Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
7 mitai apie kardiologinius vaistus
Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, kar­dio­lo­gi­nės li­gos yra daž­niau­sia mir­čių prie­žas­tis vi­sa­me pa­sau­ly­je. Lie­tu­vo­je mir­tys dėl šių su­si­rgi­mų su­da­ro dau­giau nei 50 pro­c. vi­sų mir­čių. Ko­dėl tiek daug? Vie­na iš prie­žas­čių – gy­dy­to­jo pa­skir­tų kar­dio­lo­gi­nių vais­tų ne­var­to­ji­mas, ku­ris yra su­si­jęs su klai­din­gais įsi­ti­ki­ni­mais.
„Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė Kris­ti­na Šnir­pū­nie­nė iš­sky­rė daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čius mi­tus, su­si­ju­sius su kar­dio­lo­gi­nių vais­tų var­to­ji­mu, ku­riuos ten­ka iš­girs­ti vais­ti­nė­je iš pa­cien­tų.

Man ne­rei­kia gy­dy­to­jo pa­skir­tų vais­tų, nes ge­rai jau­čiuo­si.

La­bai daž­nai kar­dio­lo­gi­nės li­gos pra­si­de­da be jo­kių simp­to­mų ar­ba jie bū­na vi­sai ne­žy­mūs, pa­vyz­džiui, kar­tais skau­da gal­vą, sun­ku neuž­du­sus už­lip­ti laip­tais, skau­da kai­rę ran­ką. Pa­di­dė­ju­sio cho­les­te­ro­lio žmo­gus pa­pras­tai ne­jau­čia, ta­čiau jei pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu bu­vo nu­sta­ty­tas pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lis, o krau­jo spau­di­mas be­veik kas­dien yra aukš­tes­nis nei 135/85 mmHg, re­ko­men­duo­ja­ma pra­dė­ti var­to­ti pa­skir­tus kar­dio­lo­gi­nius vais­tus. Ki­tu at­ve­ju, ta­ria­mai ge­ra sa­vi­jau­ta ga­li baig­tis li­go­ni­nė­je su mio­kar­do in­fark­tu ar in­sul­tu.

Gy­dy­to­jo pa­skir­ti vais­tai ne­vei­kia, ger­siu tai, kas pa­de­da kai­my­nui.

Jei­gu kai­my­nas ser­ga ta pa­čia li­ga, tai dar ne­reiš­kia, kad jo ge­ria­mi vais­tai tiks ir ki­tam žmo­gui. Prie­šin­gai, taip ga­li­ma sau dar la­biau pa­kenk­ti. Aukš­tą krau­jos­pū­dį, gre­tu­ti­nes kar­dio­lo­gi­nes li­gas le­mia skir­tin­gos prie­žas­tys, be to, žmo­gaus or­ga­niz­mas į tuos pa­čius kar­dio­lo­gi­nius vais­tus ga­li rea­guo­ti skir­tin­gai. Štai to­dėl kar­tais pri­rei­kia ne vie­no ap­si­lan­ky­mo pas kar­dio­lo­gą, kol pa­vyks­ta ras­ti in­di­vi­dua­liai tin­kan­tį vais­tų de­ri­nį.

Vais­tus ge­riu tik ta­da kai spau­di­mas bū­na la­bai aukš­tas.

Ne­re­gu­lia­rus vais­tų var­to­ji­mas neuž­tik­ri­na jų vei­ki­mo, to­dėl at­si­ran­da va­di­na­mie­ji „krau­jos­pū­džio šuo­liai“, kai ku­rį lai­ką ne­gė­rus kar­dio­lo­gi­nių vais­tų krau­jo spau­di­mas stai­ga la­bai stip­riai pa­ky­la ir sun­kiai nu­kren­ta. To­kie šuo­liai šir­džiai ypač pa­vo­jin­gi ir ali­nan­tys. Be to, yra da­lis kar­dio­lo­gi­nių vais­tų, ku­rių stai­gus nu­trau­ki­mas ga­li iš­pro­vo­kuo­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus. Pas­te­bė­jus, kad vais­tų po­vei­kis per stip­rus ar­ba nor­ma­liam krau­jos­pū­džiui pa­lai­ky­ti pa­pil­do­mų vais­tų ne­be­rei­kia, tai dar ne­reiš­kia, kad vais­tų var­to­ti ne­be­rei­kia. Rei­kė­tų kreip­tis į gy­dy­to­ją ir pa­si­tar­ti dėl vais­tų do­zės ar­ba ki­tų vais­tų de­ri­nio.

