Rubrika

Alkoholikas namuose: kaip padėti jam ir sau?

Per karantiną padaugėjo alkoholį vartojančių žmonių. Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė, teikianti privačias konsultacijas ir psichoterapiją suaugusiems, teigia, kad moterys alkoholizmu serga rečiau nei vyrai, bet daug sunkiau. Ji paaiškino, kaip turėtų elgtis alkoholiko artimieji, bandydami padėti jam ir sau.

Čia aš per daug geriu?!

Alkoholizmas – liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Ji pasireiškia liguistu, sunkiai įveikiamu potraukiu alkoholiui ir prasideda iš lėto, nuo kultūringo, saikingo, proginio alkoholio vartojimo. Jau po 5–10 metų su potraukiu gerti atsiranda ir abstinencijos sindromas – fizinė ir psichinė kančia negaunant alkoholio bei poreikis atsipagirioti.

Dar vienas ryškus alkoholizmo požymis – neigimas. Jei priklausomybės neturintis žmogus išgirsta pastabą dėl alkoholio vartojimo, jo reakcija būna rami – gūžteli pečiais, susimąsto. O alkoholikas šoka piestu: „Ką?! Čia aš per daug geriu?! Tu į Petrą pažiūrėk...“Alkoholikas karštai ginasi nuo paprotinimų, kad atėjo laikas liautis gerti, nuoširdžiai smerkia kitus geriančius, taip paneigdami ir atsiribodami nuo savo problemos. Taip elgtis alkoholiką verčia baimė prarasti savikontrolę, kurią galima prilyginti tik baimei išprotėti.

Keista, tačiau tai, kad alkoholio vartojimas tapo problema, vėliausiai sužino pats alkoholikas. Įsisąmoninti ir atvirai pripažinti savo bėdą ir nelaimę – sunkus, daug pastangų reikalaujantis žingsnis. Juk tuomet tektų mesti gerti ir spręsti kitas savo problemas. Bet tai pirmas ir svarbiausias žingsnis, kad žmogus mestų gerti.

Pasitikrinkite patys

Alkoholikas nebūtinai tas, kuris geria iki sąmonės netekimo (nors būna ir taip) – jis tiesiog negali nutraukti alkoholio vartojimo. Paprastai pradžioje padėtis kontroliuojama: geriama po darbo, susitikus su draugais, per šventes. Progų vis daugėja, galiausiai pasižiūrima į kalendorių ir išmetama burnelė, nes šiandien – Tarptautinė geologo diena. Ilgainiui vartojant alkoholį, siaurėja interesų ratas, keičiasi draugai. Ribą tarp saikingo vartojimo, piktnaudžiavimo ir alkoholizmo padeda išryškinti įvairūs klausimynai. Plačiai žinomas trumpas CAGE testas, kurį atlikus galima pačiam įvertini alkoholizmo pavojų.

Ar kada nors pagalvojote, kad reikėtų sumažinti alkoholio vartojimą?

Ar aplinkinių kritika dėl alkoholio vartojimo jus kada nors erzino?

Ar kada nors jautėtės kaltas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo?

Ar esate gėręs alkoholį iš pat ryto, kad nusiramintumėte ar pataisytumėte savijautą?

Jei bent į du klausimus atsakėte teigiamai, yra rimtas pavojus, kad turite alkoholizmo požymių. Jei testo rezultatai verčia susimąstyti, tą ir padarykite.

Alkoholizmo priežastys

Apie 70 proc. atvejų piktnaudžiavimas alkoholiu kyla būtent dėl emocinių problemų: užgeriamas nerimas, liūdesys, susikaustymas, pažeidžiamumas, savigrauža, kaltė, depresija. Išgėrus būsena pagerėja, bet po kurio laiko būna dar blogiau. Siekiant ją pataisyti, vėl vartojamas alkoholis.

Didėjant alkoholio kiekiui ir vartojimo dažniui, formuojantis priklausomybei, alkoholio vartojimą lydi skausmingi ir sunkūs jausmai – gėda, kaltė, baimė ir pan. Šie jausmai būna itin stiprūs. Iškyla ir realybės iškraipymai: ima atrodyti, kad kiti žmonės smerkia, kaltina ir niekina. Tokioms būsenoms nuslopinti vėl pasitelkiamas alkoholis.

Blogiausia tai, kad alkoholio vartojimas virsta automatišku įpročiu. Tada žmogus net nepastebi, kas su juo vyksta. Jis pajunta, kad nori išgerti, o kokie įvykiai, jausmai, mintys tai lydi, nesigilinama.

