Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Cukraus atsisakymas – šansas kūnui pasveikti

Nuo seno sklandanti frazė, jog cukrus – baltoji mirtis, nėra iš piršto laužta. Mokslu paremtos autorinės programos ir knygos „Cukraus detoksas“ autorė, emocinio valgymo specialistė Kristina Ragauskaitė teigia, jog pridėtinio cukraus vartojimas sukelia nemažai sveikatos sutrikimų, ir ragina duoti savo kūnui šansą pasveikti. Kaip? Apie tai ir pakalbėjome.

Kokią žalą sveikatai daro cukraus vartojimas?

Cukraus natūraliai randama vaisiuose, daržovėse, grūduose. Visi jie yra angliavandeniai (cukrūs), mūsų pirminės energijos šaltinis. Tai, kas gamtos sukurta, yra mums saugu, nes natūralių saldžių produktų negalime suvalgyti daug. Juose yra ląstelienos, kuri trukdo cukraus, kitaip tariant, gliukozės, šuoliams, ir užtikrina, kad energijos įsisavinimas ir tiekimas ląstelėms būtų tolygus.

Pridėtinis cukrus yra perdirbtas. Gamtos produktai gamyklose apdorojami, kaitinami, garinami, balinami, ir tam dažnai naudojamos cheminės medžiagos. Dėl to juos sunku pavadinti sveikais. Mes genetiškai prisitaikę valgyti maistą, kuris auga gamtoje. Ir kai mityboje pradedami vartoti produktai, kurių gamtoje nėra, prasideda sveikatos problemos. Iš pradžių sutrinka virškinimas, nes jei į organizmą patenka tai, kas nėra maisto medžiaga, organizmas nesupranta, kas ji, iš kur atsirado. Imuninė sistema pradeda su tomis medžiagomis kovoti. Taip susilpnėja imunitetas, susergame autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Taigi gamtoje natūralūs cukrūs yra apsaugoti ląstelienos. Bet jei pašaliname visą ląstelieną, – o taip ir padaryta gaminant cukraus miltelius, – mes gauname energinę bombą, kuomet energija išsiskiria visa ir iš karto. Organizmui tai didžiulė našta, jis nežino, ką su tuo daryti, dėl to kasa ima gaminti daugiau insulino, vyksta insulino šuoliai. Sukeliamas netgi dirbtinis alkio jausmas, verčiantis valgyti dažniau. Įrodyta, kad pavartoję cukraus išalkstame jau po 30–40 minučių, todėl esame priversti vėl valgyti. Dėl to tunkame, sutrinka kasos funkcija, išveši blogosios žarnyno bakterijos, nes jos mėgsta maitintis cukrumi. Didelis cukraus kiekis maiste yra ir vėžinių ląstelių maistas. Perdirbto, rafinuoto cukraus vartojimas siejamas su begale sveikatos problemų.

Ar cukrus, esantis vaisiuose, sveikatai nekenkia?

Neįmanoma perdozuoti obuolių, kriaušių ar kitų vaisių, nes mes natūraliai pajuntame pasisotinimo jausmą. Vienintelis pavojus – gerti daug vaisių sulčių, nes vaisiuose esanti fruktozė yra vienintelė cukraus forma, kurią gali suvirškinti tik kepenys, o kepenys atsakingos už daugiau nei 500 procesų organizme. Jei fruktozės mityboje per daug, kepenys apkraunamos, jos pradeda fruktozę versti riebalais ir kaupti aplink save. Kepenų suriebėjimas galiausiai priveda prie cirozės, kepenų ląstelių randėjimo ir žūties. Sulčių saugu išgerti tiek, kiek galėtume suvalgyti vaisių. Pvz., jei galite suvalgyti tris obuolius, tai jums saugi norma yra sultys iš trijų obuolių. Vietoj sulčių geriau rinktis glotnučius, nes juose išlikusi ląsteliena gali prisidėti prie žarnyno valymo.

Koks pridėtinio cukraus kiekis per dieną yra nekenksmingas?

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 25 gramų cukraus (valgomasis šaukštas) per dieną. Bet maisto pramonėje naudojama labai daug pridėtinio cukraus, kurio galime suvartoti nė neįtardami. Jo yra padažuose, silkėse, dešrose, koldūnuose ir kt. Saldžiarūgščių kiniškų patiekalų porcijoje gali būti iki 75 g cukraus! Tad jei norime suprasti, kiek cukraus suvartojame, turime skaityti etiketes. Dažnai žmonės sutrinka, kai pažiūri į energijų lentelę. Jei produkte yra angliavandenių, bus ir cukraus. Lentelė nesvarbi, jei valgome natūralius produktus – košę, pieno produktus ir pan.

Cukrus maisto produktuose plačiai naudojamas dėl to, kad jis yra skonio stipriklis. Įrodyta, kad cukrus sukelia priklausomybę. Dėl to gamintojams naudinga jį naudoti, nes tampame nuo jo priklausomi ir tų saldintų produktų norime vis daugiau.

Kaip pereiti prie becukrės dietos? Ką turime žinoti?

Cukraus atsisakyti patartina ne palaipsniui, o iš karto. Tai padaroma per 4 savaites. Cukrumi maitinasi blogosios bakterijos. Norėdami atkurti sveiką žarnyno mikroflorą, sustiprinti imunitetą, turime neduoti joms mėgstamo maisto, kad jos žūtų ir kad gerosios bakterijos vėl paimtų viršų. Dėl to būtinas nuoseklumas.

Bandant atsikratyti priklausomybės nuo cukraus, pirmas 2–4 dienas galite jausti drebulį, galvos skausmą, silpnumą, pykinimą, karščiavimą, kaulų laužymą, nuotaikų kaitą. Nereikia to baimintis. Simptomai rodo, kad priklausomybę turite ir reikia jos atsikratyti. Tie simptomai penktą šeštą dieną praeina.

