Sloga, užgulusi nosis, ašarojančios akys, dusulys, nuovargis – simptomai, būdingi žmonėms, alergiškiems žiedadulkėms. Pavasaris jiems – pavojingiausias metas. Paskutinėmis savaitėmis, kai į bet kurį pacientą pirmiausia kreipiamas dėmesys kaip į potencialų COVID-19 nešiotoją, alergiški žmonės turi būti itin atidūs savo sveikatai, – perspėja vaikų gydytoja, alergologė ir pulmonologė medicinos mokslų daktarė Agnė Jagelavičienė.

Kaip reiškiasi alergija žiedadulkėms? Ar ji ima reikštis nuo pat gimimo, ar gali atsirasti vėliau?

Alergijos žiedadulkėms klinikinė išraiška yra alerginės ligos: rinitas, konjunktyvitas, astma. Šios ligos vienam žmogui gali pasireikšti visos kartu arba po vieną. Kartais alergiški žiedadulkėms žmonės gali būti jautrūs ir kai kuriems vaisiams ar daržovėms. Vadinamieji burnos alergijos požymiai gali kilti dėl kryžminių alerginių reakcijų tarp konkrečių augalų (medžių, žolių, krūmų) žiedadulkių ir joms giminingų vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, kai kurie beržų žiedadulkėms alergiški žmonės jaučia burnos gleivinės niežėjimą valgydami obuolius.

Alergija žiedadulkėms nebūdinga kūdikiams ir nedažna ikimokyklinio amžiaus vaikams. Retai kada pastebėsite pirmuosius alergijos žiedadulkėms požymius anksčiau nei apie penktuosius, šeštuosius gyvenimo metus. Alergija gali pasireikšti ir tik sulaukus brandaus amžiaus. Tačiau jeigu vaikutis alergiškas nuo gimimo, sirgo atopiniu dermatitu, alergijos įkvepiamiems alergenams požymiai gali išryškėti anksčiau, net apie trečiuosius, ketvirtuosius gyvenimo metus.

Apskritai alergija yra dažnas šiuolaikinio pasaulio reiškinys. Europoje alergiškų žiedadulkėms žmonių yra net apie 40 procentų, ir šis skaičius toliau auga. Nustatyta, kad daugiau alergiškų žmonių yra industriškai išsivysčiusiose valstybėse. O šalyse ir vietovėse, kuriose išsaugotas senovinis agrokultūrinis gyvenimo būdas, alerginių susirgimų ženkliai mažiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog motinų, kurios nėštumą leido kaime, vartojo vietinės gamybos produkciją, vaikams alerginiai susirgimai nustatomi rečiau.

Kuo pavojinga ši liga?

Alergija dar nėra liga. Tai – imunologinėmis reakcijomis pasireiškiantis organizmo hiperjautrumas, nulemiantis ligos pasireiškimą. Alergiški žiedadulkėms žmonės serga alerginiu rinitu, konjunktyvitu (akių gleivinės uždegimu) arba alergine astma.

Šios ligos yra labai „nepatogios“ ir pablogina gyvenimo kokybę. Ypač nukenčia kasdienė veikla. Pavyzdžiui, moksleiviams sunku susikaupti mokykloje. Dėl užburkusios arba nuolat varvančios nosies, niežtinčių akių ir sutrikusio organizmo įsotinimo deguonimi jaučiamas nuolatinis nuovargis, nepailsima ir naktį. Žmogus atrodo paliegęs: pajuodusiais paakiais, kvėpuoja pro burną, gali net dusti, blogai toleruoja fizinį krūvį. Dėl didelės alergeno ekspozicijos (pavyzdžiui, esant sausam orui ir dideliam žiedadulkių kiekiui ore bei vėjuotumui) gali kilti astmos priepuolių. Neturėdamas tinkamų medikamentų, žmogus gali greitai atsidurti ligoninėje. Laimei, šiais laikais nuo astmos nemirštama, nes medikamentais pasiekiama gera ligos kontrolė. Neretai, nepasitarus su gydytoju, bandant savarankiškai sukontroliuoti alerginės ligos paūmėjimą, padaroma klaidų. Savo pacientams ir jų tėveliams dažnai kartoju, kad kvėpavimas prasideda nuo nosies, todėl tvarkydamiesi su kvėpavimo takų alerginės ligos paūmėjimu, pirmiausia turime pradėti nuo jos. Jeigu asmuo vartos tik vaistus nuo astmos, bet jo nosis neprakvėpuos, suvaldyti alergijos paūmėjimo nepavyks. Paciento ir gydytojo bendradarbiavimas greičiau padeda alergiškam žmogui pasijusti geriau.

Kas sukelia alergiją?

Alerginės ligos yra genetiškai nulemtos, todėl paprastai suserga tie, kurių šeimoje buvo alergiškų asmenų. Kartais nepavyksta nustatyti genetinio ryšio, bet, manau, kad atlikę nuodugnius genetinius tyrimus nesunkiai patvirtintume, kad liga paveldėta. Gali būti, kad kai kuriose kartose genai snaudė ir niekas jų nepažadino. Tam, kad žmogus susirgtų viena ar kita liga, turi susidėlioti įvairios aplinkybės ir suveikti ligą užvedantys veiksniai, tokie kaip, pavyzdžiui, ankstyvas antibiotikų vartojimas, stresas nėštumo metu ir ankstyvuoju periodu po gimimo, oro tarša, gyvenimo sąlygos (kaimas ar miestas) ir t. t.

