėdamiesi gamtoje, stovyklaudami ar sportuodami. Padidėjęs aktyvumas neretai prišaukia skaudžių nelaimių, o dažniausiai nukenčia vaikai.

Lūžę kaulai

Ortopedijos ir protezavimo įmonės „Pirmas žingsnis“ vadovas Algimantas Astrauskas pripažįsta, kad vasara išsiskiria ne tik traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu. Dažniausiai traumas patiria vaikai nuo penkerių metų iki paauglystės. Aktyvus laisvalaikis, sportas ir žaidimai neretai baigiasi nelaimėmis.

Traumų priežastys įvairios, kartais užtenka netinkamo judesio. „Dabar labai populiaru šokinėti ant batuto, bet dažnai nevaldomas siautėjimas baigiasi kojų ar rankų lūžiais, – pasakojo A.Astrauskas. – Vasara yra ir riedlenčių metas, todėl riedlentininkai dažniausiai patiria riešo ar itin sudėtingų alkūnių lūžių. Į gatves išvažiuoja daug dviračių, todėl dviratininkų susidūrimai, kritimai gali baigtis galūnių imobilizacija.“

Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji sunkiai susižeidžia važinėdamiesi dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ar motoroleriais be apsauginių priemonių: šalmų, alkūnių ir kelių apsaugų. Galvos traumos, smegenų sukrėtimai, rankų ir kojų lūžiai, peties juostos sumušimai – dažniausios traumos, kurių pagrindinė priežastis yra kritimas.

Be tėvų priežiūros likę vaikai dažnai žaidžia apleistose statybose, karstosi po medžius, todėl įvairios traumos taip pat neišvengiamos. Sumušimai, rankų ir kojų lūžiai, išnirimai, rakštys, nubrozdinimai – visa tai yra neatsargių žaidimų pasekmės.

Krepšinio, futbolo, lauko teniso, rankinio ir kitų sporto šakų mėgėjai į traumatologus vasarą kreipiasi daug dažniau. Dažniausiai pasitaikančios traumos – raiščių plyšimas ir pirštų traumos.

Sunkios pasekmės

A.Astrausko teigimu, vasaros traumos gali baigtis sunkiomis pasekmėmis, kai prireikia ilgo gydymo ir profesionalios slaugos. „Dažnas vasarą praranda budrumą ir atsakomybę už savo sveikatą, todėl susižalojus net galima likti neįgaliam“, – sako jis.

Ypač sudėtingi kaklo slankstelių lūžiai, stuburo traumos maudantis mažai žinomuose vandens telkiniuose, kai žmonės į vandenį šoka galva žemyn. Ir net jei gyvybę pavyksta išgelbėti, dažnas lieka paralyžiuotas. „Įvykus nelaimei net gali nutrūkti kvėpavimas, todėl ištraukus skęstantį žmogų reikia iš burnos išpilti vandenį ir daryti dirbtinį kvėpavimą, kol atvažiuos greitosios pagalbos medikai“, – patarė A.Astrauskas.

Alkoholio vartojimas gamtoje, pasak pašnekovo, didžiausia bėda, jis atima iš žmonių savisaugos jausmą, nes žmonės nebeįvertina savo galimybių, pradeda prastai orientuotis. „Ponas Dievas neapsaugos, jei nesisaugos pats žmogus, – teigė ortopedijos ir protezavimo įmonės vadovas. – Alkoholis atima savisaugos ir baimės jausmą, todėl neblaivus žmogus prastai orientuojasi, tampa pernelyg drąsus ir neapskaičiuoja savo veiksmų.“

Vis dėlto pakenkti gali ne vien alkoholis ir neatsargios maudynės. Traumos sunkumas priklauso, tarkim, ir nuo kritimo aukščio, todėl nusiritus nuo kopėčių ar šieno kupetos kyla pavojus susižaloti kaklą ar kitus organus. Po tokių traumų žmogus gali visą gyvenimą praleisti neįgaliojo vežimėlyje.

Medikai teigia, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti ir į galvos traumas, nes jas nustatyti nelengva, o pasekmės gali būti labai įvairios. Kartais atrodo, kad galvos trauma nepaliko jokių žymių, tačiau net ir po kelerių metų gali atsirasti galvos skausmų, nuovargis be priežasties ar net sunkesnių sveikatos sutrikimų.

