LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Prie Obelės upelio krantų kadaise klestėjo, buvo išaugusi ir išgražėjusi Kaplių gyvenvietė. Kažkada čia būta pašto, pradinės mokyklos, bibliotekos, kultūros rūmų, plataus profilio mechanizacijos mokyklos, parduotuvės, jaunatviško šurmulio. Bet štai... Kažin kas atsitiko ir viso to klestinčio gėrio ėmė ir nebeliko.
Nebeliko nei profesinės mokyklos, kurioje mokėsi per kelis šimtus jaunuolių ir dirbo dešimtys mokytojų, auklėtojų bei skirtingų sričių meistrų. Nebeliko ir kultūros rūmų, į kuriuos su puikiomis programomis atvykdavo žinomi atlikėjai. Nebeliko net parduotuvės, kurioje būtų galima duonelės nusipirkti. Tiesa, rankų kapliečiai nenuleido. Priešingai, stengėsi išlaikyti griūvantį kultūrinį gyvenimą ir gyvenvietės grožį.
Nors jaunimas išvažiavo, tačiau senbuviai, metų metus čia dirbę ir gyvenę, pasiliko. Pasiliko ir bendromis jėgomis prieš šešerius metus įkūrė bendruomenę, o jos pirmininku išrinko Arūną Glebauską, kuris saulėtą popietę geranoriškai sutiko priimti į svečius ir papasakoti, kokiomis nuotaikomis ir viltimis šiandien gyvena kapliečiai, bei aprodyti pavasarėjančią Kaplių gyvenvietę.
Tvenkinio pašonėje
Išsukus iš plento Kėdainiai–Ukmergė ir įvažiavus į Aukštuosius Kaplius akis pasitinka išpuoselėti nuosavi gyvenamieji namai, kiek tolėliau vienoje kelio pusėje stūkso keli daugiabučiai, o kitoje – galybė apleistų ir niekam nepritaikytų pastatų. Tiesa, važiuodamas pagrindine Kaplių gyvenvietės gatve, beje, jau kur kas siauresne nei būta prieš metus, negali nepastebėti, kaip ten, apačioje, palei visą kaimelį driekiasi Bublių tvenkinys. „Pasaka, o ne gyvenimas tokio įstabaus vaizdo pašonėje gyventi“, – aplanko mintis.
Rūpestėlio netrūksta
Galiausiai praveriu Kaplių bendruomenės namų duris. Čia jau rusena ugnis, neilgus trukus pakvimpa kava, o prie jos pasigirsta ir gyventojų džiaugsmai bei rūpesčiai.
„Esame įsikūrę buvusios profesinės mokyklos patalpose, kurias pavyko išsinuomoti dešimčiai metų. Kita pastato dalis jau perduota Turto bankui. Kaip bus paskui?... Nežinome, tikimės, jog galėsime pratęsti nuomos sutartį“, – patogiai įsitaisius prie kavos puodelio pokalbį pradeda Kaplių bendruomenės pirmininkas Arūnas Glebauskas.
„Visgi kaip keista... Buvusi profesinė mokykla – visos Kaplių bendruomenės gyvenimo dalis, kurią iš mūsų atėmė. Liko tik gamybinis korpusas, priklausantis Kėdainių profesinio rengimo centrui. Tiesa, atėmė ne tik tai... Kai jau ir taip nieko nebeliko, galiausiai palikome ir be parduotuvės. Sako, neišsilaikė. Žinoma, reikia suprasti... Verslininkai žiūri, kad Lančiūnavoje ir Šėtoje išsilaikyti, o ką jau apie Kaplius kalbėti. Dabar sulaukiame tik tos, kur ant ratų, – su liūdesio gaidele balse apie kasdienį gyvenimą bendruomenės pirmininkui antrina kaplietis Jonas. – Tie, kas sunkiai kruta, prašo kaimynų ir pažįstamų duonos parvežti, o tie, kuriems dar sveikatos užtenka, patys kas automobiliais iki Kėdainių, kas dviračiais iki Aristavos nurieda.
