Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
7 mitai apie kardiologinius vaistus
Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, kar­dio­lo­gi­nės li­gos yra daž­niau­sia mir­čių prie­žas­tis vi­sa­me pa­sau­ly­je. Lie­tu­vo­je mir­tys dėl šių su­si­rgi­mų su­da­ro dau­giau nei 50 pro­c. vi­sų mir­čių. Ko­dėl tiek daug? Vie­na iš prie­žas­čių – gy­dy­to­jo pa­skir­tų kar­dio­lo­gi­nių vais­tų ne­var­to­ji­mas, ku­ris yra su­si­jęs su klai­din­gais įsi­ti­ki­ni­mais.
„Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė Kris­ti­na Šnir­pū­nie­nė iš­sky­rė daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čius mi­tus, su­si­ju­sius su kar­dio­lo­gi­nių vais­tų var­to­ji­mu, ku­riuos ten­ka iš­girs­ti vais­ti­nė­je iš pa­cien­tų.

Man ne­rei­kia gy­dy­to­jo pa­skir­tų vais­tų, nes ge­rai jau­čiuo­si.

La­bai daž­nai kar­dio­lo­gi­nės li­gos pra­si­de­da be jo­kių simp­to­mų ar­ba jie bū­na vi­sai ne­žy­mūs, pa­vyz­džiui, kar­tais skau­da gal­vą, sun­ku neuž­du­sus už­lip­ti laip­tais, skau­da kai­rę ran­ką. Pa­di­dė­ju­sio cho­les­te­ro­lio žmo­gus pa­pras­tai ne­jau­čia, ta­čiau jei pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų me­tu bu­vo nu­sta­ty­tas pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lis, o krau­jo spau­di­mas be­veik kas­dien yra aukš­tes­nis nei 135/85 mmHg, re­ko­men­duo­ja­ma pra­dė­ti var­to­ti pa­skir­tus kar­dio­lo­gi­nius vais­tus. Ki­tu at­ve­ju, ta­ria­mai ge­ra sa­vi­jau­ta ga­li baig­tis li­go­ni­nė­je su mio­kar­do in­fark­tu ar in­sul­tu.

Gy­dy­to­jo pa­skir­ti vais­tai ne­vei­kia, ger­siu tai, kas pa­de­da kai­my­nui.

Jei­gu kai­my­nas ser­ga ta pa­čia li­ga, tai dar ne­reiš­kia, kad jo ge­ria­mi vais­tai tiks ir ki­tam žmo­gui. Prie­šin­gai, taip ga­li­ma sau dar la­biau pa­kenk­ti. Aukš­tą krau­jos­pū­dį, gre­tu­ti­nes kar­dio­lo­gi­nes li­gas le­mia skir­tin­gos prie­žas­tys, be to, žmo­gaus or­ga­niz­mas į tuos pa­čius kar­dio­lo­gi­nius vais­tus ga­li rea­guo­ti skir­tin­gai. Štai to­dėl kar­tais pri­rei­kia ne vie­no ap­si­lan­ky­mo pas kar­dio­lo­gą, kol pa­vyks­ta ras­ti in­di­vi­dua­liai tin­kan­tį vais­tų de­ri­nį.

Vais­tus ge­riu tik ta­da kai spau­di­mas bū­na la­bai aukš­tas.

Ne­re­gu­lia­rus vais­tų var­to­ji­mas neuž­tik­ri­na jų vei­ki­mo, to­dėl at­si­ran­da va­di­na­mie­ji „krau­jos­pū­džio šuo­liai“, kai ku­rį lai­ką ne­gė­rus kar­dio­lo­gi­nių vais­tų krau­jo spau­di­mas stai­ga la­bai stip­riai pa­ky­la ir sun­kiai nu­kren­ta. To­kie šuo­liai šir­džiai ypač pa­vo­jin­gi ir ali­nan­tys. Be to, yra da­lis kar­dio­lo­gi­nių vais­tų, ku­rių stai­gus nu­trau­ki­mas ga­li iš­pro­vo­kuo­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus. Pas­te­bė­jus, kad vais­tų po­vei­kis per stip­rus ar­ba nor­ma­liam krau­jos­pū­džiui pa­lai­ky­ti pa­pil­do­mų vais­tų ne­be­rei­kia, tai dar ne­reiš­kia, kad vais­tų var­to­ti ne­be­rei­kia. Rei­kė­tų kreip­tis į gy­dy­to­ją ir pa­si­tar­ti dėl vais­tų do­zės ar­ba ki­tų vais­tų de­ri­nio.

