Vasara – saulėtas metas, kai kiek išgalėdami daugiau laiko praleidžiame lauke. Ir dažniausiai kelio galas būna paplūdimys – jūros, ežero, upės ar bent tvenkinio krantas. Norime gražios rusvos odos, prikaupti taip trūkstamo vitamino D, tačiau baiminamės greitesnio senėjimo ir odos vėžio – melanomos. O jei dar oda alergiška saulei... Kaip degintis saugiai, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika?

Didžiausias rizikos veiksnys

Ar melanomos atsiradimą provokuoja saulės spinduliai? „Jį lemia ne tik nesaugus ilgalaikis buvimas saulėje, bet ir genetiniai, imunologiniai veiksniai. Saulės spindulių poveikis – svarbiausias aplinkos rizikos veiksnys. Su melanoma susijusi tiek ultravioletinė B spinduliuotė (UVB), tiek ultravioletinė A spinduliuotė (UVA), todėl renkantis fotoapsauginius kremus reikia atkreipti dėmesį, kad būtų apsauga nuo abiejų šių spindulių rūšių“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos doc. dr. Vesta Kučinskienė.

Ji primena, kad patys jautriausi ultravioletinei spinduliuotei yra šviesiaplaukiai ir raudonplaukiai žmonės. Jie saulėje greitai nudega. Šio odos tipo žmonėms saulėje be apsaugos oda parausta per 5–10 min. Antro odos tipo žmonės, kurių Lietuvoje yra daugiausia, iki pirmųjų paraudimo požymių gali išbūti saulėje 10–20 min. Trečio ir ketvirto odos tipo žmonių oda tamsesnė, plaukai rudi, todėl jie nudega retai. Saugus buvimo saulėje laikas jiems pailgėja iki 30 min.

„Šviesesnio odos tipo žmonėms patariama odą prie saulės spindulių pratinti pamažu, o vaikams iki 3 metų būti saulėje apskritai nereikėtų. Nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio būtina saugoti ne tik kūdikius, bet ir paauglius. Per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka didžioji viso saulės poveikio dalis, kartu vaikystėje ir paauglystėje sparčiai daugėja pigmentinių apgamų, ypač atvirose saulėje vietose“, – pataria biomedicinos mokslų daktarė.

Ypač pavojinga prie jūros

„Protarpinis saulės poveikis – stiprūs nudegimai saulėje – įvardijamas kaip svarbiausias aplinkos veiksnys melanomai atsirasti. Šis intensyvesnis saulės poveikis patiriamas atostogų karšto klimato šalyse prie jūros metu. Vanduo ir smėlis atspindi iki 85 proc. saulės UV spindulių, o vandenyje spinduliai pasiekia 60 cm gylį, todėl degintis prie jūros 11–16 val. ypač pavojinga dėl didžiausio saulės spindulių atspindėjimo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos mokslininkai, atlikę epidemiologinius tyrimus tarp moksleivių, nustatė, kad Lietuvoje pigmentinių apgamų ir melanomos formavimąsi labiau lemia ne stiprus protarpinis, bet ilgalaikis, nors ir neintensyvus, saulės spindulių poveikis.

Anot gydytojos, veikiant UVB spinduliams oda gali nudegti, tačiau šie spinduliai neprasiskverbia pro stiklą, pvz., automobilių, lėktuvų langus, o UVA spinduliams stiklas nėra kliūtis, jie gali sukelti odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, taip pat ir odos vėžį.

Kartais melanoma išauga iš įgimto arba seniai įgyto apgamo. Vyrams dažniausiai atsiranda ant nugaros, moterims – ant kojų ar rankų, bet ji neišranki ir gali išdygti bet kurioje kūno vietoje: ant galvos, kaklo, lytinių organų, rankų panagėse, netgi ant padų ar delnų, burnos, virškinamojo trakto, makšties gleivinėje ir net akyje.

Kaip saugotis?

Saugantis ultravioletinės spinduliuotės svarbu žinoti, kaip reikia tepti kremą nuo saulės: reguliariai visam kūnui reikia naudoti plataus spektro ir didelio SPF (30 ir daugiau) kremą. Pasitepti juo 30 min. prieš išeinant į lauką bei pakartotinai kas 2 valandas ir išsimaudžius, – pataria V.Kučinskienė.

„Nereiktų pamiršti ir nuo saulės apsaugančių drabužių, akinių, kepurės. Jei nerimą kelia pakitęs arba naujai atsiradęs pigmentinis apgamas, reikėtų pasirodyti odos ligų gydytojui, kuris specialiomis priemonėmis greitai įvertins melanomos pavojų“, – perspėja gydytoja.

O kaip dėl vitamino D?

Ar SPF faktorius kreme blokuoja vitamino D gamybą? Jei taip, kaip prikaupti šio vitamino nepakenkiant odai?