Neslėpdamas nusivylimo dėl nykstančios ir vis labiau užmarštin grimztančios gyvenvietės Jonas atvirai kalba apie užgriuvusius sunkumus.
„Anksčiau ir autobusai kas valandą važiuodavo. O dabar? Gerai, kad bent ryte nuvažiavęs į Kėdainius, po pietų gali namo parsirasti. Užgniaužę esame ir daugiau skaudulių. Štai, pavyzdžiui, kelias, einantis per gyvenvietę, dar prieš metus buvo kone keturiais metrais platesnis. Būdavo sustoja automobilis kelkraštyje ir nereikėdavo nei ant pievos, nei ant šaligatvių važiuoti. Dabar viskas priešingai“, – pasakoja Jonas.
„Dar prie ankstesnio Šėtos seniūno prieš keletą metų buvo kalbėta, jog reikia tiesti ištisinį kelią, o ne duobes lopyti. Deja, kalbos kalbomis pasiliko, nes pasikeitus seniūnui atvažiavo vieną dieną ūkvedys ir pasakė, kad kelią tvarkys. Ir štai kitą dieną žiūrim kelią ardo. Projektas jau buvo įpusėjęs, finansavimas gautas, tad ką tu žmogus? Prieš vėją jau nebepapūsi“, – priduria A. Glebauskas.
Didžiuojasi kaimo gyventojais
Nors kapliečiai daug ko ir neteko, ne viskas čia tik liūdesį kelia. Priešingai, yra ir smagių dalykų. Štai, pavyzdžiui, gyvenvietė gali didžiuotis gausiai organizuojamais renginiais, įgyvendintais projektais ir darbingais žmonėmis.
„Kai uždarė profesinę mokyklą, vieni į pensiją išėjo, o kas darbingo amžiaus buvo – kitur darbą susirado. Ir labai gerai, nes ko jau ko, bet bedarbių mes neturime – reikia viešuosius darbus atlikti, o nėra kam.
Žiūrėk, kiti sako, neva kiek daug kaimuose gyvena tokių, kurie velnio lašų nevengia. Štai pas mus nieko panašaus nėra. Kapliuose gyvena tvarkingi, kultūringi, išsilavinę žmonės. Džiaugtis reikia!
Beje, šiuo metu Kaplių bendruomenę vienija net apie septynias dešimtis narių. Susirenkame, organizuojame renginius, įvairias talkas, rašome projektus, tvarkome bendruomenės patalpas, jaunimui rengiame žvejų varžybas, o liepos 6-ąją visi drauge švenčiame kaimo gimtadienį.
Visai neseniai parašėme projektą lauko treniruokliams įsigyti. Taip pat džiaugiamės galimybe naudotis sporto sale, kurioje vaikai vakare gali pažaisti, pasportuoti“, – apie jaunimo ir vyresnių žmonių gyvenimą Kapliuose pasakoja A. Glebauskas.
Sėkmės sulaukusi kaimo turizmo sodyba
Nors netekčių kapliečiai išgyveno išties daug, šiandien jie gali pasidžiaugti naujais būtent čia, Kapliuose, įgyvendintais projektais. Vienas iš jų – sėkmingai jau ketverius metus paslaugas teikianti kaimo turizmo sodyba „Pas bitininką“.
Kiek nedrąsiai automobiliu įriedame pro pravertus sodybos vartus ir smalsiais žvilgsniais klajojame po jaukų trinkelėmis grįstą ir išpuoselėtą kiemą ieškodami sodybos savininko. Randame jį visai čia pat, už kampo ir jau netrukus besišnekučiuodami leidžiamės į trumpą ekskursiją po sodybos teritoriją.
„Prieš kiek daugiau nei ketverius metus nusipirkome šį sklypą, vėliau įsigijome kemperį ir kartu su šeima bei draugais atvažiuodavome čia pavasaroti. Laikui bėgant draugai vis paprašydavo už pinigus leisti čia pabūti dažniau ir tuomet pagalvojau, o kodėl gi pačiam nebandžius pasistatyti kažko rimtesnio už kemperį ir leisti žmonėms čia, prie vandens, tokioje ramioje vietelėje smagiai praleisti laiką? Taigi 2015-aisiais savo lėšomis pradėjome veiklą, kurią sėkmingai vykdomai ir šiandien“, – pasakoja sodybos savininkas Ramūnas Ardavičius.
