Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Alzheimeris ar senatvė: kaip atskirti?

Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ja suserga vis jaunesni asmenys. Šios ligos simptomus pradeda jausti net 40-mečiai. Pasak kaunietės gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji būna linksta susieti su charakterio keistenybėmis, o nežinodami, kaip elgtis, sergančiuosius neretai palieka su negalavimu kovoti vienus. Laiku pradėtas gydymas gali padėti suvaldyti ligą.

Silpstantys pojūčiai

Pasaulį pažįstame per atitinkamus pojūčius: regėjimą, uoslę, skonį, lytėjimą. Sulaukus vyresnio amžiaus jie ima silpti. Kartu silpsta ir atmintis, dėmesys. Todėl, pasak neurologės, svarbu šias funkcijas nuolat lavinti. Kartu tai padeda atitolinti senatvinę demenciją ar Alzheimerio ligą. Tačiau kaip įprastus senatvės sutrikimus atskirti nuo ligos pradžios?

„Normaliam žmogaus funkcionavimui yra būtinas gebėjimas per tam tikrą laiką gauti informaciją, ją išlaikyti ir atgaminti. Taip veikia kognityvinės funkcijos, kurioms priklauso dėmesys, atmintis, kalba, planavimas, skaičiavimas, netgi erdvinio išsidėstymo suvokimas, orientacija ir t. t. Kai šių funkcijų sutrikimas pradeda trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, jau galima įtarti ligą“, − teigia gydytoja.

Pasak specialistės, šiandien iš 10–15 lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių žmonių 10–15 proc. po metų prognozuojama Alzheimerio liga. O po 5 metų jų suserga maždaug 60–80 proc. Anksti pastebėjus sutrikimus, spartų ligos progresą galima suvaldyti.

Pirmieji požymiai

Laikui bėgant Alzheimerio liga sergantys pacientai praranda gebėjimą justi aplinką, jiems darosi sunkiau orientuotis, o sutrikimai sparčiai progresuoja. Todėl pastebėjus keistą artimųjų elgesį, nereikėtų manyti, kad tai – charakterio ypatumai, nes delsiant sveikatai gali būti pakenkta negrįžtami.

„Žmogus, kuriam pradeda vystytis kognityviniai sutrikimai, pamažu ima užmiršti švaraus drabužio pojūtį, vandens sukeliamas emocijas, jam viskas yra gerai, jis nenori persirengti, nenori praustis, pradeda valgyti bet kaip, trupina, maistą iš puodo ima rankomis. Jam visa tai darosi nesvarbu ir neaktualu, nes jis užmiršo, koks jausmas apima apsivilkus švarų drabužį ar mėgaujantis vandens procedūromis, kokią reikšmę turi etiketas, – pirmuosius požymius apžvelgia L.S.Mikalauskienė. – Todėl kalbėdami su vyresniu žmogumi prašome jo atkreipti dėmesį, kur padeda daiktus: ar jų neieško, ar nepradeda pykti, kai neranda, ar neapima liūdesys, kad visada ko nors ieško? Jeigu žmogus vis užmiršta, kur pasidėjo akinius, tai ne juokai. Tai gali būti ne atminties sutrikimas, o nebesugebėjimas sukaupti dėmesio?“

Praranda norą

Dar vienas ryškus Alzheimerio ligą padedantis įtarti požymis – ilgalaikių pomėgių atsisakymas. Jeigu ilgus metus mezgusi senolė sako nebeatsimenanti, kaip tai daryti, – tai gali būti ligos simptomas. Arba, tarkime, nenoras žaisti anksčiau labai mėgtais šachmatais.

„Jie atsisako ankstesnių pomėgių, ima manyti, kad tai nesąmonė, kad nebesiseka kaip anksčiau. O kodėl nebesiseka? Todėl kad nebėra mąstymo sekos, žmonės daug ką užmiršta. Todėl labai svarbu, kad namiškiai kalbėtųsi su ligoniais, nepaliktų jų vienų, nes kitu atveju šie žmonės tiesiog pasmerkiami ligai“, − sako gydytoja.

Gydo artimųjų rūpestis

Pasak neurologės L.S.Mikalauskienės, žmogui susirgus Alzheimerio liga ypač svarbus vaidmuo tenka artimiesiems. Nors jiems prireikia ir nemažai kantrybės, ir kūrybiškumo, tačiau bent minimalus dėmesys padės žmogui ilgiau išlikti sąmoningesniam.

„Namiškiai nežino, kaip elgtis, todėl dažnai sutrikusį žmogų palieka vieną. Bendravimas, aiškinimas, kalbėjimas padeda orientuotis laike ir vietoje. Tai labai svarbu, nes kitu atveju liga sparčiai progresuoja. Blėstančius įgūdžius reikia aktyvinti padedant žmogui: paserviruojant maistą, padedant šaukštą, šakutę, peilį, servetėlę, kad turėtų kuo pasišluostyti. Jį reikia nuolat kalbinti“, – prevencines priemones vardija neurologė.

Pasak medikės, galima suteikti žmogui laimės simuliuojant tam tikras situacijas ir parodant, kad ne jis vienas pamiršta, o ir aš kai ką neva užmirštu. Pavyzdžiui, paklausti: „Seneli, o kokia šiandien diena?“ Tada jis nueis prie kalendoriaus, atsakys ir nuoširdžiai apsidžiaugs, kad ne jis vienas pamiršta tam tikrus dalykus.

„Labai rekomenduojame drauge užsiimti fizine veikla: daryti mankštą, eiti pasivaikščioti, maudytis upėje. Stengtis sugalvoti kuo įvairesnių pojūčių lavinimo aplinkybių. Visa tai stimuliuoja energiją, suteikia džiaugsmo ir malonių išgyvenimų bei atitolina ligos eigą“, − sako L.S.Mikalauskienė.

Ligą galima kontroliuoti

Visame pasaulyje atliekami įvairūs tyrimai ieškant Alzheimerio ligos priežasčių. Pasak gydytojos, plėtojamos teorijos apie amiloido apykaitą, virusus, kraujotakos sutrikimus, netgi nesteroidinių vaistų poveikį. Tačiau priežastys vis dar nėra žinomos.

Ligą diagnozuoti šiandien labiausiai padeda artimųjų drąsa pasikonsultuoti su specialistais ir ilgas pokalbis su pacientu. Gydytojai turi įvairių metodikų, padedančių įvertinti sutrikimo laipsnį ir paskirti reikalingą gydymą.

„Delsti nereikėtų, nes pradinės stadijos kognityvinius sutrikimus dar galima įveikti. Kai jie taps demencijos sindromu, nieko nebebus galima padaryti. Situaciją įvertinti padeda ilgas pokalbis su pacientu, todėl konsultacijos neturėtų būti greitos. Specialistui reikia nemažai laiko, kad iš pokalbio įvertintų paciento būklę. Susitikimo metu atliekami įvairūs orientacijos sutrikimus įvertinantys, skaičiavimo, skaitymo, ilgalaikės atminties, ligonio veiklos analizės testai, išklausomi artimųjų pasakojimai. Gydymui naudojami vaistai sulėtina ligos progresavimą. Todėl norint, kad žmogus galėtų visaverčiu gyvenimu džiaugtis kuo ilgiau, labai svarbu laiku suteikti pagalbą ir nenuleisti rankų“, − gydymo galimybes apžvelgia gydytoja neurologė L.S.Mikalauskienė.

Rekomenduojami video