Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
COVID-19 liga: panikai priežasčių nebėra

Laikotarpis, kada privalėjome visur dėvėti kaukes, dėl koronaviruso pandemijos buvome suvaržyti kitų labai griežtų ribojimų, jau, rodos, praeityje. Tačiau COVID-19 niekur nedingo – todėl kiekvienas turi žinoti, kaip saugotis, ką daryti, pasireiškus simptomams. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad profilaktikos ir prevencijos priemonės šaltuoju metų laiku tampa svarbesnės nei anksčiau.

Pamokos ir klaidos

„Svarbiausia – neišsigąsti, nepanikuoti“, – paklaustas, ką daryti, šiomis dienomis sužinojus COVID-19 ligos diagnozę, sako Klaipėdoje dirbantis šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas.

Jis prisimena visų išgyventas kelias koronaviruso pandemijos bangas. Pirmąją jų jis pavadintų baimės ir nežinomybės banga, kurią nulėmė didelis mirtingumas: kas jau išvažiuodavo į ligoninę, retai kada besugrįždavo. Į ligoninę dėl kitų ligų pakliuvę žmonės pirmiausia buvo tiriami dėl COVID-19, apleidžiant pagrindinę ligą. „Panika buvo nepagrįsta“, – sako jis.

Antroji banga, anot šeimos gydytojo, buvo gana gerai suvaldyta, o per trečiąją, kai keitėsi  vyriausybės, liga taip išplito, kad jam, kaip šeimos gydytojui, dėl šios ligos tekdavo konsultuoti po 5–6 pacientus per dieną.

Bet gydytojas perspėja, kad COVID-19 liga yra gana apgaulinga, nes kartais žmogus jaučia tik silpnumą. Kad plaučių kraujagyslėse susiformavę trombai, gali parodyti tik pulsoksimetrija – kraujo įsotinimo deguonimi matavimas. Būdavo, kad pacientai nieko nejusdavo, net dusulio, tik silpnumą, ir netikėtai mirdavo. „Dusulį jaučia tik lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis sergantieji žmonės“, – pasakoja R.Sabūnas. Jis paaiškina ir tai, kodėl liga pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms: dėl to, kad jiems padidėja kraujo krešumas.

Įspėti gali dingęs apetitas

Šį rudenį, suvaldžius pandemiją, nerimo dėl COVID-19 nebėra. Liga, anot gydytojo, jau pasireiškia lengvesnėmis formomis. Tuos, kurie nepasiskiepijo, – sako medikas, – paskiepijo pati gamta – jų imunitetą suformavo nepastebimai praėjusi ligos forma. Dažnas pacientas, pajutęs peršalimo simptomus, pasidaro vaistinėje nusipirktą testą ir, gavęs teigiamą atsakymą, lieka gydytis namuose. Dažniausi simptomai – gerklės skausmas, silpnumas, karščiavimas, skonio ir kvapo nejutimas, dėl to – ir nenoras valgyti.

„Aš ir pats persirgau šia liga. Pasireiškė ji gerklės diskomfortu – tarsi gerklėje užstrigo obuolio žievelė, nemalonus pojūtis. Temperatūra laikėsi pusantros paros, per tą laiką nieko nevalgiau. Paskui odą išbėrė šašiukais“, – dalijasi šeimos gydytojas.

Daugelis sergančiųjų ligos metu praranda skonį ir kvapą, jie skundžiasi, kad neskanus pasidaro maistas, dėl to dingsta apetitas.

„Nori pasitikslinti, kuo serga žmogus, paklausk, ar jis nori valgyti“, – pataria medikas.

Prilygina gyvatės įkandimui

Šeimos gydytojas R.Sabūnas COVID-19 ligą prilygina gyvatės įkandimui, nes ji sukelia alergiją, kuri pasireiškia krešuliais kraujotakos sistemoje.

„Alergija pasireiškia plaučiuose. Plaučių kraujagyslėse išsivysto trombai, o žmogus gali to nė nejausti. Jei trombas nukeliaus kitur, sukels insultą ar infarktą. Gaila, kad pandemijos pradžioje to dar nežinojome“, – apgailestauja gydytojas.

Taigi, kaip gydytis susirgus? R.Sabūnas pataria: jei pakilo aukšta temperatūra – antihistamininiais vaistais nuo alergijos ir kraują krešėjimą slopinančiu aspirinu.

Tik tada, jei prisideda pneumonija, gydytojas paskirs antibiotikus.

Vaistinėlėje patariama turėti ir vaistų didelei temperatūrai mažinti: paracetamolio ar ibuprofeno, taip pat medikamentų, skatinančių atsikosėjimą.

