Juosmens ar apatinės nugaros dalies skausmas dažnai vargina įvairaus amžiaus žmones. Tai antra pagal dažnumą priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją specialistą. Remiantis statistika, per vienerius metus šį skausmą patiria 15–20 proc. suaugusiųjų. Bent kartą gyvenime su šiuo nemaloniu negalavimu susiduria apie 60–80 proc. žmonių, o apie 17–30 proc. jį kenčia dažnai. Nuo 1990 iki 2019 m. apatinės nugaros dalies skausmai tarp 65 metų ir vyresnių žmonių padažnėjo 50 proc. Nerimą kelia ir tai, kad šiuo nemaloniu simptomu skundžiasi vis daugiau jaunų pacientų.

Dažniausios skausmo priežastys

Gydytojas neurochirurgas Arnas Staškevičius teigia, kad tik apie 10 procentų pacientų nurodo aiškią nugaros skausmo priežastį: traumą, fizinį krūvį, uždegimą ar kt., o likusių 90 proc. atvejų priežastis tenka aiškintis specialistams. Šių skausmų priežastys gali būti įvairios. Tai nugaros raumenų ar sausgyslių patempimas ar sužalojimas, artritas, pasikartojantys tokios pat apkrovos judesiai, didelis ilgalaikis fizinis krūvis, ilgalaikė statinė kūno padėtis, struktūrinės problemos ir tarpslankstelinių diskų plyšimai, intensyvi facetinių sąnarių perkrova ir kt.

„Jeigu žmogaus darbas susijęs su kėlimu, tempimu, rotaciniais stuburo judesiais, didelė tikimybė, kad jį vargins stuburo apatinės dalies skausmai. Šis negalavimas gana dažnai pasireiškia ir visą dieną sėdintiems, turintiems ribotas judėjimo galimybes, žmonėms“, – įspėja A.Staškevičius.

Dar viena gan dažna apatinės nugaros dalies skausmo priežastis – facetinių (stuburo tarpslankstelinių) sąnarių sindromas. Šį sindromą sukelia degeneraciniai (amžiaus nulemti) stuburo sąnarių pokyčiai. Žmogui judant, susidėvėjusios sąnarių kremzlės trinasi viena į kitą ir skatina uždegiminių faktorių gamybą. Susidaręs uždegimas (į atritą panaši būklė) apima ne tik stuburo sąnarius, bet ir šalia esančias nervines šakneles, taip sukeldamas nugaros, kaklo bei krūtininės stuburo dalies skausmą.

Specialisto teigimu, dažnai neįmanoma nustatyti vienintelės skausmo priežasties, todėl išskiriamos kelios realiausios priežastys arba jų deriniai. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus vyrų ir apie 60 proc. moterų turi degeneracinių stuburo pakitimų, bet nejaučia skausmų. Tai reiškia, jog ateityje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (esant ūmiam stresui, peršalus, keliant ar nešiojant sunkesnius nei įprastai daiktus), šie pokyčiai gali pasireikšti apatinės nugaros dalies skausmu.

Kada kreiptis į specialistą

Apatinės nugaros dalies skausmas nėra liga. Tai tik nemalonus simptomas, kuris dažniausiai pasireiškia ūmiai, yra lokalizuotas, rečiau – išplitęs, ir gerokai apriboja galimybę dirbti, sportuoti ar net judėti ir atlikti būtiniausius kasdienius veiksmus. Šis skausmas gali sutrikdyti įprastą gyvenimą, sugriauti planus ir būti nedarbingumo priežastimi. Apatinės nugaros dalies skausmai skirstomi į ūmius (trunkančius iki 6 savaičių), poūmius (trunkančius 6–12 savaičių), besikartojančius ir lėtinius (trunkančius ilgiau nei 12 savaičių).