Kaip gydomos alerginės ligos?

Alerginės ligos gydomos imunoterapija. Gydymas trunka trejus, kartais penkerius metus. Paprastai jau po metų gydymo asmenys jaučia akivaizdų pagerėjimą, ženkliai sumažėja vaistų, skirtų alergijos simptomams kontroliuoti, poreikis. Imunoterapijos žiedadulkėms efektyvumas siekia net 80–90 procentų.

Ar karantino metu daugiau laiko būnant namuose galima išvengti alergijos paūmėjimo?

Paūmėjimas dėl sezoninės alergijos išties gali būti lengvesnis, jeigu alergiškas asmuo visą laiką leis namuose. Pirma alerginių ligų kontrolės taisyklė – vengti alergeno. Tačiau vėdinant patalpas, išėjus trumpam pasivaikščioti, žiedadulkių gali patekti į kvėpavimo takus, o jos –išprovokuoti paūmėjimą.

Kai yra labai sausa ir gana vėjuota, daugiau žiedadulkių sklando ore, jos toliau nuskrenda, ilgiau nenusėda, todėl lengviau patenka į kvėpavimo takus. Net ir labai stengiantis neįmanoma užbarikaduoti namų nuo žiedadulkių, nebent į patalpas visiškai neįsileistumėte šviežio oro. Čia, be abejo, pagelbsti šiuolaikinės technologijos, tokios kaip rekuperatoriai, patalpų oro valytuvai. Tačiau jei pacientui jau yra paskirti vaistai alergijos kontrolei, rekomenduojama jokiu būdu jų nenutraukti, netgi kai liekama namuose.

Ar alergijos simptomai gali būti supainioti su koronaviruso simptomais? Kaip juos atskirti?

Alergijos simptomai jokiu būdu neturėtų būti painiojami su koronaviruso infekcijos simptomais. Paskutinėmis savaitėmis į bet kurį pacientą pirmiausia kreipiamas dėmesys kaip į potencialų COVID-19 nešiotoją, bet jo lėtinės ir net ūminės ligos, jei viruso tyrimo atsakymai neigiami, deja, pamirštamos, ir žmonės ne visuomet gauna adekvačią pagalbą. Dėl to šiomis dienomis daugiau atsakomybės tenka patiems pacientams.

Tačiau lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims reikia nepamiršti, kad jie visada gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris jį geriausiai pažįsta, arba dėl lėtinės ligos nuolat konsultavusiu specialistu.

Kaip susigaudyti, kad paūmėjo sezoninė alerginė liga, o ne užpuolė koronavirusas? Sezoninė alergija neturi jokio inkubacinio periodo. Jeigu medžių ar žolių žydėjimo metu pasireiškia anksčiau panašiu metų laikų patirti požymiai, pirmiausia alergiškas žmogus turi galvoti apie alergiją. Jei tai sezoninis alerginis rinitas, vargins skysta sloga, dažnas čiaudulys, akių ašarojimas, nosies ir akių niežėjimas. Jei tai astmos paūmėjimas – sausas kosulys, dusulys, kartais – spaudimo jausmas krūtinėje. Alerginių ligų paūmėjimo atveju efektyvūs įprastiniai šių ligų kontrolei naudojami gydytojo skirti vaistai.

Su šiuolaikinėmis technologijomis ir mobiliosiomis programėlėmis galima sekti žiedadulkių sezoniškumą, sklidimą bei koncentraciją. Be to, naudojant mobiliąsias aplikacijas galima ne tik pačiam pacientui sekti savo simptomus ir būklę, bet ir tartis su gydytoju.

Nors sausas kosulys ir dusulys gali būti ir virusinės infekcijos požymis, jeigu asmuo nejaučia jokių kitų simptomų ir yra alergiškas, pirmiausia reikia galvoti apie alergiją. Kitas labai svarbus simptomas – temperatūra. Labai retai dėl alerginės ligos pakyla kūno temperatūra, o štai naujai kvėpavimo takų infekcijai tai labai būdingas požymis. Be to, alerginėms ligoms nėra būdingi kūno ir raumenų skausmai, priešingai nei koronaviruso sukeltai infekcijai. Šios infekcijos būdingiausi požymiai – karščiavimas, sausas kosulys ir dusulys (apsunkęs kvėpavimas). Tad jeigu pasireiškia visi šie simptomai, būtina kreiptis skubios pagalbos. Tačiau jeigu alergine astma sergantis žmogus, alergiškas žiedadulkėms, ima sausai kosėti ir dusti, bet nekarščiuoja, pirmiausia reikia griebtis įprastinės astmos paūmėjimo gydymo schemos.

Koks pavojingiausias laikas alergiškiems žiedadulkėms žmonėms?

Kadangi alergijai žiedadulkėms būdingas sezoniškumas, tai būtent konkretus sezonas ir yra pavojingiausias, nes tai laikas, kada didžiausia alergijos simptomų paūmėjimo tikimybė. Kaip minėjau, žiedadulkėms alergiški asmenys blogiau jaučiasi sausomis, vėjuotomis dienomis, kuomet žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Labai svarbu nepamiršti vartoti alergijos simptomus kontroliuojančius, gydytojo paskirtus, medikamentus, vengti būti lauke sausomis dienomis, stebėti žiedadulkių žemėlapį, namuose valyti dulkes švaria drėgna šluoste, ir jeigu buvo pradėta, nenutraukti imunoterapijos.