Kai kuriems žmonėms alerginę reakciją gali sukelti netgi teigiama 10–15 laipsnių temperatūra. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyresniosios gydytojos alergologės klinikinės imunologės Anželikos Chomičienės, alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia bėrimu.

Netikėta reakcija

Medikės teigimu, alergija šalčiui gali kamuoti ne tik žiemą. „Vasarą maudantis šaltame vandenyje, ypač Baltijos jūroje, reakcija gali būti ir labai rimta, – patikino A. Chomičienė. – Gali net ištikti anafilaksinis šokas: žmogui pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, jis netgi gali prarasti sąmonę, jei ilgai būna vandenyje.“

Pasak alergologės, kiekvienas žmogus turi savo temperatūrinį slenkstį. Temperatūra, į kurią organizmas reaguoja, kiekvienam žmogui yra kitokia ir nebūtinai neigiama. „Mūsų klinikoje taikant testą galima nustatyti kritinę temperatūrą, – sakė gydytoja. – Iš patirties galiu pasakyti, kad tas slenkstis dažnai būna +10 ar +15 laipsnių.“

Beria ir nuo šalčio, ir nuo karščio

Alergija šalčiui, dar vadinama kontaktine šalčio dilgėline, atsiranda dėl kontakto su šalčiu. Dažniausiai ją sukelia šaltas oras, tačiau žmogus gali reaguoti ir į šaltą maistą ar šaltus gėrimus – tada gali patinti ir gleivinės, bet ši reakcija nėra tokia dažna, kaip atrodytų. „Mes visų pacientų, sergančių šalčio dilgėline, klausinėjame, ar jie reaguoja į šaltą maistą ar gėrimus. Teigiamai atsako mažuma pacientų“, – pripažino alergologė.

Kiekvienais metais į Santariškių klinikų medikus kreipiasi daugiau kaip 20 pacientų, alergiškų šalčiui, tačiau šalčio dilgėlinė sudaro iki trečdalio visų fizinių dilgėlinių. Fizinėms dilgėlinėms priklauso dermografizmas (kai dilgėlinė atsiranda nuo braižymo, kasymo), šalčio dilgėlinė, šilumos dilgėlinė, cholinerginė dilgėlinė. Dažnai būna keistas šalčio ir cholinerginės dilgėlinės, atsirandančios nuo padidėjusios kūno temperatūros, prakaitavimo, derinys. Šiomis dviem ligomis gali sirgti vienas žmogus – jį bers ir nuo šalčio, ir nuo karščio.

Jaunų moterų liga

Gydytojos teigimu, dažniausiai nuo šalčio išberia atviras kūno vietas – veidą ir rankas. Jei žmogus ploniau apsirengęs ilgiau pabūna lauke, gali išberti ir uždengtas vietas. „Kaip minėjau, reakcija į šaltį būna labai greita, tad pats žmogus suvokia, kad turbūt beria nuo šalčio, pavyzdžiui, kiekvieną kartą, išėjus į šaltą orą ar įėjus į šaltą patalpą, labai greitai parausta oda, patinsta, ima niežėti, – sako gydytoja. – Nors, žinoma, dažniau beria atviras kūno vietas.“

Žmonės, kurie serga kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alergine sloga, astma, maisto alergija, linkę sirgti ir šalčio dilgėline. Ir atvirkščiai, žmonės, kurie nėra ir niekada nebuvo alergiški, gali susirgti šalčio dilgėline. Dažniausiai ja serga jaunos moterys. Liga gali trukti iki penkerių metų (toks vidurkis), o paskui netikėtai, kaip ir atsirado, išnykti.

Padeda ir riebalai

Vaikai irgi serga šalčio dilgėline, tik kiek rečiau negu suaugusieji. Bėrimai būna matomi, labai aiškūs – paraudimas su patinimu ir aiškiu niežuliu, taigi vaikai ima kasytis.

Anafilaksinė reakcija maudantis šaltame vandenyje arba ilgai būnant labai šaltoje aplinkoje, irgi yra labai aiški: be dilgėlinės, atsiranda dar ir silpnumas, pritemsta sąmonė. Netgi iki 70 proc. pacientų, sergančių šalčio dilgėline, nors kartą gyvenime patyrė tokios sisteminės reakcijos į šaltį epizodą.

Gydytojos teigimu, sergantiesiems tokia liga padeda buitinės priežiūros priemonės – riebūs tepalai. Jais reikia pasitepti veidą, rankas valandą ar pusvalandį prieš einant į šaltą orą. Be to, veidas ir galūnės neturi būti drėgni, nes drėgmė pritraukia šaltį ir šalčio poveikis pasireiškia dar stipriau. Kita priemonė – naujos kartos antihistamininės tabletės, kurios neslopina ir nemigdo. Tačiau šiuos preparatus turi paskirti gydytojas.

Rasa Pekarskienė