Specialistas sako, kad suskaudus nugarą nereikia iškart skubėti į medicinos įstaigą. Jeigu skausmas nevargina ir praeina pagulėjus, pasėdėjus ar pasitepus tepalu, į gydytojus kreiptis nebūtina. Tačiau jeigu skausmas yra intensyvus ir trunka 1–2 savaites, jo nuslopinti nepadeda pirmo pasirinkimo vaistai arba paūmėjimai kartojasi dažnai ir riboja darbingumą, fizinį aktyvumą, trikdo miegą, blogina gyvenimo kokybę, reikalinga specialisto konsultacija.

Konsultacijos metu surenkama anamnezė, atliekamas neurologinis ir radiologinis ištyrimas, nustatomos nugaros skausmo priežastys, skiriamas gydymas, pateikiamos rekomendacijos.

Esant poreikiui, pacientas gali būti siunčiamas pas kitus specialistus (reumatologą, endokrinologą, anesteziologą reanimatologą ar kt.).

Kaip gydoma

Pasak gydytojo neurochirurgo, dažnu atveju nugaros skausmą valdyti galime patys. Ypač tada, jeigu jis pasireiškia ne pirmą kartą ir yra žinoma, kas galėjo jį išprovokuoti. Skausmas dažnai sumažėja pailsėjus. Itin efektyvi apatinės nugaros dalies skausmų slopinimo priemonė – fizinė terapija, apimanti pratimus, stiprinančius apatinės nugaros dalies raumenis ir raminančius stuburo audinius bei sąnarius. Ši terapija ne tik padeda sumažinti skausmingus simptomus apatinėje nugaros dalyje, bet ir pagerina juosmens funkciją, leidžia geriau toleruoti kasdienę veiklą, padidina stuburo lankstumą ir jo judesių diapazoną.

Nors esant ūmiam ir intensyviam skausmui intensyvaus fizinio krūvio reikėtų vengti, kad nesukeltume dar intensyvesnio skausmo ir funkcijos sutrikimo, praėjus 48 valandoms nuo to laiko, kai pajutote šį simptomą, jeigu skausmas nėra intensyvus, rekomenduojama palaipsniui didinti savo fizinės veiklos lygį ir stengtis kuo greičiau grįžti prie kasdieninės įprastos veiklos. Reikėtų vengti tik staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, nes jie gali sustiprinti skausmą.

O kaip priešuždegiminiai vaistai?..

Tais atvejais, kai užsitęsęs skausmas nėra gerai kontroliuojamas įprastomis skausmo malšinimo priemonėmis (vaistais nuo skausmo, fizioterapinėmis ar kitomis reabilitacijos priemonėmis), taip pat tada, kai pacientą gydantis gydytojas jau taikė skausmą sukėlusios ligos gydymo ir skausmo malšinimo metodus, bet nebuvo pasiektas norimas rezultatas, gali būti taikomas efektyvus skausmo gydymas invazinėmis ir intervencinėmis skausmo gydymo procedūromis, kurias atlieka skausmo gydymo specialistai. Kartais gali prireikti ir operacinio gydymo.

A.Staškevičius įspėja, kad ilgai trunkantis ar dažnai besikartojantis negydomas apatinės nugaros dalies skausmas gali sukelti tokias stuburo ligas kaip stuburo išvarža, osteochondrozė ir kt.

Kaip išvengti skausmo

Norint išvengti apatinės nugaros dalies skausmo, kasdien reikėtų bent 20–30 minučių skirti specialiai mankštai, sudarytai iš lankstumo ir tempimo pratimų. Svarbu dėvėti patogią avalynę, atkreipti dėmesį į savo kūno laikyseną, stengtis taisyklingai stovėti ir sėdėti, keičiant kūno padėtį.

Nugaros skausmus gali sukelti ir ilgas vairavimas, todėl reikėtų sėdėti patogiai, o kas kelias valandas bent trumpam sustoti ir pasivaikščioti.

„Svarbus ir provokuojančių faktorių mažinimas, padedantis išvengti paūmėjimų. Reikėtų taisyklingai kelti sunkius daiktus, vengti didelio fizinio krūvio. Išlikti sveikiems gali padėti ir pakankamas fizinis aktyvumas, o turint antsvorio – kūno masės mažinimas ir optimalaus svorio išlaikymas“, – pataria A.Staškevičius.