Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Akmenys – tylūs dantų naikintojai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su dantų ir dantenų ligomis bent kartą gyvenime susiduria kiekvienas Žemės gyventojas. Kai kurie dantų sveikatai kenksmingi pokyčiai burnos ertmėje gali lėtai progresuoti ilgą laiką, žmonės juos pastebi tik tada, kai kyla tam tikrų komplikacijų. Vienas tokių tyliųjų kenkėjų – dantų akmenys.

Kaip susidaro akmenys

„Akmenims ant dantų susidaryti reikia trijų komponentų – danties, apnašų ir seilių. Seilėse yra mineralinių medžiagų, kurios ant danties paviršiaus esančias apnašas mineralizuoja“, – taip apnašų virtimą dantų akmenimis apibūdina Gydytojų odontologų draugijos pirmininkas odontologas Marijus Aleksiejūnas. Jis priduria, kad nemažai įtakos akmenims susidaryti turi seilių konsistencija: „Vienų žmonių seilės yra klampesnės, kitų – skystesnės, vienos daugiau išplaunančios, kitos – mažiau. Be to, mineralinių medžiagų kiekis jose taip pat gali skirtis.“

Į klausimą, ar tiesa, kad dantų akmenys susidaro sunkiai dantų šepetėliu pasiekiamose burnos vietose, gydytojas atsako neigiamai: „Akmenys susidaro tose vietose, kur atsiveria seilių liaukų latakai. Daugiausia akmenų susidaro ant apatinio žandikaulio priekinių dantų vidinio paviršiaus ir viršutinio žandikaulio krūminių dantų išorinio paviršiaus.“

Marijus Aleksiejūnas

Grėsmė dantims

Anot gydytojo odontologo, aktyviojoje akmenų susidarymo stadijoje pacientai jokių nemalonių pojūčių nejaučia, bet vėliau pastebi, kad ima kraujuoti dantenos. Nesiėmus jokių priemonių, pamažu ima vystytis periodontitas, kuris dar vadinamas parodontoze.

Jei žmogus nekreipia dėmesio į diskomfortą burnoje ir pastebėjęs periodontito požymius (dantenų kraujavimą, blogą burnos kvapą, nemalonų skonį burnoje, dantenų paraudimą ir patinimą, dantenų pūliavimą, jų kišenių didėjimą, dantenų kraštelių atsitraukimą nuo dantų, dantų klibėjimą ir kt.) neskuba pas gydytojus, jo laukia labai nemalonios pasekmės – dantų praradimas.

Kita vertus, jei iš odontologo išgirdote, kad jums reikėtų šalinti dantų akmenis, per daug nerimauti taip pat nereikėtų, nes tai yra įprasta profesionalios burnos higienos procedūra.

„Dantų akmenys šalinami rankiniais instrumentais arba ultragarsiniais skaleriais. Procedūros trukmė ir sudėtingumas priklauso nuo to, kaip seniai ji buvo atlikta anksčiau ir kiek dantų akmenų reikia šalinti“, – sako M.Aleksiejūnas. Anot pašnekovo, atsižvelgiant į tai, ar pacientas kenčia nuo dantenų kraujavimo ir kitų problemų, burnos higienos procedūra gali trukti valandą ir ilgiau.

Žmonėms, kurie jaučia apsilankymo pas odontologą baimę, pašnekovas primena, kad yra būdų, kaip padėti akmenų šalinimo procedūros metu jaučiantiems skausmą pacientams, todėl vien dėl šios priežasties vizito nereikėtų vengti. „Žmonės skirtingi. Vieni pacientai skundžiasi jautriais dantimis ir negali valgyti ledų, o kiti valgo viską ir dantų akmenys jiems jokių nepatogumų nekelia. Vadinamasis skausmo slenkstis – kai smegenys siunčia signalą, kad juntamas skausmas, – taip pat skirtingas. Kai kurie pacientai tikrai negali iškęsti šios procedūros be nuskausminimo. Kadangi visos burnos vieno vizito metu nesukeliant diskomforto dažniausiai nepavyksta nuskausminti, jiems gali tekti apsilankyti pas odontologą du tris kartus“, – aiškina gydytojas.

Mediko teigimu, burnos higienos nereikėtų vengti ir dėl to, kad ji ne tik padeda atsikratyti apnašų ir kitų sveikatai pavojų keliančių dalykų, bet ir paruošia burną kitoms odontologinėms procedūroms. Kol burnos ertmė neišvalyta ir nepašalinti akmenys, nerekomenduojama atlikti kokių nors kitų procedūrų, išskyrus tuos atvejus, kai pacientui prireikia skubios odontologinės pagalbos.

Natūralios priemonės

Pasak M.Aleksiejūno, norint išvengti dantų akmenų susidarymo, nepakanka du kartus per dieną valyti dantis. „Privalu reguliariai keisti savo dantų šepetėlį bei naudoti tarpdančių siūlus ar tarpdančių šepetėlius. Šiuo atveju puikiai tinka posakis, kad švara labai padeda bet kuriai kūno daliai ir bet kokios ligos atveju“, – teigia gydytojas odontologas.

Anot pašnekovo, liaudies medicinos priemonės labiau tinka profilaktikai. „Visų vaistinėse ir parduotuvėse parduodamų burnos skalavimo priemonių, skalavimo skysčių sudėtyje yra įvairių natūralių sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, citrinų sultys ar soda pasižymi balinamosiomis savybėmis, dantenoms itin naudingas bičių pikis ir pan. Visos šios priemonės tinka profilaktikai, bet jei situacija burnoje tokia, kad pro akmenis nesimato nei dantų, nei dantenų – šios priemonės tikrai nepadės“, sako M.Aleksiejūnas.

Reguliarūs vizitai

Dantų akmenų turi ne kiekvienas, tai priklauso ir nuo asmens higienos įgūdžių. „Jei dantys puikiai valomi, akmenims susidaryti nėra sąlygų, nes iš burnos pašalinamos apnašos ir maisto likučiai“, – aiškina medikas ir priduria, kad tai nereiškia, jog negali būti kitų problemų, kurias atlikdamas profesionalią burnos higienos procedūrą aptiks gydytojas.

Kaip dažnai pacientai turėtų patys užsirašyti burnos higienos procedūroms, kad jų neištiktų nemalonios delsimo pasekmės? „Kaip du kartus per metus lankome gimines, taip reikėtų apsilankyti ir pas odontologą profilaktiniam patikrinimui, nes problemų gali sukelti ne tik dantų akmenys. Toks profilaktinis apsilankymas padės užkirsti kelią ir kitoms ligoms“, – pabrėžia Gydytojų odontologų draugijos vadovas.

 

Viktorija Mitkutė

Rekomenduojami video