Šiuo metu daugiau nei įprastai dėmesio skiriant rankų plovimui, jų dezinfekavimui, specialistai pastebi ir pirmąsias rankų odos problemas – pažeidus hidrolipidinį barjerą oda perdžiūsta, skilinėja, rausta, gali rastis žaizdelių.

Komplimentai kremui

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, Inovatyvios dermatologijos centro vadovė gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, jog daugelis nežino, kad rankų drėkinimas ir reguliariai naudojamas rankų kremas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne ką mažiau nei taisyklingas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas.

Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

„Pirmenybę reikėtų teikti vandeniui ir muilui – tinkamai plaunant rankas po 20–25 sekundes, nuo odos, nagų, panagių pakankamai gerai pašalinami mikrobai ir pavojingi virusai. Virusų plitimui labai svarbus pats viruso kiekis ant paviršių. Dėl to ypač svarbu rankas plauti kaskart grįžus namo“, – teigia gydytoja.

Esant viešoje vietoje reiktų stengtis prie nieko nesiliesti, o jei tai neišvengiama, naudoti pirštines.

Tačiau jei visą dieną esate namuose ir nė vienas iš namiškių neina į lauką, rankų higiena neturėtų daug skirtis nuo įprastos. Juk ir anksčiau rankas plaudavome maždaug 6–10 kartų per dieną, nelygu kiek dažnai lankomės tualete, liečiame nešvarius daiktus nuo grindų, ruošiame valgį ir panašiai.

M.Bylaitė-Bučinskienė renkantis muilą ragina pirmiausia atsižvelgti į savo rankų odos būklę: jei ji linkusi sausėti, vertėtų rinktis drėkinančių savybių turinčius muilus, jei oda normali – puikiai tiks įprastinis rankų muilas ar mėgstamas dušo prausiklis. Vis dėlto specialistė pataria vengti ūkinio muilo, mat jis gali stipriai pažeisti apsauginį rankų odos barjerą.

Nepersistenkite

„Dezinfekcines priemones, tokias kaip valomieji geliai, dezinfekciniai skysčiai, servetėlės ir pan., vertėtų naudoti tik tuomet, kai po tiesioginio kontakto nėra galimybės nusiplauti rankų“, – tikina gydytoja.

Asmeninei higienai tinka įvairios dezinfekcinės priemonės, kuriose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 60 proc. Pasak profesorės, dėl tokios alkoholio koncentracijos vertėtų rinktis dezinfekuojančius produktus, kurie ne tik apsaugo, bet ir drėkina odą: „Dauguma valomųjų ir dezinfekcinių gelių turi ir drėkinančių komponentų. Dėl jų tokios priemonės kaip dezinfekciniai skysčiai ne taip išsausina odą ir mažiau pažeidžia apsauginę plėvelę.“

Vis dėlto dermatologė perspėja – negalima persistengti. Perteklinis įvairių dezinfekcinių priemonių ar net paprasčiausio muilo ir vandens naudojimas gali tapti ūminio rankų odos uždegimo, dermatito priežastimi.

Nuolat drėkinti

Kuo oda sausesnė, tuo užsikrėsti virusais rizika didesnė: „Mūsų odą dengia apsauginis sluoksnis. Tai natūralus odos barjeras, tarsi plėvelė, kuri dengia ir saugo mūsų organizmą. Tačiau dezinfekcinės priemonės, muilas ar net paprasčiausias vanduo sausina odą. Dėl dažno jų naudojimo oda gali sutrūkinėti, parausti. Tuomet ir kenkėjams, virusams bei mikrobams tampa lengviau patekti į mūsų organizmą.“

Todėl norint atkurti natūralią rankų apsaugą, būtina jas nuolat drėkinti ir maitinti. Drėkinamuosius, maitinamuosius kremus, losjonus ar tepalus specialistė pataria rinktis priklausomai nuo odos būklės. Jei oda sausa, paraudusi, suskerdėjusi, vertėtų pasirūpinti ne tik drėkinimu, bet ir ilgalaikiu odos maitinimu, o rankas kremu tepti po kiekvieno plovimo ar dezinfekavimo. Na, o jei odos būklė normali – rankas gali pakakti vieną ar du kartus per dieną patepti drėkinamuoju rankų ar kūno kremu.

VL