Nuo šiol žmonėms, turintiems magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą, rodantį, kad jų smegenyse gali būti aneurizma, pas intervencinį radiologą nemokamai konsultacijai siuntimą gali išrašyti bet kuris gydytojas specialistas (pvz., neurologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas ar pan.) ar net šeimos gydytojas. Šis vizitas bus apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

„Nors visame pasaulyje dėl smegenų aneurizmos konsultuoja ir gydytojai neurochirurgai, ir intervenciniai radiologai, Lietuvoje pas šiuos medikus iki šiol patekti buvo beveik neįmanoma. Intervenciniai radiologai dirbdavo tik prie operacinės stalo, o pacientams siuntimų tiesioginėms jų konsultacijoms niekas negalėdavo išrašyti. Siekdami užtikrinti intervencinių radiologų konsultacijų prieinamumą smegenų aneurizmą turintiems pacientams, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri ir įgyvendino šį taip reikalingą pokytį“, – sako pacientams atstovaujančios organizacijos Všį „Smegenų aneurizmos fondas“ vadovė Arūnė Simanavičienė.

Dabar gydytojo siuntimą turintys pacientai pas intervencinius radiologus galės užsiregistruoti tiesiai per e. sveikatos sistemą. Konsultacijos metu gydytojas intervencinis radiologas dar kartą įvertins MRT tyrimo rezultatus ir turimų aneurizmų plyšimo riziką, plačiau papasakos apie aneurizmų endovaskulinę embolizaciją – mažai invazyvią operaciją, kurios metu per šlaunies arteriją kirkšnyje įleidžiami specialūs kateteriai ir pasiekiama smegenyse esanti aneurizma. Šiais kateteriais įvedamos embolizacinės spiralės, kuriomis yra užpildoma smegenų aneurizma ir taip apsisaugoma nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Per paskutinius 30 metų tokios endovaskulinės embolizacijos procedūros labai išpopuliarėjo ir, pavyzdžiui, JAV jų atliekama netgi daugiau nei neurochirurginių operacijų.

Nuo gydymo atbaidydavo informacijos stoka

Pasak A.Simanavičienės, neseniai įgyvendintas pokytis palengvina situaciją ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams bei specialistams.

„Gydytojas iškart gali išrašyti siuntimą pas skirtingus aneurizmos gydymo metodus taikančius specialistus – neurochirurgą ir intervencinį radiologą. Gavę įžvalgų iš jų abiejų ir įvertinus skirtingo gydymo perspektyvas, tikėtina, pacientai greičiau reaguos ir priims sprendimus, nes dabartinė situacija liudija, kad patys pacientai dažnai delsia pradėti gydymą. Turėdami tik dalį informacijos apie tai, kokie gydymo metodai Lietuvoje prieinami, jie dažnai išsigąsta atvirų chirurginių intervencijų ir turimų aneurizmų negydo iki tol, kol jos plyšta. Deja, beveik pusė smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, dauguma išgyvenusiųjų padarinius jaučia visą gyvenimą“, – sako A.Simanavičienė.

A.Simanavičienė: „Nors visame pasaulyje dėl smegenų aneurizmos konsultuoja ir gydytojai neurochirurgai, ir intervenciniai radiologai, Lietuvoje pas šiuos medikus iki šiol patekti buvo beveik neįmanoma.“

Smegenų aneurizmos gydomos dviem būdais: jau minėta endovaskuline embolizacija arba taikant chirurginį klipsavimą. Jo metu smegenų kaukolėje išpjaunama anga ir ant aneurizmos neurochirurgas uždeda „klipsą“, kuris uždaro kraujo tekėjimą į aneurizmą. Jei aneurizmos plyšimo rizika maža, gali būti nuspręsta ją toliau stebėti ir kol kas nedaryti jokių intervencijų.

Rizikos veiksniai

Pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Šį tyrimą reiktų atlikti 30–45 m. amžiaus rizikos grupės žmonėms. Didžiausi rizikos veiksniai: aukštas kraujo spaudimas; artimiems giminaičiams (tėvų, brolių, seserų) diagnozuota aneurizma arba pakraujavimai smegenyse ne dėl patirtos traumos; tokios genetinės ligos kaip aortos koaktacija, fibromuskulinė displazija; inkstų policistozė; rūkymas; moteriška lytis (moterims smegenų aneurizma diagnozuojama dažniau).

Pasitikrinti taip pat turėtų į rizikos grupes nepapuolantys žmonės, kurie skundžiasi nuolatiniu, atkakliu galvos skausmu; 40–60 m. rizikos grupės žmonės, kuriems smegenų aneurizmos tyrimas buvo atliktas seniai; turintys smegenų aneurizmą, kuri buvo gydyta – jiems pakartotinai reiktų pasitikrinti kas 10 metų.

Smegenų aneurizmą Lietuvoje turi 1 iš 20 žmonių. Smegenų aneurizmos dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali plyšti staiga ir dauguma tokių atvejų baigiasi mirtimi arba neįgalumu. Remiantis Brain Aneurysm Foundation duomenimis, pasaulyje kasmet nuo smegenų aneurizmos miršta pusė milijono žmonių – pusė jų yra jaunesni nei 50 metų.