Neigimas ir pasipriešinimas pagalbai gali būti tokie stiprūs, kad ima atrodyti, jog iš viso nebuvo ir nėra jokių problemų, tik ši vienintelė: sunku gerti ir gyventi normalų gyvenimą. O šiaip – viskas gerai.

Netinkama artimųjų pagalba

Alkoholizmas – ne tik atskiro žmogaus problema. Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo savijautos. Visi tik ir žiūri, jis gėrė ar ne, kokia jo nuotaika, kada prasidės daugiadienis alkoholio vartojimas. Visiems sunku kažką planuoti, nes alkoholiko pažadai – tai dulkės vėjyje. Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką. Be to, alkoholikams būdingas nuolatinis dirglumas, susierzinimas, depresijos epizodai, įniršio ir agresijos priepuoliai, kaltinimai, traumos, nelaimingi atsitikimai, skandalai ir muštynės.

Pasitaiko, kad mylinčios žmonos (ar motinos) bet kokia kaina stengiasi padėti alkoholikui. Jos lengvina pagirias, skambina į darbą, dangstydamos pravaikštas, sprendžia kitas problemas, supranta, atleidžia, užjaučia ir netgi duoda pinigų alkoholiui, sudaro sąlygas jam gerti namuose, nes tada bent jau nesivalkioja. Tokia pagalba nepadeda mesti gerti, atvirkščiai, skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas.

Prasidėjus sveikimo etapui, tokią artimųjų pagalbą pats alkoholikas vertina kaip kliūtį blaivėjimui. Pataikavimas ligai trukdo formuotis motyvacijai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia yra žmogus, kuris viską supranta? Tai leidžia palaikyti iliuziją, kad viskas gerai. „Kai tik norėsiu, tada ir mesiu; nuobodu, nėra ką veikti, todėl ir geriu; jaučiuosi įsitempęs, buvo sunki diena; man reikia nusiraminti (atsipalaiduoti); taigi visi geria, tai – kultūra“ yra tipiški ir nesibaigiantys alkoholikų pasiaiškinimai.

Skirtis ar kentėti?

Kai šeimoje yra alkoholikas, santykiai nesiklosto ir ką nors pakeisti toje situacijoje yra labai sunku. Galvodamas apie skyrybas, sveikasis partneris galvoja, kad išduoda savo žmogų, jaučia kaltę vaikams, kurie augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau). Ir net tada, kai gyvenimas tampa pragaru, o vaikai akivaizdžiai kenčia, išsilaisvinti delsiama. Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps toks, kaip anksčiau. Plačiai skamba iš lūpų į lūpas perduodamos legendos, kaip ilgą laiką girtuokliavę vyrai staiga netikėtai susitvarkė ir tapo pavyzdingais šeimos tėvais. Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, nedaug. Būtina pokyčių sąlyga – alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą, gyvenimo būdą.

Ką daryti?

„Mano vyras (sūnus, brolis, mama) geria. Ką man daryti?“ – dažnai klausia alkoholikų artimieji. Pirmiausia ieškokite paramos ir psichologo pagalbos sau. Jūs norėtumėte, kad alkoholikas mestų gerti, bet to padaryti už jį negalite. Alkoholiko artimuosius išvargina nuolatinis stresas, nerimas, jiems darosi sunku objektyviai mąstyti. Jums padėtų pokalbiai su tais, kurie sprendė arba vis dar sprendžia panašias problemas, specialistų konsultacijos.

Niekada nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs. Negąsdinkite alkoholiko skyrybomis, tuščiai negrasinkite. Jei nusprendėte išeiti, taip ir padarykite arba sukraukite lagaminą jam. Tačiau jei šiuo metu atsiskyrimui esate nepasiruošusi ar abejojate, neskubėkite, nes skyrybos – sunkus procesas. Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis. Atsakymas į visus jo argumentus turėtų būti vienas: „Tu turi tik vieną išeitį – gydytis. Jeigu nenori, tai tavo pasirinkimas.“

Parodžiusi savo poziciją, palikite alkoholiką ramybėje. Esmė ta, kad alkoholikas turi pats mokėti už savo klaidas ir srėbti košę, kurią išsivirė. Tik atsidūręs ribinėje situacijoje bei pasiekęs dugną alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienam tas dugnas kitoks: vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn iki darbo ar šeimos netekimo. Pajusti dugną priklausomam asmeniui gali padėti ir specialisto konsultacija ar anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimai.

