Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
76-erių sveikuolė mėgaujasi gyvenimu

Janina Vaizgielienė – gydytoja odontologė, jau seniai išėjusi į pensiją, bet užsiimanti aktyvia veikla. Ji organizuoja pėsčiųjų bei dviratininkų žygius, rengia sveikos mitybos pamokėles norinčiosioms išmokti sveikai gaminti, skaito paskaitas sveikos gyvensenos tema, veda mankštas alpinisto V.Vitkausko organizuojamose sulčių stovyklose Šventojoje, kartą per metus, rudenį, kartu su vyru kviečia norinčiuosius išsivalyti organizmą į arbūzų stovyklą. Itin jaunatviškai atrodanti sveikuolė sutiko pasidalyti ilgamete sveiko gyvenimo patirtimi.

Lydėjo ligos

Nuo pat darželio iki 45-erių sirgau labai dažnai ir šiaip buvau labai jautri. Ypač dažnos buvo peršalimo ligos, dažniausiai pasibaigdavusios angina. Mokykloje gydytojai dėl silpnos sveikatos buvo uždraudę fizinį aktyvumą, buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų dėl silpnos širdies. Todėl neleido net hantelių kilnoti, o dabar beveik kiekvieną dieną dirbu su jais.

Buvo metas, kai mažiausiai vieną kartą per savaitę skaudėdavo galvą taip, kad ilgesniam laikui tekdavo imti nedarbingumo lapelius. Eidavau pas daktarus, gerdavau vaistus. Nežinojau, kaip derinti maisto produktus, strigo virškinimo sistema, prie to prisidėjo nuolatinis tablečių valgymas. Atsibodo sirgti ir maždaug nuo 45-erių pradėjau domėtis, kaip nesirgti. Norėjau būti atsakinga už savo gyvenimą.

Išgijo per naktį

Reikėjo dalyvauti draugės sūnaus vestuvėse Šiaurės Kaukaze. Atskridus pas juos, kaip dažnai būdavo, susirgau, kamavo aukšta temperatūra. Viena moteris, biologė iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) pasiūlė mane išgydyti per vieną naktį, jei sutiksiu laikytis jos nurodymų. Sutikau, nes labai norėjau dalyvauti šventėje.

Tada ji nuvedė mane į vonią, apipylė šaltu vandeniu, susuko į paklodę, paguldė į lovą, šiltai apklojo ir girdė aviečių, liepžiedžių ir žemuogių arbata su medumi. Stipriai prakaitavau. Po 2 val. ji vėl mane vedė į vonią ir vėl pylė šaltą vandenį, vėl klostė ir vėl girdė arbata. Taip dar keletą kartų ir ryte jaučiausi žvali, nors buvau dar šiek tiek pakimusi. Temperatūra išgaravo, šauniai pasilinksminau vestuvėse.

Tada pradėjau galvoti, kad ir be vaistų, pasitelkus vidines jėgas, galima greitai pagyti. Nuo to karto daugiau niekada nesirgau angina. Grįžusi namo, rytais ėmiau maudytis po šaltu dušu. Vėliau išėjau ir į viešas erdves. Grūdinuosi iki šios dienos ir jau seniai jokios peršalimo ligos man nebaisios.

Gyvenimo būdui pritaria vyras

Sveikesnio gyvenimo paieškos 1991 m. atvedė į Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklą. Grįžusi iš jos, vyrui papasakojau viską, ką sužinojau, ir jau nuo kito ryto abu su trumpikėmis išbėgome iki Nemuno. Pradžioje vyras dejavo, kad labai sunku, širdis netempia. Skatinau po truputį, kartu draugiškai pradėjome maudytis. Pirmus dvejus metus kiekvieną dieną bėgiojome ir maudėmės, nesvarbu, ar darbas anksti prasidėdavo, ar vėliau. Į darbą už 5 km ir iš jo eidavome pėsti. Pajutusi judėjimo skonį, pastebėjau, kad sveikata pradėjo gerėti, sąnariai ėmė mažiau skaudėti, nustojau sirgti. Pradėjus derinti maistą, po kelių mėnesių vyrui dingo rėmens graužimas, man nustojo skaudėti galvą. Vėliau pajautėme turintys daugiau jėgos, ištvermės, kantrybės. Vienas kitą raginame ir pajudiname, iki šiol kartu viską darome: mankštas, pasikalbėjimus vedame, savo sodyboje per metus penkis kartus surengiame sveikatinimosi savaitgalius.