„Susirgote COVID-19? Kuo greičiau pasitarkite su šeimos gydytoju. Kiekvieno organizmas skirtingas, tad liga reiškiasi nevienodai. Nenumokite ranka, jei jaučiate tik silpnumą, tai labai svarbus simptomas. Nedideliais gurkšneliais gerkite daug skysčių“, – pataria R.Sabūnas. 

Gali konsultuotis nuotoliniu būdu

Jei pajutote COVID-19 ligai būdingus simptomus – kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan. – Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Registracijos metu galima suderinti pacientui priimtiną konsultacijos formą – kontaktinę arba nuotolinę. Ar reikia atvykti į gydymo įstaigą atlikti COVID-19 ligos tyrimo, visais atvejais sprendžia gydytojas.

Gydymo įstaigose COVID-19 ligai diagnozuoti yra naudojami greitieji antigeno testai ir PGR tyrimai. Paskyrus šeimos gydytojui, jie atliekami nemokamai. Vykdamas atlikti tyrimo, pacientas privalo dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, o atvykęs į gydymo įstaigą – vadovautis įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, apie kurias pacientas bus informuotas registracijos metu.

Norėdamas pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, pacientas gali savarankiškai namuose atlikti savikontrolės antigeno testą, kurį galima savo lėšomis įsigyti parduotuvėje arba vaistinėje. Savikontrolės testas nėra privalomas ir nėra lygiavertis laboratoriniam tyrimui, tačiau gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę.

Teikdamas paslaugą, gydytojas gali paprašyti parodyti savikontrolės greitojo testo rezultatą. Jeigu konsultuojama nuotoliniu būdu, pacientas gali jį nufotografuoti ir atsiųsti gydytojui el. paštu arba kita prieinama ryšio priemone. Pacientas yra atsakingas už teisingos informacijos pateikimą gydytojui.

Skiepytis – bet kurioje gydymo įstaigoje

Kadangi rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms plisti, SAM ragina gyventojus pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos. Jau paskiepytiems gyventojams rekomenduojama sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze, jeigu po paskutinio skiepo ar persirgimo COVID-19 liga praėjo atitinkamas laikas.

Vakcinaciją nuo COVID-19 Omikron atmainos potipių vykdo gydymo įstaigos.

Siekiant vakcinavimo procesą padaryti kuo prieinamesnį, jau įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis, kad gyventojai gali nemokamai vakcinuotis nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kur yra vykdomas skiepijimas, nepriklausomai nuo to, kokioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti.

Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į tą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja skiepytis. Tačiau ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo įstaigoje.

Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Nepamirškime prevencijos

Susirgimų COVID-19 liga skaičiai pastarųjų savaičių kai kuriomis dienomis viršija tūkstantį atvejų, t. y. išlieka dideli, nors sergamumo formos lengvesnės, primena paprastą peršalimą be komplikacijų.

Neatmetama galimybė, kad virusai gali mutuoti ir atsirasti atmaina su sunkesniais ligos simptomais. Todėl sveikatos specialistai pataria stiprinti organizmo atsparumą, laikytis elementarių higienos taisyklių. Vaistininkė Laura Mockutė primena, kad asmenys, kurie lankosi gydymo įstaigose ar keliauja viešuoju transportu, turėtų dėvėti kaukes.

„Tos pačios prevencinės priemonės galioja ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir nuo bet kokios kitokios virusinės infekcijos. Labai svarbu yra patalpų vėdinimas. Nors rudenį ir vėsiau, nevėdinamas namų oras yra sausas, dėl to sausėja ir nosies gleivinė, o sausa nosies gleivinė yra mažiau atspari infekcijoms. Ne mažiau svarbi ir visavertė mityba: joje turi būti gausu vaisių bei daržovių, pakankamai skysčių. Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl reikėtų laikytis elementarios higienos. Dažniau plauti rankas, prisiminti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisykles. Stengtis nešvariomis rankomis neliesti akių, burnos“, – prevencijos taisykles priminė vaistininkė.

Etiketo žinovė Indrė Sapagovaitė, atsižvelgdama į sveikatos apsaugos specialistų rekomenduojamą rankų paspaudimo sveikinantis vengimą, visuomenei siūlo pereiti bekontakčio sveikinimosi: „Idealiausia sunerti rankas prieš save ir linktelti. Toks pasisveikinimas tiks ir oficialiai progai. Kartais kontaktą pirmasis inicijuoja kitas žmogus. Norint išvengti tokio nesusipratimo, sveikintis verta pradėti iš toliau – sunerkite rankas prieš save ir linktelėkite, likus porai metrų iki žmogaus. Tai bus išties mandagus pasisveikinimas, taip pat išvengsite kontakto ir nesusipratimų.“

Rekomenduojami video