Doc. dr. V.Kučinskienė nuramina: SPF faktorius kreme vitamino D gamybos neblokuoja.

„Per atostogas pabuvus saulėje organizmas neprikaups vitamino D atsargų visiems metams. Oda gamina vitaminą D tik pusvalandį ir nebūtinai tada, kai yra intensyviai apšviesta saulės. Jei trūksta vitamino D, kaip alternatyva, pasitarus su gydytoju, gali būti naudojami maisto papildai su vitaminu D, ypač tamsiuoju metų laiku“, – sako ji.

„Noriu nuliūdinti mėgstančius atrodyti raudonai, o vėliau rudai: tapti juodaodžiais Madagaskaro gyventojais mums jau nepavyks, deja, teks leisti laiką šalia didelės šiaurės meškos, kuri yra balta ir saulės nemėgsta, – šypsosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas gydytojas endokrinologas Andrej Levinger. – O ir ne be reikalo mano kolegės dermatologės išgyvena dėl tikros melanomų epidemijos. Žodžiu, saulė mums labiau pavojinga nei naudinga. Nuo balandžio iki rugsėjo mūsų platumose užtenka kokių dvidešimties minučių netgi pavėsyje, kad aktyvuotųsi visa vitamino D dienos norma. Atviros odos plotas irgi neturėtų būti didelis – užteks dviejų plaštakų dydžio. Rudenį ir žiemą jokios aktyvacijos apskritai net nebus. O dar reikia ir kraujuje turėti pakankamą kiekį vitamino D, kad būtų kam aktyvuotis. Išvada paprasta – ištisus metus vitaminą D reikia vartoti papildomai, perkant jį vaistinėje, o ne už dyką gaudant saulutėje.“

Reikia valstybinės politikos

Reikalingą vartoti vitamino D dozę, anot gydytojo endokrinologo, kiekvienas turi suskaičiuoti pats. Vienam užteks 1 000, kitam reikės 4 000 vienetų dienai. Reikia vartoti pastovią dozę du arba tris mėnesius ir atlikus kraujo tyrimą sužinoti, ar jau pasiekta norma, ir tada arba didinti dozę, arba toliau vartoti tą patį kiekį.

„Šiaurės Rusijoje ir šiaurės Europoje yra valstybinė politika, reikalaujanti, kad duonos, pieno produktai ir kiaušiniai turėtų padidintą vitamino D kiekį. Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų tarti savo svarų žodį ir Lietuvoje arba bent vaikams įvesti nemokamą tyrimą bei nemokamą raciono papildymą vitamino D preparatais“, – mano A.Levinger.

Jei oda alergiška saulei

Su alergija saulei susiduria apie 20 proc. žmonių. Vilnietei Marijai pirmą kartą alerginė reakcija po deginimosi pasireiškė tada, kai jai buvo šešeri.

„Tada užteko saulėje pabūti apie 20 min. – veidas smarkiai ištino. Atlikus tyrimus, gydytojai diagnozavo fotodermatozę. Nuo tada tenka gyventi su alergija saulei“, – prisiminimais dalijasi mergina.

Kiekvienas ilgesnis pabuvimas saulės spinduliuose jai baigiasi paraudusia, pūslelėmis nusėta ir besilupančia oda.

Nors alergiškiems žmonėms visiškai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių sunku, vaistininkė Milda Darulienė rekomenduoja visada su savimi turėti stiprią apsauginę priemonę bei priešalerginių vaistų.

Pasak vaistininkės M.Darulienės, visiškai išgydyti alergijos saulei negalima, todėl reikia išmokti su ja gyventi ir imtis profilaktinių priemonių.

„Prie saulės pratinkitės pamažu, kasdien joje praleisdami po kelias minutes ir laiką ilgindami. Žinoma, nepamirškite naudoti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių kuo aukštesnį SPF faktorių, geriausia – SPF 50. Priemonės nuo saulės turėtų saugoti nuo plataus spektro ultravioletinių spindulių – UVA ir UVB. Dienos metu, kai saulė intensyviausia – tarp 10 ir 16 val. – rekomenduočiau apskritai jos vengti, vilkėti šviesius drabužius, pasirūpinti kepure ir akiniais nuo saulės“, – kaip saugotis saulės, pataria specialistė.

Vaistininkė taip pat primena, kad saulei alergiški žmonės turėtų nepamiršti vaistų nuo alergijos, praverstų turėti ir hidrolipidinį bei gerai drėkinantį kremą, kuris nuramintų ir sudrėkintų odą.

„Hidrolipidiniu kremu odą tepkite rytais, prieš deginimąsi, o drėkinamąją priemonę naudokite vakarais, jau po deginimosi. Jeigu alerginė reakcija į saulę stipri, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu – jis gali paskirti ir hormoninį tepalą gydymui“, – sako vaistininkė.

Birutė Litvinaitė