Netrukdykite pasiekti dugną

Galbūt nelengva leisti alkoholikui gyventi pačiam, nes atrodo, jog jis prasigers, pražus. Betgi nereikėtų taip sureikšminti savo galių ir įsivaizduoti, kad būtent mūsų sumani priežiūra išlaiko alkoholiką tarp gyvųjų. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad tas žmogus jau nėra lygiai toks pat geras, sąžiningas ir teisingas, kokį kažkada pažinojote. Alkoholizmas keičia asmenybę – prieš jus stovi žiaurus, gudrus egoistas, alkoholio paveiktas tipas, praradęs sveikąją asmenybės dalį. Pasitaiko atvejų, kai ramybėje paliktas alkoholikas radikaliai keičiasi, tampa atsakingas už savo gyvenimą. Turėjau kaimyną Adomą, kuris su šeima gyveno motinos name. Visus namo kampus laikanti motina, neapsikentusi sūnaus alkoholizmo, nusprendė parduoti namą, o sau ir sūnaus šeimai nupirkti po butą (beje, kitame rajone). Taip ir padarė. Visi kaimynai buvo įsitikinę, kad dabar jo laukia liūdna ateitis, nes nebebus motinos, kuri sulaikytų nuo gėrimo. Bet kas atsitiko? Visų nuostabai, netekęs motinos kontrolės, paramos ir vadovavimo, jaunas vyras ėmė statytis gyvenimą: susirado darbą, pradėjo buto remontą, su žmona išsinuomojo žemės ir susikasė daržus, pagerėjo net jų santykiai.

Priklausomybė nuo alkoholiko

Jei gyvenate su alkoholiku, priklausomybių klausimas iškils ne kartą. Siekdama iš tikrųjų pakeisti savo padėtį ir nebelipti ant to paties grėblio, neišvengsite akistatos su savo priklausomybėmis. Jei beviltiškai kenčiate vyro ar sūnaus alkoholizmą, greičiausiai pati esate linkusi į emocinę priklausomybę. Tikėtina, kad jums sunku savarankiškai spręsti, ryžtingai veikti ir tinkamai patenkinti savo poreikius. Atskirkite, kur yra jo, o kur jūsų pačios problemos. Svarbu suvokti, kad atsakomybė už partnerio elgesį tenka ne jums. Jūsų gyvenimas neturi klostytis priklausomai nuo to, kaip partneris jaučiasi, sutinka ar nesutinka gydytis. Taigi, atraskite kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kurkite gyvenimą, kuriame galėtumėte džiaugtis savo nuveiktais darbais, nekovodama, kad ir antroji pusė įneštų indėlį. Kiekvieną vakarą savęs paklauskite, kas šiandien jus nudžiugino ir sušildė.

Jei niekaip nepavyksta atsiriboti nuo alkoholiko gyvenimo, suteikite sau erdvės ir laiko apmąstymams, bent kuriam laikui pakeiskite gyvenamąją vietą. Paklauskite savęs, kas jus iš tiesų laiko, kodėl niekaip nepaleidžiate alkoholiko vyro ar sūnaus. Uždavus šį klausimą konsultacijos metu, atsakymai dažniausiai rutuliojasi dviem kryptimis: pirma, kliūtys, susijusios su kitais žmonėmis (kas bus su vaikais, ką pasakys artimieji, kaip atrodysiu be vyro, jis be manęs pražus); antra, buitinės priežastys (neturėsiu kur gyventi, nebus kam krano pakeisti ir t. t.). Net jei tai tikra tiesa, visada esama giluminių, ne tokių akivaizdžių stabdžių, kurie veikia daug stipriau nei materialinės ar kitų žmonių sąlygotos priežastys. Tikriausiai gyvenimas su alkoholiku leidžia jums patenkinti svarbius vidinius poreikius.

„Aš negyvenu su alkoholiku, aš mirštu su juo“– verkė jauna moteris mano kabinete. Ar verta aukoti savo gyvenimą? Aš nežinau, šią problemą kiekvienai tenka spręsti savarankiškai. Galbūt klausimas taptų paprastesnis, jei jį pakeistume ir papildytume: ar verta savo gyvenimą aukoti alkoholizmui? Ką duoda ši auka? Kokią ateitį įsivaizduojate sau ir savo vaikams?