O veikla, pasirodo, išties sėkminga. Sulaukiama čia turistų ne tik iš Kėdainių krašto, bet ir iš Kauno, Panevėžio, taip pat būta svečių net iš Amerikos, Anglijos, Vokietijos, Rusijos, Estijos ir Latvijos. Ir nors daugiausia užsakymų, žinoma, būna savaitgaliais, tačiau sulaukiama jų ir darbo dienomis.
Susipažinus su teikiamomis paslaugomis ir visais patogumais, galima drąsiai teigti, jog tai neabejotinai puiki vieta ne tik klasės susitikimams ar įmonių vakarėliams, bet ir prabangi vieta švęsti vestuves, gimtadienius, organizuoti mokymus, konferencijas ar tiesiog maloniai ir turiningai praleisti laiką su draugais ar šeima. Sodyba tikrai puikiai tiks ir patiks visiems, mėgstantiems ramybę, gamtą, na, o žvejams… patikėkite, čia tikras rojus.
Inovatyvios ir atsinaujinančios įmonės
Lankantis Kapliuose negali neužsukti ir į buvusias profesinės mokyklos gamybines patalpas, kuriose jau daugiau nei metus sėkmingai veikia nauja inovatyvi įmonė „Ardo projektai“, teikianti frezavimo, tekinimo, apdirbimo rankinio valdymo staklėmis, pjovimo lazeriu, suvirinimo, šlapio dažymo ir surinkimo paslaugas.
Nors įmonė nedidelė, tačiau gebanti greitai reaguoti į susidariusias situacijas, prisitaikyti prie klientų poreikių ir siekti geriausių rezultatų.
Nereikėtų pamiršti ir jau kelis dešimtmečius sėkmingai veikiančios įmonės „Kaplių žuvys“, kurios pagrindinė veikla yra ekologinė tvenkininė žuvininkystė bei uždarų recirkuliacinių sistemų žuvininkystė. Įmonės tvenkiniuose jau daugelį metų yra auginami karpiai, baltieji amūrai, baltieji plačiakakčiai, lynai, karosai, lydekos, ešeriai, europiniai šamai, sibiriniai eršketai, o uždarose recirkuliacinėse sistemose inkubuojami bei auginami vaivorykštiniai upėtakiai.
„O patys kapliečiai ar mėgsta užmesti meškerę?“ – klausiame bendruomenės pirmininko.
„O kaipgi prie kranto gyvensi ir neužmesi? O pagauna jie ir karšių, ir ešerių, lydekų, starkių ir lynų. Gyvendami tokioje dėkingoje vietovėje ir vaikams žvejų varžybas suorganizuojame“, – pasidžiaugia A. Glebauskas.
Aukštieji ir Žemieji kapliai
Įdomu tai, jog Šėtos miestelio link vos per vieną kilometrą nuo Aukštųjų Kaplių nutolę Žemieji Kapliai yra neatsiejama jų dalis. Užsukę į juos rasite vos kelis šimtus metrų besidriekiančią gatvelę, ant pirštų suskaičiuojamas trobas ir aplink plynus vietinių ūkininkų dirbamuosius laukus.
Na, pavasarėjanti gamta, vis dažniau pro debesis besišypsanti saulutė, gera nuotaika, pozityvus mąstymas ir tai, kad šiuo metu Kapliuose, preliminariais duomenimis, gyvena apie 250 žmonių teikia šiek tiek vilties, jog gyvenvietė taip greitai neišnyks. Priešingai, darbščių ir iniciatyvių žmonių dėka Kapliuose klestės kultūrinis gyvenimas ir bus skatinamas aktyvus laisvalaikis. Ir kas žino... galbūt kažkada čia sugrįš ir jaunos šeimos.
Judita GAIŽIUVIENĖ
