Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
COVID-19 ligos pasekmės: kaip atgauti sveikatą?

COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugelis žmonių pasijunta geriau jau po kelių dienų ar savaičių, tačiau kitiems liga užtrunka net kelis mėnesius. Organizmo atsigavimas gali užsitęsti ir persirgus lengva forma, todėl dažnas žmogus ilgą laiką jaučia nuovargį, energijos trūkumą, būna išsiblaškęs.

Klausia patarimų

Į vaistininkus ir gydytojus besikreipiantys pacientai, persirgę COVID-19 liga, skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, jaučiamu nuolatiniu nerimu, užgulusia nosimi, negrįžtančiomis uoslės ir skonio funkcijomis. Daugelį kamuoja apetito stoka, sąnarių, raumenų, galvos skausmas ar svaigimas, užsitęsęs kosulys, suprastėjusi atmintis bei miego sutrikimai. Vaistininkai skelbia, jog tenka išklausyti ir tokius nusiskundimus, kaip praėjus 3–4 mėnesiams nuo persirgimo COVID-19 atsiradęs plaukų slinkimas, tachikardija – padažnėjęs pulsas.

„Į vaistinę atėję pacientai sako, kad širdis pradeda stipriau plakti fizinio krūvio metu, susijaudinus, daug laiko praleidžiant ilgai nevėdinamoje ir tvankioje patalpoje, o kartais – net esant ramybės būsenos. Daliai persirgusiųjų COVID-19 nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko gali išsivystyti mažakraujystė“, – pasakoja vaistininkas Rimvydas Blynas.

Apie savo būsenas persirgus COVID-19 liga žmonės dalijasi ir socialinėje erdvėje, klausdami vienas kito patarimo. Jų liudijimu, persirgus šia liga juntami labai įvairūs liekamieji reiškiniai.

„Jau praėjo pora mėnesių, bet jėgos nesugrįžta, būna dienų, kad iš lovos vos išlipu tik dėl to, kad reikia keltis į darbą. Miegas vis dar sutrikęs, visada jaučiuosi pavargusi“, – rašo G.B.

„Jau du mėnesius kankina kosulys, sloga, bloga atmintis, slenka plaukai, miegu dvi tris valandas ir niekas nepadeda“, – skundžiasi E.K.

Jeigu persirgus COVID-19 kamuoja kelis mėnesius trunkantis kosulys, dusulys, sąnarių, krūtinės, raumenų, galvos skausmas ar negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, specialistai pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gali pažeisti vidaus organus

Vis dažniau pastebima, kad tiesiogiai ar per imuninės sistemos reakcijas virusas pažeidžia vidaus organus – plaučius, širdį, inkstus, nervų sistemą, gali sukelti kraujo krešumo sutrikimus.

„COVID-19 liga persirgęs žmogus jaučia nuovargį, užsitęsusį kosulį, dusulį po fizinio krūvio ar ramybėje. Vargina sąnarių, raumenų, krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, dingęs arba silpniau jaučiamas kvapas ir skonis, atsiranda širdies permušimai. Taip pat gali kamuoti bloga nuotaika, nerimas, gali būti sunku susikaupti, o po ligoninėje taikytos dirbtinės plaučių ventiliacijos gali likti balso prikimimas, skausmas ryjant maistą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja šeimos gydytoja Lina Augustinaitė.

Persirgus COVID-19 infekcija svarbu įvertinti, kokius pažeidimus organizme sukėlė virusas –  tam gali padėti kraujo tyrimai.

„Bendras kraujo tyrimas – vienas iš pagrindinių būdų, norint įvertinti, kaip organizmas sureagavo į infekciją. Kartu su uždegimo žymenimis, jis padeda įvertinti, ar gresia COVID-19 ligos komplikacijos. Taip pat tyrimas naudingas mažakraujystės atpažinimui“, – pataria šeimos gydytoja.

COVID-19 infekcija, veikdama krešumo sistemą ir pažeisdama kraujagysles, gali sukelti įvairių komplikacijų – miokardo infarktą, insultą, kojų venų trombozę.

„Persirgus koronavirusu reikėtų atlikti krešėjimo sistemos tyrimus – jie padės įvertinti, ar yra padidėjusi trombozių rizika, ir išvengti sunkių, ilgalaikių padarinių sveikatai“, – sako gydytoja L.Augustinaitė.

Atkreipkite dėmesį į vitaminus

Po COVID-19 infekcijos taip pat rekomenduojama atlikti B grupės vitaminų tyrimus, ypač, jei persirgęs žmogus skundžiasi užsitęsusiu uoslės ir skonio dingimu.

Nenuginčijama imuninei sistemai ir vitamino D svarba – optimalaus jo kiekio palaikymas svarbus ne tik sergant koronavirusu, bet ir po ligos. Prieš pradedant vartoti vitaminą D, reikia nustatyti jo kiekį organizme, nes perteklius taip pat gali būti pavojingas – vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo.

„Pasitarus su gydytoju, galima sudaryti individualų planą, kuris padės organizmui greičiau reabilituotis  po persirgtos COVID-19 ligos, išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir atgauti gerą savijautą. Tai ypač rekomenduojama sirgusiems sunkia ligos forma, vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems lėtinių ligų“, – sako šeimos gydytoja.