Bi­jau pri­pras­ti prie vais­tų.

Kar­dio­lo­gi­niai ir cho­les­te­ro­lį ma­ži­nan­tys vais­tai pri­klau­so­my­bės ne­su­ke­lia. Tie­sa, grei­čiau­siai juos ga­li rei­kė­ti var­to­ti vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Taip yra to­dėl, kad, de­ja, daž­nai šie vais­tai li­gos neiš­gy­do, bet ir ne­lei­džia li­gai pro­gre­suo­ti, prail­gi­na gy­ve­ni­mą bei su­ma­ži­na svei­ka­tai grės­min­gų at­ve­jų skai­čių.

Bi­jau vais­tų ša­lu­ti­nio po­vei­kio į skran­dį ir ke­pe­nis.

Dau­gu­ma kar­dio­lo­gi­nių vais­tų ge­ria­mi ne­prik­lau­so­mai nuo mais­to, nes ne­tu­ri ša­lu­ti­nio po­vei­kio skran­džiui. Išim­tis – se­no­sios kar­tos krau­jo kre­šė­ji­mą slo­pi­nan­tys vais­tai, pa­vyz­džiui, as­pi­ri­nas, var­fa­ri­nas, klo­pi­dog­re­lį, to­dėl jų ne­ga­li­ma ger­ti pro­fi­lak­tiš­kai, o tik ta­da, kai pa­ski­ria gy­dy­to­jas, at­si­žvel­giant į krau­jo ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Pa­si­reiš­kus ša­lu­ti­niam po­vei­kiui, bū­ti­na in­for­muo­ti gy­dy­to­ją ir vais­ti­nin­ką, ku­rie pa­tars, ko­kių pa­pil­do­mų vais­tų var­to­ti, no­rint ap­sau­go­ti skran­dį. 2012 m. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų kar­dio­lo­gai, o 2016 m. ir Eu­ro­pos kar­dio­lo­gai priė­mė spren­di­mą ne­be­tik­rin­ti ke­pe­nų veik­los pa­cien­tams, var­to­jan­tiems vais­tus nuo cho­les­te­ro­lio. Il­ga­me­tė pa­tir­tis pa­ro­dė, kad šių vais­tų ša­lu­ti­nis po­vei­kis ke­pe­nims yra ar­ba ne­reikš­min­gas ar­ba jo vi­sai nė­ra. Ta­čiau vais­tai nuo cho­les­te­ro­lio da­ro di­de­lę įta­ką sau­gant or­ga­niz­mą nuo krau­ja­gys­lių „už­si­kim­ši­mo“, o tuo pa­čiu nuo in­fark­to ir in­sul­to.

Esu sen­jo­ras, to­dėl ma­no krau­jo spau­di­mas ir cho­les­te­ro­lis ga­li bū­ti aukš­tes­ni.

