Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bėda ne tik emigracija, bet ir vyrų vaisingumas

Lietuva mažėja, bet gali tapti vaisingumo turizmo šalimi. Dirbtinio apvaisinimo turizmas jau nebėra fantazijos vaisius. Etines problemas reikalą tvarką medikai pripažįsta, bet procesas dėl jų nesustos. Į Lietuvą - apsivaikinti dirbtinai - važiuoja ir britai.

Klaipėdoje atsidariusio ypatingai modernaus Vaisingumo centro atidaryme kalbėjusi ko vbeiklos koordinatorė Kristina Mateikienė pripažino, kad kuriant žmogų laboratiriškai esama etinių problemų. Ir visgi, pacientų stygiaus neprognozuojama.  „Amžinai, amžinai. Mes saugome šiuo metu embrioną amžinai,“- patvirtino ji atsakydama į „Valstiečių laikraščio“ klausimą.

Didžiulė paklausa

Kaip pasakoja K. Mateikienė ir patvirtina kiti specialistšai, saugoti yra ką. Mat Lietuvos ir ne tik Lietuvos vyrams yra bėdų.

Pačių dirbtinių apvaisintojų pateikiamais tyrimų duomenimis, 15 proc. kauniečių sperma yra prastos kokybės, o maždaug 17 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų vaikų gali susilaukti tik padedami medikų. Viena tai lemiančių priežasčių – aplinkos teršalų kokteilis, susiplakantis iš automobilių išmetamųjų dujų, nuotekų, tabako dūmų ir įvairių cheminių priedų, dedamų į kasdienį maistą ar apyvokos daiktus. Kaip ten kas nutinka, kuomet maudaisi gyvsidabriu užterštoje jūroje ar vandens telkinyje – niekas ikli galo dar neištyrė, bet manytina, kad į naudą tai neišeina.

„Apie artėjančius rūpesčius sužinojome praėjus metams po vestuvių, ištyrus vyro spermą. Jos kokybė buvo labai prasta – trūko spermatozoidų, jie buvo nejudrūs. Aš buvau sveika“, – prisimena Ilona. Jųdviejų su vyru Nerijumi kelionė tėvystės link užtruko ištisus 10 metų. Žinia apie silpną reprodukcinę sistemą Nerijaus, žinoma, nenudžiugino. Kartais jis žmonai prasitardavo, jog ši esą galėtų vaikų susilaukti su kitu. „O man buvo nesuprantama, kaip susidūrus su tokia sveikatos bėda savo žmogų galima palikti vienui vieną“, – svarsto dabar jau du vaikus auginanti Ilona. Apsipratęs su skausminga diagnoze, Nerijus labai stengėsi pagerinti spermos rodiklius: propagavo sveikesnį gyvenimo būdą, atsisakė karštų pirčių, gėrė spermos kokybę gerinančius maisto papildus, laikėsi visų gydytojų nurodymų. Tik šeštasis apsilankymas vaisingumo centre, kur Ilonai tiesiai į gimdą buvo sušvirkšta Nerijaus sėkla, pagaliau baigėsi nėštumu. Porai padėjo vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų, vadinamas intrauterine inseminacija (IUI).

Dukra Saulė, kurios vardo reikšmė – „išmelsta Dievo“, gimė tais pačiais metais, kai Nerijus ir Ilona šventė 10 metų vedybų sukaktį. Praėjus maždaug pusantrų metų po šios džiugios akimirkos, Ilona vėl pasijuto nėščia – šį kartą vaikelio gyvybė užsimezgė natūraliai, be medikų įsikišimo.

„O kadaise buvome visiškai nurašyti! Mūsų laimei, taip kalbėjusieji klydo“, – dabar šypsosi Ilona ir sako kas vakarą padėkojanti Dievui už galimybę būti mylimo vyro vaikų mama. Panašių istorijų yra ne viena.

Ligi šiol pajūrio regionas tokio atvaisinimo centro neturėjo. Koordinatorės K. Mateikienės, tiek jau veikiančiame dirbtinio apvaisinimo centre Vilnuje, tiek naujai atsidariusiame centre Klaipėdoje esama srauto taip pat ir iš turtingo ušsienio, kuris, manytina, irgi didės. „ Taip, mes turime porų, kurie nėra kokie nors mūsų emigrantai, o tai tiesiog britai, kurie važiuoja čia, nes nori kūdikio ir mes turime geriausias galimybes tai pasiūlyti,“ - tikina K. Mateikienė.

Etika ir statistika

Geriausią ir net brangiausią rinkoje esančią įrangą, kurios, kaip teigiama, pavydi net skandinavai, lietuviai turi. Laikais, kai vaikas yra planuojamas lyg gamyklos konvejerio detalė, svarbus tampa ir kokybės ženklas. Uostamiestyje atsidariusi klinika  tikina užtikrinusi aukščiausią lygį.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė ir andrologė, profesorė Birutė Žilaitienė, kaip skelbiama pranešime spaudai, įsitikinusi: „kad ir kas būtų kaltas – užteršta aplinka, genetika ar persirgtos ligos, – pacientą pirmiausia reikia nuodugniai ištirti. Tik išsiaiškinus galimas medicinines nevaisingumo priežastis galima rekomenduoti tinkamą gydymą.

