Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Cukrinis diabetas: laikas atsisakyti baimių

Pirmą kartą išgirdus diabeto diagnozę, dažną pacientą apima nerimas: kaip reikės gyventi toliau? Tačiau specialistai teigia, kad skiriant daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, su šia liga galima gyventi visavertį gyvenimą.

Simptomai, išduodantys ligą

„Stebint ligą ir pakeitus gyvenimo būdą, galima išvengti cukrinio diabeto simptomų, ligos progresavimo, komplikacijų ar kitų susirgimų, kuriuos sukelia cukrinis diabetas. Taip pat pakeitus įpročius galima sumažinti ir vartojamų medikamentų kiekį, o kartais gali įvykti net 2-ojo tipo diabeto remisija“, – sako Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė gydytoja endokrinologė prof. Džilda Veličkienė.

Cukrinio diabeto simptomai pasireiškia skirtingu intensyvumu ir dažniu, priklausomai nuo to, kokio tipo cukriniu diabetu serga pacientas.

„Asmenims, kuriems būdinga 2-ojo tipo cukrinio diabeto riziką, rekomenduojame reguliariai atlikti gliukozės tolerancijos mėginį, nes jie simptomų gali ir nejausti, – pataria gydytoja. – Kai atsiranda klinikiniai simptomai, dažnai reiškia, kad šio tipo cukriniu diabetu jau sergama ilgai ir labai didelė tikimybė, kad yra išsivysčiusios cukriniam diabetui būdingos komplikacijos.“

1-ojo tipo diabeto simptomus atpažinti lengviau. „Šiems žmonėms per kelias savaites ar mėnesius atsiranda bendras silpnumas, troškulys, svorio mažėjimas, nors apetitas ir būna didelis. Laiku nediagnozavus šio tipo cukrinio diabeto, pacientas gali mirti per kelias savaites, nes neįsisavindamas gliukozės organizmas nefunkcionuoja“, – pasakoja profesorė. 

 „Pacientai, sergantys tiek 1-ojo, tiek 2-ojo tipo diabetu, turi reguliariai matuotis gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau sergantiesiems 2-ojo tipo cukriniu diabetu svarbu valgyti mažiau ir sveikesnį maistą, daugiau sportuoti ir užsiimti fizine veikla. O sergantiesiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu privaloma kiekvieno valgymo metu skaičiuoti, kiek tame maiste angliavandenių, reguliariai susileisti insuliną, iš anksto planuoti fizinį aktyvumą ir atitinkamai koreguoti insulino dozes“, – kalba prof. D.Veličkienė.

Mitai ir baimės  

Cukrinį diabetą ir ypač jo gydymą insulinu supa gausybė mitų ir baimių. Populiariausius mitus paneigia gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė. 

„Viskas baigta“. Pasak gydytojos, žmonės, prisiklausę gandų apie insuliną, ima jo bijoti, o paklausti kodėl, negali atsakyti.

„Esant ūmioms ir sunkioms būklėms, insulinas yra pirmo pasirinkimo vaistas, nes tinka tuomet, kai geriamųjų vaistų negalima ar neįmanoma skirti“, – akcentuoja E. Kreivaitienė.

Anot medikės, jei sergančiajam 2-ojo tipo diabetu skiriamas insulinas, tai reiškia, kad geriamieji vaistai nebėra efektyvūs, nes kasa pati nebesugeba pagaminti pakankamai insulino. Be insulino ląstelės negali gauti taip reikalingos energijos – gliukozės. Dėl to jos ima badauti, o į jas negalinti patekti gliukozė ima kauptis kraujyje ir pažeidžia kraujagysles bei nervus, sukelia sunkias diabeto komplikacijas. Pacientams skiriamas insulinas yra toks, kokį gamina žmogaus kasa, todėl tai yra natūralus būdas, padedantis palaikyti reikiamą gliukozės kiekį kraujyje.

„Tapsiu priklausomas nuo insulino“. Tai dar vienas mitas, kuris neturi nieko bendro su realybe. Vartojant insuliną, kasa nenustoja jo gaminti, tačiau jis dažniausiai skiriamas tada, kai pati kasa jau nebegali to padaryti.

„Insulinas yra hormonas, o ne narkotinė medžiaga, todėl priklausomybės nesukelia. Taip pat tai yra vaistas, kurį naudojant pasiekiamas rekomenduojamas gliukozės kiekis kraujyje, o nutraukus jo vartojimą, jis vėl ima didėti“, – teigia ji.

„Ką pagalvos aplinkiniai“? Insulino švirkštikliai, kitaip vadinami penai, yra panašūs į parkerius, todėl paprasto švirkšto jie visiškai neprimena. Jei nemalonu leistis vaistus prie bendradarbių ar viešose vietose, tai galima padaryti ir aplinkiniams nematant ar nepastebint.

„Labai svarbu kalbėtis ir paaiškinti aplinkiniams apie savo ligą, nes jeigu sergančiajam per daug nukristų cukraus kiekis kraujyje, būtų gerai, kad bendradarbiai ar draugai žinotų, kaip jam padėti“, – sako E.Kreivaitienė.

