Rūkant depresijos tikimybė dvigubėja

Priežasčių, kodėl žmonės rūko, yra ne viena. Jos neretai yra susijusios su emocinėmis problemomis. O ir medikai pabrėžia – ryšys tarp rūkymo ir psichologinės sveikatos tikrai egzistuoja. Pastebėta, kad cigaretės griebiamasi ir susinervinus, ir siekiant atsipalaiduoti. Rūkantieji šio žalingo įpročio nevengia ir tada, kai nori įveikti stresą, nerimą, jaustis geriau, palengvinti kylančią įtampą. Tačiau viskas, deja, įvyksta priešingai.

Tai tik įrodo rūkymo sukeliamą žalą emocinei sveikatai. Medikai skaičiuoja, kad tikimybė išsivystyti psichologinėms problemoms rūkantiesiems yra du kartus didesnė. Iš kitos pusės, tyrimai rodo, jog depresija sergantys suaugusieji dvigubai dažniau pradeda rūkyti.

Ieškant priežasčių, kodėl rūkymas gali lemti depresiją, mokslininkų dėmesys krypsta į smegenų veiklą. Atlikti medicininiai tyrimai rodo, jog rūkant smegenyse skatinamas dopamino, kuris dar vadinamas „laimės hormonu“, išsiskyrimas. Galiausiai smegenys prie dopamino tiek pripranta, jog jo ima reikalauti vis daugiau. O to negavus rūkančiajam gali pasireikšti abstinencijos simptomai, žmogus tampa dirglus, ima jausti didesnę emocinę įtampą, yra mažiau atsparus stresui. Ilgą laiką besitęsianti tokia savijauta – pagrindas išsivystyti depresijai.

Kaip cigaretės dūmas veikia organizmą?

Pridegta cigaretė pasiekia aukštą temperatūrą, degimo metu išsiskiria dūmai, kurių sudėtyje yra tūkstančiai skirtingų cheminių medžiagų. Kiekvienos iš jų poveikis organizmui yra skirtingas.

Vienos pavojingiausių cigaretės dūmuose aptinkamų medžiagų yra anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis. Šį nuodą įtraukus į plaučius, jis susijungia su hemoglobinu ir neleidžia prisijungti deguoniui. Taip vyksta slopinimo procesas. Kai žmogus gauna mažiau deguonies, o organizmo sistema yra prislopinta dėl deguonies bado, jis darosi ramesnis. Tokiu būdu cigaretės rūkantįjį „apgauna“, kad suteikia atsipalaidavimo ir nusiraminimo poveikį, dėl kurio dauguma rūkančiųjų ir griebiasi cigaretės.

Tačiau cigaretės dūmams patekus į organizmą, įvyksta ir daugybė kitų neigiamų reakcijų. Štai degdama cigaretė išskiria kancerogenus, kurie sukelia vėžinius susirgimus. Tuo metu įkvėptuose cigaretės dūmuose gausu dervų, kurios gali sukelti ir plaučių emfizemą – lėtinę plaučių ligą, susijusią su hiperinfliacija ir alveolių sunaikinimu, dėl ko kūnas gauna vis mažiau deguonies. Prie cigaretėse esančių pavojingų medžiagų galima priskirti ir benzeną, kuris ilgainiui pažeidžia kaulų čiulpus bei lemia mažakraujystę.

Su cigaretės dūmais rūkantysis, be abejo, gauna ir nikotino. Nikotinas yra medžiaga, kuri sukelia priklausomybę – kitaip tariant pririša prie cigaretės. Ir nors dažnai galima išgirsti, kad nikotinas yra pagrindinis onkologinių ligų sukėlėjas, mokslininkų duomenimis, tai nėra tiesa. Visgi didžiausią žalą kelia degimo metu susiformuojančios cheminės medžiagos – tokios kaip anksčiau minėti anglies monoksidas, dervos.

Įdomus ir dar vienas faktas. Mokslininkai paskaičiavo, kad tikimybė susirgti plaučiu vėžiu ar nuo jo mirti rūkantiesiems yra 15–30 kartų didesnė nei nerūkantiems. Tuo pat metu įrodyta, jog 15–25 proc. onkologinių pacientų suserga depresija. Vadinasi, yra milžiniška rizika, kad tabako rūkymas ir sukels vėžį, ir vėliau baigsis depresija.

Būdų įveikti priklausomybę yra

Tačiau išvengti minėtų emocinės ir fizinės sveikatos problemų – įmanoma. Įrodyta, kad nuoseklus cigarečių atsisakymas turi daugybę privalumų. Įveikusių šį žalingą įprotį žmonių nerimo ir depresijos lygis sumažėja. Kartu pagerėja gyvenimo kokybė, nuotaika tampa pozityvesnė. Netgi vaistų, skirtų emociniams sutrikimams gydyti, dozės skiriamos mažesnės. Taigi iš esmės rūkymo atsisakymas sukelia tokį patį efektą kaip antidepresantai.

Visgi nutraukti šį žalingą įprotį staiga nėra rekomenduojama. Jei depresiją ar nerimą jaučiantis žmogus iškart meta rūkyti – be pasiruošimo, konsultacijų, gydymo plano – jis gali greitai pajusti dirglumą, nemigą, pykčio protrūkius.

Todėl medikai pataria – ypač svarbu, kad metantysis rūkyti, tuo pačiu laiku kovojantis ir su psichinės sveikatos sunkumais, gautų specialisto – psichologo – pagalbą bei reikiamą medikamentinį gydymą. Šis derinys ilgainiui leis ne tik atsisakyti cigaretės, bet ir išspręs psichologines problemas, dėl kurių šis žalingas įprotis išsivystė.

Taigi būdų sau padėti yra. Tereikia žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad rūkymas yra žalingas. Tai yra priklausomybė, o jos neretai transformuojasi iš vienos į kitą. Įveikti tokią grandinę leidžia simptominis ir psichoterapinis gydymas, orientuotas į priežastinių ryšių šalinimą. Tuomet, sulaukus pagalbos, prasideda kelionė sveikesnio, geresnio bei laimingesnio tiek fizinio, tiek emocinio gyvenimo link.