Cukraus detoksikacijos programoje dalyvaujantys žmonės klausia, ar, atsisakę šios priklausomybės, niekada nebegalės vartoti cukraus. Jei 1–2 kartus per savaitę suvalgysite pyragaitį ar ledų, jei jūsų organizmas sveikas, nėra uždegiminių procesų, jūs nejausite jokio neigiamo poveikio. Jei tai darysite kasdien, t. y. kasdien suvartosite daugiau kaip 25 g cukraus, per 6–7 dienas priklausomybė susiformuos iš naujo.

Dar žmonės baiminasi, kad nebegalės mėgautis saldumynais. Bet po 4 savaičių cukraus trauka yra daug mažesnė.

Kokie sveikatos pokyčiai pastebimi perėjus prie becukrės dietos?

Patirtis rodo, kaip atsisakius cukraus pagerėja sveikata. Beveik visi tampa energingesni, anksčiau keliasi ryte, geriau miega. Jei oda kenčia nuo spuogų, bėrimų, sausumo, pleiskanojimo, žvynelinės, pirmas dalykas, kurį turite padaryti, – pereiti prie becukrės dietos. Yra duomenų, kad cukraus, baltų miltų, jų gaminių, baltųjų ryžių atsisakymu gydomas II tipo diabetas. Tiesiog reikia suprasti, kad sunkiomis kepenų, skydliaukės ligomis, II tipo diabetu susergama ne per dieną, o per kelerius metus. Todėl sveikatos atgavimas užtrunka ilgiau. Kai kam atsikratyti žvynelinės ar spuogų užtenka 2–3 mėnesių, o sergantiesiems diabetu, artritu, uždegimais reikia daugiau laiko, daugiau dėmesio dietai, sveikai gyvensenai, sveikai rutinai, judėjimui, grūdinimuisi. Jei sergate 10 metų, tai sveikai besimaitindami būseną galite pagerinti per metus. Jei jūsų sveikatos problemai metai, geriau pasijusti atsisakę cukraus galite ir per mėnesį. Jei sergate 20–30 metų, sveikatai pagerinti reikės 2–3 metų.

Kitos istorijos liudija, kad žmonėms susitvarko kraujospūdis, pagerėja skydliaukės, širdies veikla, praeina tinimai, alergijos. Kai nevartojame kenksmingų medžiagų, imunitetas susitvarko pats, pagydo kūną. Reikia duoti kūnui šansą pasveikti. Jei stiprinsime imunitetą, valysime organizmą, duosime gero, švaraus maisto, švarų orą, pozityvią nuotaiką, judėjimą, organizmas pats gydys save.

Bendraujate su žmonėmis, pasiryžusiais atsisakyti cukraus. Kuo įdomios jų patirtys?

Visos istorijos turi kai ką bendra. Jei žmonės pasiryžta pokyčiams, randa motyvaciją, atlaiko sunkųjį periodą, prasideda didieji gyvenimo pokyčiai, atsiveria vartai į sveiką gyvenseną. Cukraus atsisakymas yra pirmas žingsnis, kurį žengus sveikata ima gerėti. Tai daugeliui tampa motyvacija ieškoti toliau. Cukraus atsisakymas veda į intuityvųjį valgymą, kuris ilgainiui taps vaistu nuo visų negalavimų ir bėdų.

Beje, svorio metimas neturėtų būti pagrindinė motyvacija atsisakyti cukraus, nes retai kam pavyksta įveikti visą programą tik dėl grožio. Svoris savaime susireguliuoja, nes kūnas per kelis mėnesius ar metus atsikrato visko, kas jam nereikalinga. Kūno riebaluose paslėptos toksinės medžiagos, kurių organizmas nepajėgė atsikratyti. Kai imunitetas sustiprėja, jis šalina toksinus, tirpdo riebalus.

Kada jūs pati atsisakėte cukraus? Ar tai buvo sunku?

Kai pradėjo blogėti sveikata, ėmiau ieškoti to, kas man padėtų. Remdamasi mokslo tyrimais, gerąja holistiškai mąstančių medikų patirtimi, parašiau programą sau pasveikti. Pamačiau, kad ji veikia, ją išbandė draugai, artimieji. Tada išleidau apie tai knygą. Joje – programa, kurios principai neprieštarauja sveikai gyvensenai ir joks medikas negalėtų suabejoti veiksmingumu.

Ar man buvo sunku? Taip, kaip ir visiems. Mes įpratę valgyti skaniai, bet tas skanumas – abejotinas dalykas, nes maiste yra daug priedų, kurie verčia manyti, kad valgom skanesnį produktą nei iš tiesų. Atsisakę cukraus pradedame jausti tikrą maisto skonį.

Kas galėtų pakeisti cukrų, jei norisi saldumynų?

Kol laikotės cukraus detoksikacijos, nereikėtų jo niekuo keisti, reikėtų įveikti tą etapą, kad atsikurtų skonio receptoriai ir susiformuotų nauji pojūčiai. Daug kas yra saldu: ir kruopos, ir daržovės, bet mes nebejaučiame to, nes suvalgome apie 100 g cukraus per dieną. Be to, saldumynų reikalauja žarnyne išvešėjusios blogosios bakterijos. Kai išeiname cukraus detoksikacijos programą, po mėnesio kito saldumo poreikis labai sumažėja. Jei kyla toks noras, galite suvalgyti vaisių, uogų, džiovintų vaisių, uogienės be cukraus, medaus, klevų, datulių sirupo, kokoso žiedų cukraus. Tai sveikesni pakaitalai, tik jais irgi nereikia piktnaudžiauti. 

Rekomenduojami video