Kaip pasijusti geriau?

Pagerinti savijautą ir greičiau atgauti jėgas padeda specialios dusulį lengvinančios padėtys, kvėpavimo, raumenų jėgą bei ištvermę stiprinantys pratimai. Svarbu neviršyti savo galimybių ir palengva kiekvieną dieną didinti fizinį aktyvumą.

„Iš pradžių net ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, galūnių judinimas gulint arba sėdint būna itin reikšmingas. Esant balso prikimimui reikėtų stengtis garsiai nekalbėti, kalbant daryti pertraukas. Taip pat rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamos balso stygos. Esant sunkumui ryti maistą – reikėtų stengtis valgyti ramioje aplinkoje, sėdint tiesiai, iš pradžių renkantis minkštus, lengvos konsistencijos ir drėgnus maisto produktus, o kietą maistą smulkinti mažais gabaliukais“, – pataria šeimos gydytoja.

L.Augustinaitė: „Bendras kraujo tyrimas – vienas iš pagrindinių būdų, norint įvertinti, kaip organizmas sureagavo į infekciją. Kartu su uždegimo žymenimis, jis padeda įvertinti, ar gresia COVID-19 ligos komplikacijos.“

Pasak gydytojos L.Augustinaitės, siekiant atstatyti fizinę būklę, reikia nepamiršti ir psichikos sveikatos – tam naudingas gyvenimo ritmo sulėtinimas ir kasdienio režimo laikymasis. Svarbu kasdien rasti laiko pomėgiams ar kitai maloniai veiklai, bendravimui su artimaisiais ir draugais.

Specialistai pataria

Jei kamuoja lėtinio nuovargio sindromas, kuris pasireiškia nuolatos jaučiamu jėgų trūkumu, ypač po bet kokios fizinės veiklos, reikėtų laikytis dienos režimo. Tai turėtų padėti išsijudinti ir kiekvieną dieną nuveikti šiek tiek daugiau. Padėti galima tonizuojančiais, energijos suteikiančiais preparatais – eleuterokoko ar ženšenio ekstraktais.

Jei kamuoja nerimas, dirglumas, galima vartoti augalinius preparatus – valerijono, melisos, apynių, levandos ekstraktus.

Jei užgulusi nosis, padės gydytojo paskirtas hormoninis purškalas arba nereceptinis hipertoninis (ypač druskingas) jūros vandens tirpalas. Jis ištrauks vandenį iš aplinkinių audinių ir nosies užgulimą sukeliantis paburkimas sumažės. Šį tirpalą purkšti ar juo skalauti nosį galima neribotai: tiek kartų per dieną, kiek reikia.

Jei nėra apetito, patariama valgyti mėgstamą, skanų, visavertį, estetiškai patiektą maistą. Seilių ir skrandžio sulčių sekreciją paskatins, apetitą pagerins karčiųjų kiečių (pelynų) arbata.

Jei suprastėjo atmintis ir svaigsta galva, padės smulkiųjų kapiliarų kraujotaką ir atminties funkciją gerinantys ginkmedžio preparatai su vitaminais ar jų kompleksai, skirti smegenų veiklai gerinti.

Jei kamuoja miego sutrikimas, pasistenkite eiti miegoti tuo pačiu metu, kad organizmas priprastų reikiamu laiku išskirti miego hormonus. Prieš miegą nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite planšete ar telefonu: iš šių įrenginių ekranų sklindantys intensyvios šviesos spinduliai ardo melatoniną (miego hormoną), kuris padeda užmigti. Jeigu miego problemų nepavyksta išspręsti patiems, galima vartoti melatonino preparatą arba jo kompleksą, praturtintą raminamąjį poveikį suteikiančiomis vaistažolėmis – valerijonu ir melisa.

Jei slenka plaukai, padės subalansuota mityba, visavertis poilsis, maisto papildai, praturtinti vitaminais ir mikroelementais (siliciu, selenu, biotinu), kurie stiprina plaukus ir pagreitina jų augimą. Be to, nuo plaukų slinkimo padeda specialūs šampūnai ir kondicionieriai.

Jei kamuoja padažnėjęs pulsas, atlikite kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, tokį: įkvėpkite per keturias sekundes, sulaikykite kvėpavimą keturioms sekundėms, iškvėpkite per keturias sekundes, sulaikykite kvėpavimą keturioms sekundėms ir vėl kartokite. Šis pratimas gali nuraminti širdį, neigiamas emocijas ir stresą. Jei tai nepadeda, galima pavartoti širdies lašų, valerijono, sukatžolės ir gudobelės preparatų, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių funkcijas.

Jei sumažėjo hemoglobino kiekis, vartokite preparatus, kurie turi geležies: įvairius maisto papildus, nereceptinius vaistus. Mitybos racioną praturtinus raudonąja mėsa, morkomis, burokėliais, graikiniais riešutais, spanguolėmis, granatais, obuoliais, grikiais, medumi, taip pat galima gauti geležies, kuri padidins hemoglobino kiekį kraujyje.

Rekomenduojami video