Vėžiu sergantiems pacientams kyla daugybė klausimų. Ar gydantis galima gyventi įprastu gyvenimo ritmu? Ar reikia keisti mitybą? Ar galima sportuoti, keliauti? Kaip įveikti šalutinį medikamentinio gydymo poveikį? Į pacientams kylančius klausimus atsakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Gydymo rezultatai gerėja

„Onkologinės ligos kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, išplitusios stadijos, deja, nėra pagydomos. Vėžio gydymas yra gana sudėtinga procedūra pacientui, vaistai turi šalutinį poveikį“, – sako NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė. Anot jos, anksčiau taikytas medikamentinis vėžio gydymas buvo sunkus: pacientas patirdavo daugiau šalutinių reiškinių, nebuvo tokių efektyvių priemonių jiems gydyti, gydymo rezultatai netenkino paciento.

Per kelis dešimtmečius vėžio gydymas keitėsi, tobulėjo, atsirado naujų gydymo būdų, taikinių terapija, imunoterapija, jų deriniai. Dėl to gerėja gydymo rezultatai, sėkmingiau pavyksta kovoti su šalutiniais reiškiniais, be to, patys pacientai turi daugiau galimybių padėti sau.

„Kasmet vėžio gydymas pasipildo naujais inovatyviais vaistais, jie tampa kompensuojami, pacientams galime pasiūlyti dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose ar pacientų paramos programose, gydymo rezultatai gerėja, gyvenimo trukmės vidurkis kai kuriais išplitusio vėžio atvejais gali būti skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais kaip anksčiau. Gydymo toksiškumas geriau suvaldomas, pacientai gyvena ilgiau, ilgiau lieka darbingi ar socialiai aktyvūs“, – pasakoja gydytoja.

Vizitas pas chemoterapeutą: ko tikėtis?

Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Linos Daukantienės, pirmosios gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos tikslas – supažindinti pacientą su diagnoze, numatomu gydymu, galimomis gydymo alternatyvomis, sudaryti gydymo planą, informuoti, kaip elgtis pasireiškus nepageidaujamiems gydymo reiškiniams, paaiškinti ligos prognozę.

 „Gydymas pirmosios konsultacijos metu paprastai nepradedamas, nebent tai būtų neatidėliotina. Gydymo pradžia suderinama su pacientu, paaiškinama, ar tai vyks ligoninėje, ar dienos stacionare. Specialaus pasiruošimo gydomajai procedūrai nereikia, tačiau prieš numatomą gydymą gali būti paskiriami papildomi tyrimai sveikatos būklei įvertinti“, –  paaiškina dr. L.Daukantienė.

 Anot dr. B.Brasiūnienės, kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymas: įvertinama vėžio histologija, kiti biologiniai parametrai, ligos išplitimas, sveikatos būklė, gretutinės ligos, amžius, vienišumas, paciento ir jo artimųjų lūkesčiai.

„Onkologija žengia į personalizuotos medicinos etapą, atsiranda galimybė geriau išanalizuoti konkretaus paciento vėžio ląsteles, nustatyti specifinius receptorius, mutacijas ar kitus parametrus ir pagal tai parinkti vaistą taikinį. Šiuo metu tokia praktika daugiausia vykdoma atliekant klinikinius tyrimus, kai ištiriama vėžinė medžiaga ir rekomenduojamas konkretus vaistas“, – sako dr. B.Brasiūnienė.

Kaip išvengti pykinimo?

Kadangi dažnas medikamentinio gydymo šalutinis poveikis – pykinimas, onkologiniam pacientui gali tekti koreguoti mitybą. Anot specialistų, jei pykina, reikėtų rinktis virtą, o jei labai norisi, lengvai apkeptą maistą, kurį būtų lengva kramtyti, nuryti ir virškinti.

„Nevalgykite sunkaus riebaus maisto. Gerkite lėtai ir gurkšnokite skysčius visą dieną. Valgykite kambario temperatūros ir vėsesnį, o ne karštą maistą. Jei pykina tik tarp valgymų, stenkitės valgyti nedideliais užkandžiais, dažnai ir lėtai“, – pataria dr. L.Daukantienė.

Tiems, kurie gydymo metu nebegali valgyti mėsos, medikė rekomenduoja išbandyti kitus baltymų šaltinius, tokius kaip žuvį, baltąją mėsą, pupeles ar kiaušinius.

Specialistai taip pat pataria vengti labai saldaus, aštraus, karšto ir stipraus kvapo maisto. „Beje, vien kvapai, sklindantys gaminant maistą, gali sukelti pykinimą, todėl reikėtų pagalvoti, kaip izoliuoti ligonį nuo iš virtuvės sklindančio kvapo“, – sako dr. L.Daukantienė.

Siekiant palengvinti chemoterapijos sukeliamus nepageidaujamus reiškinius skiriami ir pagalbiniai vaistai, tokie kaip antialerginiai, kraujodarą stimuliuojantys vaistai, taip pat vaistai pykinimui malšinti.