Judėjimas – sveikatos garantija

Dabar mano rytas prasideda 3–5 km bėgimu, dienomis vaikštau 10–15 km. Stengiuosi, kad per dieną fizinis krūvis būtų 15–20 km. Žiemą mielai renkuosi slides ir pačiūžas, vasarą – baidares, lankau aerobikos klubą. Kiekvienais metais dalyvauju Sausio 13-osios bėgime. Labiausiai man patinka bėgti kartu su kareiviais jų tempu.

Pasitikrinus profilaktiškai po kelerių metų bėgiojimų, gydytojai diagnozavo, kad mano širdis visiškai stipri. Manau, kad bėgiojimas man padėjo išsigydyti širdies ligą. O tiek metų bijojau. Bet kokia fizinė veikla stiprina širdies raumenį ir kapiliarinę sistemą, kuri yra lyg pirmoji žmogaus širdis. Visada sakau, kad jei žmogus pavargo sirgti ir gyvenimas jam atrodo nemielas, reikia keltis iš fotelio, trauktis nuo televizijos ekrano ar kompiuterio ir rasti mielą fizinę veiklą.

Atsisakė cukraus

Mano pasikeitimų pradžioje kolegos ir aplinkiniai kiek šaipydavosi, klausdavo, kiek ilgai aš tempsiu. O dabar sutinku tuos pačius žmones, jie visi yra tame pačiame ieškojimų kelyje, kaip ir aš, tik daug vėliau į jį pasuko. Dalis klausia patarimų manęs, kaip spręsti vienas ar kitas problemas. Iš savo ilgametės praktikos ką nors papasakoju. Patariu užsikabinti už kažko, kuo galima patikėti. Viskuo, ką darau, tikiu. Tikėjimas – labai svarbus dalykas. O jei netiki tuo, ką darai, tai tikrai nepadės.

Aš tvirtai žinau, kad vietoje tabletės nuo spaudimo galiu pabėgioti, ir spaudimas susitvarkys. Tam tikri pratimai padeda įveikti galvos, sąnarių, kitus skausmus. Tik mankšta, judėjimas ir vanduo gali padėti.

Jei liga ar negalavimas pradeda kibti, aš tuojau padarau tvarką: išsivalau žarnyną, nutraukiu mitybą ir geriu švarų šaltinio vandenį. Pradėjusi jausti, kad skauda gerklę, skalauju ją druska. Kartais išgeriu vaistažolių arbatų, bet tai būna taip retai, kad net negaliu visų jų panaudoti, išdaliju kitiems. Negeriu kavos, nevartoju baltų miltų, konservuotų ir rūkytų produktų, nevartoju jokio cukraus jau 25 metus. Vieną kartą per savaitę nevalgau, kitą dieną valgau lengvai.

Greitų rezultatų nebūna

Didelė Dievo dovana – suprasti savo buvimo šioje žemėje prasmę. Ne visiems tai duota. Tas, kas nori žinoti, ieško ir randa, tam, kas nesidomi, per prievartą neįbruksi. Žmonės dažnai nori greitų rezultatų, o jų sveikame gyvenimo kelyje nebūna. Valios ir kantrybės trūkumas pakiša koją, keičiant įpročius. Aišku, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio sveikai gyvensenai, žinios būtų diegiamos nuo darželio, būtų daug lengviau. Nors turbūt geriausiai veikia asmeninis pavyzdys ir dalijimasis sukauptomis žiniomis.

Sigita Kriaučiūnienė

Rekomenduojami video