Pirmoji pagalba įvykus traumai

Jei patempėte sąnarius, sausgysles ar raumenis, pirmąją parą labai padeda šaldomieji kompresai: skausmas ir patinimas sumažėja. Pirmąsias tris dienas po traumos jokiu būdu negalima naudoti šildančių priemonių, netinka ir masažas. Skausmą ir uždegimą numalšinti padeda įvairūs tepalai, tabletės, pleistrai. Labai svarbi pirmoji pagalba, nes nuo jos priklauso, kaip gis pažeista vieta.

Jei nudegėte saulėje, nudegusią vietą atvėsinkite vėsiu vandeniu, dėkite šaltus kompresus, taip pat tepkite drėkinamuoju kremu. Stipriai nudegusias vietas derėtų tepti medikamentais nudegimams gydyti, skausmui malšinti. Tik nenaudokite skysčių, kurių sudėtyje yra spirito.

Pjautinių žaizdų gydymą pradedame nuo kraujavimo stabdymo. Taip pat žaizdą išplauname antiseptiniais tirpalais, o kraštus patepame antiseptiku. Pažeistą galūnę geriausia laikyti pakeltą. Jei žaizda gilesnė ir kraujavimas nesiliauja, būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą. Gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo stabligės.

Jei žmogus skendo, ištraukę jį iš vandens kuo greičiau kvieskite greitosios pagalbos medikus. Iš kvėpavimo takų pašalinkite vandenį: 10–15 sek. laikykite galvą palenktą žemyn, kad jis ištekėtų. Tada žmogų paguldykite ir atlikite dirbtinį kvėpavimą: užspaudę nosį pūskite į burną oro taip, kad išsipūstų krūtinės ląsta. Žmogui pradėjus kvėpuoti, pradeda plakti širdis. Jei pulso nėra, būtina atlikti išorinį masažą: vieną kartą įpūtus oro į burną, penkis kartus delno apačia spausti krūtinės vidurį (kūdikiui ir mažam vaikui – tris kartus). Atgaivintą žmogų reikia šiltai apkloti.

Jei lūžo kaulai, galūnę palikite tokioje padėtyje, kokioje ji yra, nebandydami jos tiesinti, tempti, sukti ar taisyti. Pirmiausia reikia uždėti įtvarą, jį pritvirtinti prie sužalotos galūnės taip, kad nejudėtų lūžęs kaulas ir nesilankstytų aukščiau ir žemiau lūžio vietos esantys sąnariai. Įtvarą gali pakeisti lenta, medžio šaka, skėtis. Jei lūžis atviras ir kraujuoja, uždėję švarų tvarstį kuo skubiau vykite į gydymo įstaigą. Jei skausmas didelis, sužeistą vietą galima šaldyti.

Jei išniro kaulas, negalima patiems bandyti jo įstatyti į vietą. Tai ne tik labai skausminga, bet galima sužaloti aplink esančius nervus ir kraujagysles. Būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus suteikta reikiama pagalba.

Stipriai sutrenkus pilvą, gali plyšti blužnis, kepenys ir prasidėti vidinis kraujavimas. Šiuo atveju pagalbą gali suteikti tik gydytojas, todėl pastebėję, kad sužeistasis išbalęs, mažėja kraujospūdis, rečiau plaka širdis, skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.

Jei sutrenkta galva, sužeistąjį reikia paguldyti ant šono, ant sumuštos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žaizda kraujuoja, yra gili, reikia skubiai kviesti greitosios pagalbos medikus arba patiems vežti sužeistąjį į gydymo įstaigą. Jei sužeistasis nejuda, yra be sąmonės, jokiu būdu jo nejudinkite, netampykite, nepurtykite, nes tik dar labiau pabloginsite jo sveikatos būklę. Transportuojant sužeistąjį į gydymo įstaigą būtina suteikti jam ramybę.

Nudegus pirmoji pagalba turi būti suteikta itin skubiai, nes aukšta temperatūra audinius veikia net ir tuomet, kai jau nebeveikia deginantis veiksnys. Būtina staigiai atšaldyti nudegusią vietą – pakišti ją po šaltu vandeniu, uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą, nes taip apsaugomi gilesni audiniai, sumažinamas tinimas, skausmas. Atsargiai uždengę nudegusią vietą steriliu tvarsčiu, skubėkite į gydymo įstaigą.

 

Rekomenduojami video