Baltmė – įgyta autoimuninė odos liga, besitęsianti visą gyvenimą bei pasireiškianti išnykusia odos pigmentacija. Pirmieji ligos požymiai – bėrimai – dažniausiai pasireiškia iki 20-ies metų amžiaus.

Manoma, jog baltme serga nuo 0,5 iki 3 proc. bendros populiacijos. Liga išsivysto dėl melaniną gaminančių ląstelių funkcijos sutrikimo ar jų žūties, tačiau tiksli baltmės kilmė iki galo nėra žinoma. Mokslininkai šios ligos atsiradimą sieja su oksidaciniu stresu, autoimuniniais, genetiniais bei neurohumoraliniais veiksniais.

Baltmė kliniškai pasireiškia aiškiai ribotomis balkšvomis dėmėmis, kurios linkusios atsirasti saulės veikiamose vietose, kūno raukšlėse, burnos ar nosies gleivinėje, tačiau gali atsirasti ir bet kurioje kitoje kūno srityje. Naujų bėrimų atsiradimą gali paskatinti fizinė odos trauma, nudegimai, patiriamas stresas, nėštumas, vitaminų trūkumas ir kita. Dažniausiai liga yra diagnozuojama remiantis klinikiniu baltmei būdingu vaizdu.

Nors liga nėra pagydoma, taikant įvairius metodus galima pasiekti ilgalaikę remisiją, todėl medikai skatina nenumoti į ligą ranka. Pastebėta, jog ankstyvas gydymo taikymas padeda pasiekti geresnių rezultatų, todėl itin svarbu į gydytoją dermatologą kreiptis kaip įmanoma greičiau. Sergantiesiems gali būti taikomas pigmentaciją skatinantis vietinis, sisteminis ar chirurginis gydymas bei fototerapija. Esant dideliam pažeidimo plotui, gali būti skiriamas depigmentacinis gydymas arba maskuojančios priemonės.

Ši liga vis dar dažnai laikoma tik kosmetine problema, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog baltmė sukelia stresą, nerimą, lemia žemą sergančiųjų savivertę, socialinę izoliaciją. Pastebima, jog sergantieji susiduria su didesne psichiatrinių susirgimų rizika: depresija yra 5 kartus dažnesnė tarp sergančiųjų baltme nei bendroje populiacijoje.

Praeitais metais Vilniaus universiteto medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą. Jis atskleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio ligos išplitimo, taip pat jaučia nerimą dėl pakitusios odos išvaizdos. Pasirodo, jog moterims ši liga turi didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei – tyrimo metu nustatyta, jog dailiosios lyties atstovėms baltmė turėjo įtakos kūno priežiūros rutinos ir net dėvimų drabužių pasirinkimui. Taip pat moterys dažniau jaučia gėdą ir susierzinimą, jos jaudinasi dėl galimo ligos plitimo. Pastebėta, jog didėjant sergančiųjų amžiui, kartu auga ir gėdos jausmas, nerimas, bejėgiškumas dėl odos išvaizdos.

VL