Bi­jau pri­pras­ti prie vais­tų.

Kar­dio­lo­gi­niai ir cho­les­te­ro­lį ma­ži­nan­tys vais­tai pri­klau­so­my­bės ne­su­ke­lia. Tie­sa, grei­čiau­siai juos ga­li rei­kė­ti var­to­ti vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Taip yra to­dėl, kad, de­ja, daž­nai šie vais­tai li­gos neiš­gy­do, bet ir ne­lei­džia li­gai pro­gre­suo­ti, prail­gi­na gy­ve­ni­mą bei su­ma­ži­na svei­ka­tai grės­min­gų at­ve­jų skai­čių.

Bi­jau vais­tų ša­lu­ti­nio po­vei­kio į skran­dį ir ke­pe­nis.

Dau­gu­ma kar­dio­lo­gi­nių vais­tų ge­ria­mi ne­prik­lau­so­mai nuo mais­to, nes ne­tu­ri ša­lu­ti­nio po­vei­kio skran­džiui. Išim­tis – se­no­sios kar­tos krau­jo kre­šė­ji­mą slo­pi­nan­tys vais­tai, pa­vyz­džiui, as­pi­ri­nas, var­fa­ri­nas, klo­pi­dog­re­lį, to­dėl jų ne­ga­li­ma ger­ti pro­fi­lak­tiš­kai, o tik ta­da, kai pa­ski­ria gy­dy­to­jas, at­si­žvel­giant į krau­jo ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Pa­si­reiš­kus ša­lu­ti­niam po­vei­kiui, bū­ti­na in­for­muo­ti gy­dy­to­ją ir vais­ti­nin­ką, ku­rie pa­tars, ko­kių pa­pil­do­mų vais­tų var­to­ti, no­rint ap­sau­go­ti skran­dį. 2012 m. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų kar­dio­lo­gai, o 2016 m. ir Eu­ro­pos kar­dio­lo­gai priė­mė spren­di­mą ne­be­tik­rin­ti ke­pe­nų veik­los pa­cien­tams, var­to­jan­tiems vais­tus nuo cho­les­te­ro­lio. Il­ga­me­tė pa­tir­tis pa­ro­dė, kad šių vais­tų ša­lu­ti­nis po­vei­kis ke­pe­nims yra ar­ba ne­reikš­min­gas ar­ba jo vi­sai nė­ra. Ta­čiau vais­tai nuo cho­les­te­ro­lio da­ro di­de­lę įta­ką sau­gant or­ga­niz­mą nuo krau­ja­gys­lių „už­si­kim­ši­mo“, o tuo pa­čiu nuo in­fark­to ir in­sul­to.

Esu sen­jo­ras, to­dėl ma­no krau­jo spau­di­mas ir cho­les­te­ro­lis ga­li bū­ti aukš­tes­ni.

