Apie širdies ir kraujagyslių ligas Lietuvoje kalbama daug ir dažnai – tai nestebina, nes kasmet daugiausia gyvybių nusineša būtent šios ligos. Vis dėlto mirtingumo ir mirties priežasčių statistika keičiasi lėtai.

Kardiologės dr. Noros Kupstytės-Krištaponės teigimu, žmonės klaidingai identifikuoja padidėjusio cholesterolio, vienos pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, požymius, dėl to delsia atlikti būtinus tyrimus ir pradėti gydymą.

Kardiologė teigia, kad padidėjusio cholesterolio požymių nereikėtų ieškoti veidrodyje, vienintelis patikimas būdas išsiaiškinti tiesą – lipidograma, keturių cholesterolio rodiklių kraujo tyrimas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nėra jokių ankstyvų ir paprastai nustatomų išorinių dislipidemijos požymių, – įspėja Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. N.Kupstytė-Krištaponė. – Tiems žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę pagal amžių, lydinčias ligas ar šeimos širdies ligų istoriją, būtina atlikti lipidogramą. Kai dislipidemiją nustatome ištikus insultui, infarktui ar atsiradus krūtinės anginai, užkirsti kelią aterosklerozei jau per vėlu, tuomet galime tik pristabdyti progresavimą.“

Dr. N.Kupstytės-Krištaponės teigimu, pagrindiniu požymiu laikomas antsvoris, neabejotinai susijęs su dislipidemija, kūno riebalų disbalansu, ypač, kai didžioji dalis susikaupia pilvo srityje. Turintys antsvorio žmonės paprastai mažiau juda, dažnai anksčiau suserga arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu, dažniau patiria aterosklerozės komplikacijas – miokardo infarktą, insultą.

Vis dėlto dislipidemija dažnai nustatoma ir neturintiems antsvorio, sveikai besimaitinantiems bei reguliariai sportuojantiems asmenims, mat šiai ligai įtakos turi genai. Riebalų sankaupos, gelsvi lašeliai, matomi odoje aplink akis, ar blyškus žiedas akies rainelėje bei sausgyslių ksantoma neabejotinai yra lipidų apykaitos sutrikimą rodantys požymiai, tačiau jie būdingi sergantiesiems paveldimomis lipidų apykaitos ligomis, be to, atsiranda tik vyresniame amžiuje ir liudija ne vien apie padidėjusį cholesterolį, bet ir apie didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Skausmas širdies plote taip pat signalizuoja apie kraujagyslės sienelei jau padarytą žalą ar rimtesnes sveikatos problemas, tačiau tai nėra tiesioginis dislipidemijos simptomas.

Kardiologė išskiria ir dar vieną Lietuvos pacientams aktualią problemą – nenorą keisti gyvenseną ar vartoti gyvenimą ilginančių vaistų, tokių kaip statinai. Pasak specialistės, kai jau atsiranda dislipidemijos sąlygotos širdies ir kraujagyslių ligos požymių ar dar blogiau – ištinka infarktas ar insultas, pacientams tenka pasiūlyti dislipidemijos gydymui būtinus vaistus – statinus. Šie vaistai ne tik koreguoja kraujo lipidų koncentraciją, bet ir turi papildomą aterosklerozę stabilizuojantį poveikį. Žmonės sutrinka sužinoję, kad statinus reikia vartoti nuolat, nes kitaip lipidų ir baltymų junginių sintezę kepenyse lemiantis fermentas nėra slopinamas ir vėl pasireiškia dislipidemija. Pasak kardiologės, prieš nutraukiant gydymą reikia pagalvoti, ar verta rizikuoti gyventi trumpiau, nes dislipidemijos gydymas statinais apsaugo nuo aterosklerozės progresavimo ir tai įrodo patikimi moksliniai tyrimai.

Dr. N.Kupstytė-Krištaponė ragina profilaktiškai atlikti tyrimus, o dėl sveikatos būklės, gydymo ar kylančių dvejonių pasitarti su gydytoju, o ne pasikliauti internetu. Sveikai gyventi – tai patikimiausias kovos su širdies ir kraujagyslių ligų būdas.