„Nuo insulino auga svoris, o vaistai – brangūs“. Nutukimas yra daugelio ligų rizikos veiksnys. Teiginys, kad vartojant insuliną gali kiek padidėti svoris, yra tik iš dalis teisingas – viskas priklauso nuo žmogaus mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir mokėjimo parinkti tinkamą insulino dozę.

Diabetui gydyti skirti vaistai ir insulinas yra kompensuojami. Priklausomai nuo insulino, priemoka už vieną švirkštiklį gali skirtis.  

„Sunku skaičiuoti angliavandenius“. Skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste privalo visi sergantys 1-ojo tipo diabetu, o sergantiems 2-ojo tipo diabetu tai gali būti rekomenduojama tam tikrais atvejais. Slaugytojai diabetologai paprastai paaiškina principus ir padeda išmokti daugelį dalykų. Paprasčiausia taisyklė – į maistą žiūrėti kaip į produktus, kuriuose angliavandenių, kitaip tariant, cukraus, yra arba nėra.

„Pavyzdžiui, žmogus pietums valgė ant grotelių keptos vištienos, 3 vidutines bulves ir agurkų salotų su aliejumi. Vienoje bulvėje vidutiniškai yra 15 g angliavandenių. 5 g angliavandenių atitinka vieną arbatinį šaukštelį cukraus, tai iš viso bus 9 šaukšteliai cukraus, kuriems reikalingas tam tikras greito veikimo insulino kiekis – jis kiekvienam sergančiajam parenkamas individualiai“, – skaičiavimo pavyzdžiu dalijasi gydytoja.

„Adatos – baisios ir nepatogios“. Insulinui leisti skirtos adatos yra labai mažos ir plonos, vos kelių milimetrų ilgio, o leidžiant patenka tik į poodį, todėl dūriai yra beveik neskausmingi.

„Insulino švirkštikliai yra sukurti taip, kad pacientui būtų patogu pačiam nusistatyti dozę ir susileisti. Kaip susileisti insuliną, išmoko slaugytoja diabetologė. Jei vis tiek kamuoja nerimas ar baimė, galima paprašyti, kad padėtų artimieji“, – sako E.Kreivaitienė.

Mažiausiai sergama Vakarų Lietuvoje?

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis parodė, kad daugiausiai sergančių 2-ojo tipo cukriniu diabetu užfiksuota Visagino ir Druskininkų savivaldybėse, Alytaus miesto ir Zarasų, Ignalinos, Akmenės, Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Elektrėnų, Birštono rajonų savivaldybėse.

Mažiausiai sergančiųjų nustatyta Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos, Rietavo, Šilalės, Šiaulių. Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų savivaldybėse.

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė 2-ojo tipo cukrinio diabeto paplitimą sieja su demografiniu rajonų profiliu. „Sergamumas 1000-iui gyventojų didesnis rajonuose, kuriuose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mat 2-ojo tipo diabetu serga vyresni žmonės. Dėl šios priežasties sąraše nedominuoja miestai, kuriuose yra susitelkę daugiau jaunų šeimų“, – komentuoja ji.

 LSMU endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis priduria, kad mažiausias sergamumas žemėlapyje dar nereiškia, kad tų rajonų gyventojai neserga diabetu. „Ypač norisi atkreipti dėmesį į Vakarų Lietuvą, kur sergamumas mažiausias. Taip gali būti ir dėl diagnostikos problemų, nes endokrinologų šioje šalies dalyje trūksta labiausiai, palyginti su likusia Lietuvos dalimi. Šie duomenys padės mums priimti geresnius sprendimus“, – sako jis.

Augimo tendenciją pristabdė pandemija

 Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2-ojo tipo diabetu serga 135 039 gyventojai. Šis skaičius nuolat auga, pavyzdžiui, 2014-aisiais sergančiųjų buvo 115 144. Tik 2019 metais sergančiųjų skaičius siekė keliais šimtais daugiau nei pernai – augimo tendenciją laikinai sustabdė COVID-19 pandemija.

 „Dėl pandemijos mažiau žmonių kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo mažesnis paslaugų prieinamumas. Padaugėjo nuotolinių konsultacijų, kurios turi tiek teigiamą, tiek neigiamą pusę: galima lengviau pasiekti gydytoją, bet gydytojas, nematydamas paciento, pastebi ne visus simptomus. Mes turėjome ribojimų, kaip ir kiek pacientų priimti, o pacientai baiminosi užsikrėsti. Dabar jau vėl susidarė laukimo eilės“, – žiniasklaidai aiškina prof. B.Žilaitienė.

Remiantis naujausiais duomenimis, 2-ojo tipo diabetu Lietuvoje serga 59 proc. moterų ir 41 proc. vyrų, nors pasaulinė tendencija yra priešinga. Pasak prof. J.Čeponio, statistikoje iki 60-ies metų dominuoja vyrai, o po 60-ies viskas apsiverčia.

 „50–60 metų amžiaus grupėje diabetu dar serga daugiau vyrų, tačiau vyresnėje amžiaus grupėje juos pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys“, – atkreipia dėmesį endokrinologas.

Rekomenduojami video