Pa­gal Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos nau­jau­sius rei­ka­la­vi­mus, nor­ma­lus krau­jo spau­di­mas tu­ri bū­ti ne di­des­nis nei 135 ir 85 mmHg . Krau­jo spau­di­mas ma­tuo­ja­mas ry­te ką tik at­si­kė­lus ir va­ka­re ra­my­bės bū­se­no­je. Ne­si­ma­tuo­ki­te krau­jo spau­di­mo tik įbė­gę į kam­ba­rį ar su­si­ner­vi­nę, nes ga­li bū­ti aukš­tes­nis nei įpras­tai. Bend­ra­sis cho­les­te­ro­lis tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 5 mmol/l. Ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų MTL ( taip va­di­na­mo blo­go­jo cho­les­te­ro­lio) tu­ri bū­ti ma­žiau nei 3 mmol/l. Jei tu­ri­te ant­svo­rio, rū­ko­te, tu­ri­te aukš­tą krau­jos­pū­dį, ser­ga­te dia­be­tu, Jū­sų blo­go­jo cho­les­te­ro­lio tu­ri bū­ti ma­žiau nei 2,6 mmol/l. Kuo dau­giau ri­zi­kos veiks­nių, tuo la­biau rei­kia steng­tis vais­tų pa­gal­ba priar­tė­ti prie cho­les­te­ro­lio ir krau­jo spau­di­mo nor­mų, ne­prik­lau­so­mai nuo am­žiaus. Įro­dy­ta, kad „blo­ga­jį cho­les­te­ro­lį“ su­ma­ži­nus 23%, mio­kar­do in­fark­to ri­zi­ka su­ma­žė­ja 50%, o jei dar pa­pil­do­mai pa­vyks 10mmHg su­ma­žin­ti aukš­tą krau­jos­pū­dį, tai ri­zi­ka at­si­dur­ti li­go­ni­nė­je su mio­kar­do in­fark­tu su­ma­žė­ja 80 %. Tai­gi, steng­tis yra dėl ko.

Gy­dy­to­jas pa­sky­rė skir­tin­gus vais­tus. Ko­kia bus jų są­vei­ka?

Kai kar­dio­lo­gi­nės pro­ble­mos ran­da­mos lai­ku, gy­dy­mas daž­niau­siai pra­de­da­mas nuo vie­no ar ke­lių vais­tų. Jei li­ga yra pa­žen­gu­si ir žmo­gus tu­ri ki­tų gre­tu­ti­nių li­gų, vie­nu me­tu ga­li tek­ti var­to­ti ne­ma­žai skir­tin­gų vais­tų. Taip pat kar­tais ga­li tek­ti var­to­ti ir ki­tus ne­re­cep­ti­nius vais­tus – nu­skaus­mi­na­muo­sius ar skran­džio rūgš­tin­gu­mą re­gu­liuo­jan­čius vais­tus. To­kiais at­ve­jais pa­tar­ti­na užei­ti į bet ku­rią „Gin­ta­ri­nę vais­ti­nę“ ir at­si­neš­ti vi­sus var­to­ja­mus vais­tus, kad vais­ti­nin­kas ga­lė­tų pa­tik­rin­ti, ar jie de­ra tar­pu­sa­vy­je bei pa­tar­ti, kaip su­de­rin­ti. Jei krau­jo spau­di­mas sun­kiai kont­ro­liuo­ja­mas re­ko­men­duo­jam vie­toj prie­šuž­de­gi­mi­nių vais­tų, ku­rie silp­ni­na kar­dio­lo­gi­nių vais­tų vei­ki­mą, rink­tis efek­ty­vų te­pa­lą. Jei var­to­ja­te krau­jo kre­šu­mui ma­žin­ti skir­tą klo­pi­dog­re­lį, tai gast­ri­to gy­dy­mui rin­ki­tės ne omep­ra­zo­lį, o pan­top­ra­zo­lį. Var­to­jant tam tik­ros gru­pės krau­jos­pū­dį ma­ži­nan­čius vais­tus ir diu­re­ti­kus, ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti ka­lio pre­pa­ra­tų. Ven­ki­te kar­tu su kar­dio­lo­gi­niais vais­tais var­to­ti greipf­ru­tų sul­čių. Ne­su­de­ri­na­mu­mo pa­vyz­džių pa­si­tai­ko įvai­rių, to­dėl ge­riau­sia var­to­ja­mus vais­tus ir mais­to pa­pil­dus pa­tik­rin­ti in­di­vi­dua­liai ir drą­siai ger­ti gy­dy­to­jo pa­skir­tus vais­tus.
logo,birzietis
Rekomenduojami video