Pa­gal Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos nau­jau­sius rei­ka­la­vi­mus, nor­ma­lus krau­jo spau­di­mas tu­ri bū­ti ne di­des­nis nei 135 ir 85 mmHg . Krau­jo spau­di­mas ma­tuo­ja­mas ry­te ką tik at­si­kė­lus ir va­ka­re ra­my­bės bū­se­no­je. Ne­si­ma­tuo­ki­te krau­jo spau­di­mo tik įbė­gę į kam­ba­rį ar su­si­ner­vi­nę, nes ga­li bū­ti aukš­tes­nis nei įpras­tai. Bend­ra­sis cho­les­te­ro­lis tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 5 mmol/l. Ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų MTL ( taip va­di­na­mo blo­go­jo cho­les­te­ro­lio) tu­ri bū­ti ma­žiau nei 3 mmol/l. Jei tu­ri­te ant­svo­rio, rū­ko­te, tu­ri­te aukš­tą krau­jos­pū­dį, ser­ga­te dia­be­tu, Jū­sų blo­go­jo cho­les­te­ro­lio tu­ri bū­ti ma­žiau nei 2,6 mmol/l. Kuo dau­giau ri­zi­kos veiks­nių, tuo la­biau rei­kia steng­tis vais­tų pa­gal­ba priar­tė­ti prie cho­les­te­ro­lio ir krau­jo spau­di­mo nor­mų, ne­prik­lau­so­mai nuo am­žiaus. Įro­dy­ta, kad „blo­ga­jį cho­les­te­ro­lį“ su­ma­ži­nus 23%, mio­kar­do in­fark­to ri­zi­ka su­ma­žė­ja 50%, o jei dar pa­pil­do­mai pa­vyks 10mmHg su­ma­žin­ti aukš­tą krau­jos­pū­dį, tai ri­zi­ka at­si­dur­ti li­go­ni­nė­je su mio­kar­do in­fark­tu su­ma­žė­ja 80 %. Tai­gi, steng­tis yra dėl ko.

Gy­dy­to­jas pa­sky­rė skir­tin­gus vais­tus. Ko­kia bus jų są­vei­ka?

Kai kar­dio­lo­gi­nės pro­ble­mos ran­da­mos lai­ku, gy­dy­mas daž­niau­siai pra­de­da­mas nuo vie­no ar ke­lių vais­tų. Jei li­ga yra pa­žen­gu­si ir žmo­gus tu­ri ki­tų gre­tu­ti­nių li­gų, vie­nu me­tu ga­li tek­ti var­to­ti ne­ma­žai skir­tin­gų vais­tų. Taip pat kar­tais ga­li tek­ti var­to­ti ir ki­tus ne­re­cep­ti­nius vais­tus – nu­skaus­mi­na­muo­sius ar skran­džio rūgš­tin­gu­mą re­gu­liuo­jan­čius vais­tus. To­kiais at­ve­jais pa­tar­ti­na užei­ti į bet ku­rią „Gin­ta­ri­nę vais­ti­nę“ ir at­si­neš­ti vi­sus var­to­ja­mus vais­tus, kad vais­ti­nin­kas ga­lė­tų pa­tik­rin­ti, ar jie de­ra tar­pu­sa­vy­je bei pa­tar­ti, kaip su­de­rin­ti. Jei krau­jo spau­di­mas sun­kiai kont­ro­liuo­ja­mas re­ko­men­duo­jam vie­toj prie­šuž­de­gi­mi­nių vais­tų, ku­rie silp­ni­na kar­dio­lo­gi­nių vais­tų vei­ki­mą, rink­tis efek­ty­vų te­pa­lą. Jei var­to­ja­te krau­jo kre­šu­mui ma­žin­ti skir­tą klo­pi­dog­re­lį, tai gast­ri­to gy­dy­mui rin­ki­tės ne omep­ra­zo­lį, o pan­top­ra­zo­lį. Var­to­jant tam tik­ros gru­pės krau­jos­pū­dį ma­ži­nan­čius vais­tus ir diu­re­ti­kus, ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti ka­lio pre­pa­ra­tų. Ven­ki­te kar­tu su kar­dio­lo­gi­niais vais­tais var­to­ti greipf­ru­tų sul­čių. Ne­su­de­ri­na­mu­mo pa­vyz­džių pa­si­tai­ko įvai­rių, to­dėl ge­riau­sia var­to­ja­mus vais­tus ir mais­to pa­pil­dus pa­tik­rin­ti in­di­vi­dua­liai ir drą­siai ger­ti gy­dy­to­jo pa­skir­tus vais­tus.
logo,birzietis
Rekomenduojami video