Labai specifinėje sveikatos būklės srityje dirbanti medikė pripažįsta, kad jai tenka šiek tiek manipuliuoti. Mat būna taip, kad šeimai likimas pagausėjimo pašykšti. Būna, kad viena ar kita pusė mėgina nutylėti priežastis arba tai, vienais ar kitais sumetimais, pora daro solidariai. „Mes visada stengiamės diagnozuoti ieškoti nevaisingumo priežasčių ir, jeigu įmanoma, bandyti jas šalinti. Tik jeigu nepavyksta, siūlome kitą šios problemos sprendimo būdą – pagalbinį apvaisinimą“, – aiškina profesorė.

Pasak K. Mateikienės, etinės prioblemos visgi iškyla. Ir jų net geriausia technika savaime nesprendžia. Net banaliai keliant klausimą – ar embrionas yra proros turtas, dalintinas skyrybų atveju, ar ne – būna sudėtingų situacijų. „Embrionas, pagal Lietuvos teisę, yra poros turtas – vyro ir moters. Ir netgi vienas iš jų negali priimti pats sprendimo (dėl embriono tolesnio saugojimo ar nužudymo, - aut. past.), kai pora skiriasi. Ir mes jau tirime tokių situacijų. <...> Antai, žmona sako, kad tai jos turtas, nors ji dar nepasirengusi, o vyras sako, kad jau turi kitą šeimą ir nebenori turėti nieko bendro su kita puse bei senu projektu. Tokios situacijos sunkiai sprendžiasi,“- sakė ji „Valstiečių laikraščiui“.

Ypač įdomios kolizijos, pasak specialistės, iškyla tada, kai susiduria dar ir skirtingos teisinės sistemos. Ir net visai ne tolimų šalių. „Mes esame susilaukę prašymų pervežti embrionus pas mus. Kad iš mūsų – ne. Kad pas mus. Pavyzdžiui, Estijoje yra toks įdomus įstatymas, kad embrioną turi „realizuoti“ per penkis metus. O jeigu ten pora skiriasi arba „nesusisuko“ planuodama šeimą – susidaro bėda. <...> Pergabenimo procedūrai reikia suderinti daugybę teisės aktų, sutarčių. Krūva dokumentų atsuiranda dėl to, kad yra ir skirtingos embrionų šaldymo terpės, procedūros ir pan.Tai labai sudėtingas ir brangus procesas,“ - pasakoja K. Mateikienė.

Kas nutiks su amžinai saugotinais embrionais, kai taip ir neprisiruošę tėvais tapti, per ilgai planavę individai mirs arba nebenorės apie juos prisiminti, nes susipyko – niekas nežino. Kas galiausiai bus tų vaikų tėčiai ir mamos, broliai ir seserys galima visaip spėlioti. Kartais tokius klausimus kelia Seimo nariai arba kokie nors kunigai. Gi norintiems turėti vaikų ir turintiems problemų svarbi yra pati galimybė jų susilaukti.

Kaip rodo praktika, suvienytos ginekologų, urologų, endokrinologų ir embriologų pajėgos šiais laikais gali tikrai daug. Prieš kelias savaites vaisingumo centro „Northway“ Vilniuje komandai pristačius 2019 m. rezultatus paaiškėjo, kad bendras nėštumų dažnis centre pasiekė 53 proc., o nėštumų dažnis po atšildytų embrionų perkėlimo – net 59 proc. Ypač gera žinia specialistai vadina tai, kad vyresnės nei 35 metų moterys, turinčios beveik perpus mažesnę galimybę pastoti nei jaunesnės, šiame vaisingumo centre pastojo taip pat gerai – nėštumų skaičius abiejose amžiaus grupėse skiriasi vos 1 proc. Kaip nurodo specialistai, 70 proc. dirbtinio apvaisinimo sėkmės priklauso nuo darbo laboratorijoje, užtat taupyti įrangai ir specialistams neišeina. Geras embriologas, kaip pabrėžia K. Mateikienė, yra ypatingai vertingas žmogus ir jų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje. Šio žmogaus darbas reikalauja ir išskirtinės kvalifikacijos, ir nuolatinio tubulinimosi, ir atitinkamų asmens savybių. Iš esmės tai gyvybės juvelyras. Tik juvelyrų dirbančių su brangenybėmis klaidos ne tokios brangios.

 

Pasak Dianos Bumelytės, UAB „Northway medicinos centrai“ generalinės direktorės, preliminariais duomenimis – Lietuvos rodikliai vieni geriausių Europoje. Šį teiginį patvirtina ir Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos asociacijos (ESHRE) statistika: tokių rezultatų kaip Lietuvoje nepasiekia nei Vokietijos, nei Danijos klinikos. Taigi, Lietuva realiai pretenduoja tapti turtingų sveikatos turistų, kurie nori vaikų, šalimi.

*****

Pirmasis „Northway“ vaisingumo centras Vilniuje įkurtas prieš 8 metus. Kaip rodo naujausi duomenys, po atšildytų embrionų perkėlimo į gimdą nėštumų dažnis jame siekia 53 proc., o tikimybė pastoti per 2 metus – 77 proc., ir tai yra vieni geriausių rezultatų Europoje. Nuo š. m. vasario mėn. Klaipėdoje pradedančiame veikti „Northway“ vaisingumo centre, aprūpintame naujausiomis technologijomis, bus taikoma ilgametė vaisingumo specialistų sukaupta patirtis.

 

 

Rekomenduojami video