Saugotis infekcijų

Taikant sisteminį medikamentinį gydymą nuo vėžio, gali pasireikšti ir kitų šalutinių reiškinių, tokių kaip plaukų slinkimas, viduriavimas, karščiavimas, imunosupresija, bėrimai ir pan. Jų pobūdis ir tikimybė priklauso nuo taikomo gydymo schemos, paciento sveikatos būklės, individualių organizmo savybių.

Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Jolitos Asadauskienės, onkologiniams pacientams dėl nusilpusio imuniteto pirmiausia derėtų saugotis įvairių infekcijų. Todėl gydantis geriau riboti tam tikras veiklas. „Pacientai, kuriems taikoma chemoterapija, yra imunosupresuoti. Dėl citostatikų gali būti paveikiami kaulų čiulpai ir kraujodara. Tai lemia kraujo rodiklių pablogėjimą. Ypač aktualu kalbant apie baltuosius kraujo kūnelius, leukocitus, neutrofilus. Jų funkcija yra gynybinė – saugoti organizmą nuo įvairių infekcijų, ypač bakterinių. Taikant chemoterapiją, baltųjų kraujo kūnelių gali sumažėti. Dėl to pacientui kyla pavojus ir jis tampa jautresnis tokiai infekcijai negu žmogus, kuris chemoterapinio gydymo negauna“, – aiškina dr. J.Asadauskienė.

„Fizinis aktyvumas turėtų būti saikingas. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, jei žmogus anksčiau sportavo, vertėtų iš naujo apgalvoti krūvius, nepervargti, nepersitempti, saugotis susibūrimų, infekcijų. Jei pacientas yra vietoje, kur daug žmonių, reikia dėvėti veido kaukę. Tai padeda išvengti užsikrėtimo infekcija“, – sako gydytoja.

 Gydantis chemoterapija dr. J.Asadauskienė pataria apsvarstyti ir keliones, ypač į užsienį, nes dėl kontaktų su kitais žmonėmis infekcijų pavojus yra didesnis.

Mankšta: kiek ir kaip?

„Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama, todėl vis daugiau skiriama dėmesio mankštai, vertinant ją kaip puikią priemonę ligai ar gydymo šalutiniams reiškiniams valdyti. Įprastinis fizinis aktyvumas – namų tvarkymas, darbai sode ar darže 3–4 valandas per savaitę sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, galbūt pagerina apetitą ir nuotaiką“, – sako NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta Paškevičienė.

Anot gydytojos, mažo intensyvumo fizinis aktyvumas – kai sunku toleruoti didelį intensyvumą arba nerekomenduojama dėl kraujo ląstelių pokyčių – taip pat yra geras pasirinkimas. „Pirmiausia pradėkite daugiau vaikščioti kasdien, keisdami ėjimo tempą. Pastebėta, kad žmonėms, kurie kasdien skiria dėmesio net ir nedidelio intensyvumo fiziniam krūviui, sumažėja širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų, mažiau skundžiamasi pykinimu ir vėmimu, mažesnis poreikis vaistams nuo skausmo, lyginant su žmonėmis, kurie yra fiziškai pasyvūs“, – dėsto medikė.

„Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas pagerina širdies, kraujotakos ir kvėpavimo funkciją, mažiau pykina ar vemiama, rečiau pasireiškia skausminis sindromas ar reikia mažiau medikamentinio gydymo. Taip pat svarbu, kad stiprinama raumenų, kaulų ir pusiausvyros sistema, aktyvinama kraujotaka, užtikrinant visų organizmo sistemų veiklos gerinimą, mažėja lėtinio nuovargio pojūtis. Prieš pradėdami aktyviai sportuoti, pasitarkite su specialistu, kuris gali įvertinti jūsų ligos diagnozę, taikomą gydymą ir šalutinius jo reiškinius“, –  aiškina J.Paškevičienė.

Anot gydytojos, vienas dažniausių nusiskundimų chemoterapijos, imunoterapijos ar spindulinės terapijos metu – specifinis nuovargis. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra saugus metodas visuose vėžio gydymo etapuose, jis ne tik sumažina gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, bet ir pagerina nuotaiką, fizinį pajėgumą, judrumą, gyvenimo kokybę.

„Be to, reguliari fizinė veikla gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.  Pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą, mažina judesių amplitudę, fizinio krūvio toleravimą, todėl net ir susirgus onkologine liga, gydymosi metu ir po jo rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviam, pasirenkant adekvatų ir saugų krūvį“, – apibendrina J.Paškevičienė.

Vakariniai pasivaikščiojimai vidutinio intensyvumo krūviu, anot specialistės, padeda įveikti  nemigą, įkyrias mintis.

Gydantis chemoterapija rekomenduojama vengti didelių temperatūrų kontrastų, pvz., iš karštos pirties nešokti į šaltą baseino vandenį. Kartais gali būti pavojinga skristi lėktuvu – dėl slėgio skirtumų padidėja trombozių rizika.