Šiltuoju metų sezonu padaugėja akių traumų, susijusių su statybų, būsto remonto, namų aplinkos, sodo tvarkymo ar žemės ūkio darbais.

„Šių metų duomenys rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai sunkių akių traumų įvyko dėl neatsargaus žmonių elgesio. Apie 90 proc. tokių traumų patyrė vyrai“, – pranešime žiniasklaidai teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Kokios akių traumos dažniausiai patiriamos šiltuoju metų sezonu?

Šiuo laikotarpiu žmonės dažniau atlieka įvairius sodo ir remonto darbus, pamiršdami naudoti veido ir akių apsaugos priemones. Dažniausiai jie patiria lengvas akių traumas, kai dirbant buityje į akį patenka paviršiniai, smulkūs, dažniausiai metalo ar medžio svetimkūniai.

Prasidėjus žolės pjovimo sezonui, ima grėsti kiaurinės akių traumos, patiriamos neatsargiai dirbant su žoliapjovėmis arba trimeriais. Dirbant be veido apsaugos skydelių ar apsauginių akinių, galima patirti itin sunkius sužalojimus. Kai su didele energija atlekiantis svetimkūnis patenka į akį, jis smarkiai sužaloja akies audinius ir sukelia sunkų vidinį akies uždegimą. Patyrus akies traumą, gali patekti infekcija ir prisidėti jos sukeltos komplikacijos. Todėl neretai trauminiai akies sužalojimai gali baigtis regėjimo praradimu. 

Kita dažna akių traumų priežastis – darbas su augalais. Pavyzdžiui, medžių genėjimas, šakų pjovimas, kurių metu akis užgaunama su šakomis. Nors dažnai sužeidimas būna negilus, tačiau nuo augalų patekusi infekcija gali sukelti sunkiai gydomą uždegimą.

Vaikams akių sužalojimų rizika šiltuoju metų laikotarpiu taip pat didėja, – jie susižaloja nugriuvę nuo dviračio, paspirtuko arba neatsargiai elgdamiesi su aštriais daiktais.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitą problemą, kuri, nors ir nėra priskiriama prie akių traumų, tačiau gali sukelti rimtas komplikacijas. Nerekomenduojama maudytis vandens telkiniuose su kontaktiniais lęšiais, nes taip į akį gali patekti infekcija ir prasidėti sunkiai gydomas uždegimas.

Ką daryti patyrus akių traumą?

Jei į akis pateko cheminių medžiagų, reikėtų nedelsiant jas plauti tekančiu vandeniu ne trumpiau nei pusę valandos ir tik tuomet vykti į gydymo įstaigą. Jei į akį pateko nedidelis svetimkūnis, galima bandyti jį išplauti dirbtinėmis ašaromis arba švariu vandeniu. Tačiau nepajutus pagerėjimo ar suprastėjus regėjimui – būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Jei akį sužalojo aštrus instrumentas, metalo skeveldra, patyrėte kitą didelės energijos akies sužalojimą, pavyzdžiui, kaldami metalą plaktuku, pjaudami žolę, kurio metu pajutote stiprų skausmą arba ryškų matymo pablogėjimą, tikėtina, kad įvyko kiaurinis akies sužalojimas, todėl būtina nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių.

Ko negalima daryti patyrus akių traumą?

Nereikėtų pačiam bandyti ištraukti svetimkūnio pirštais, ausų krapštukais, pincetais ar kitokiomis priemonėmis. Net jeigu patenka ir didesnis svetimkūnis (pavyzdžiui, didesnis metalo gabaliukas ar žvejybinis kabliukas), jo traukti patiems jokiu būdu negalima, nes labai nesunku padaryti dar daugiau žalos akiai. Tokioje situacijoje reikėtų svetimkūnį stabilizuoti prie voko ar skruosto ir nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių.

Kokios yra patikimiausios prevencinės priemonės?

Pagrindinės prevencijos priemonės yra apsauginiai akiniai ir skydeliai. Abi šios priemonės yra būtinos, kai yra naudojami įvairūs elektriniai, akumuliatoriniai ar benzininiai prietaisai, sukuriantys itin didelę jėgą. Kokias tiksliai apsaugines priemones naudoti, reikėtų pasitikrinti įrankio instrukcijoje. Taip pat ir naudojant įvairius mechaninius įrankius, tokius kaip plaktukas, replės, laužtuvas bei atliekant remonto darbus, būtina užsidėti apsauginius akinius.

Nemaža dalis traumų įvyksta apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų.