Zuikiai labai mėgsta jaunus vaismedžius, dekoratyvinius medelius, kai kada su pasigardžiavimu šlamščia ir išpuoselėtas hortenzijas. Stirnos, elniai vaišinasi jaunų sodinukų viršūnėlėmis, trina ragus į brandesnius medžius ar paskabo obelų, vyšnių šakeles. Kad šie miško svečiai per žiemą nepadarytų didelės žalos, apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti iš rudens.

Zuikiai didesni žaladariai

Babtų medelyno vadovas Darius Pažėra sako, kad zuikiai itin mėgsta jaunus, iki 4 metų amžiaus vaismedžius (tokių medžių žievė yra nešiurkšti, todėl lengvai nulupama maistui), tad jei gyvenate šalia miško ar vietoje, kurioje jie lankosi, geriausia apsauga – tvora. „Apsaugai nuo zuikių pati geriausia senoviška priemonė – tvora. Jei sodo ar teritorijos apsitverti nepavyksta, kiekvieną medelį reikėtų aptverti atskirai. Patartina nusipirkti metalinį ar plastmasinį sietelį, juo apjuosti medelio kamieną, paliekant maždaug 5 cm iki sietelio. Tai mums labiausiai pasiteisinusi priemonė. Jei reikėtų palyginti zuikių ir stirnų daromą žalą, sakyčiau, kad zuikiai nugraužia 95 proc., o likusi dalis tenka stirnoms“, – svarsto medelyno vadovas. Jis patikina, kad stirnos dažniausiai apskabo vaismedžių šakeles, o kadangi pavasarį šakas vis tiek reikia genėti, iš esmės nuostolis yra minimalus.

Viršūnėlių mėgėjams

Tiesa, visai kita situacija, jei kanopiniai žvėreliai susivilios jaunų medelių viršūnėlėmis. Jauni medeliai stipriai pažeidžiami, tai stabdo jų augimą. Dažnas taikinys – vaismedžiai, eglutės, pušelės. Todėl iki tol, kol viršūnėlės nepasiekia 1,8–2 m aukščio, rekomenduojama jų viršūnes tepti repelentais. Priešingu atveju išlieka grėsmė, kad vieną dieną pamatysite pažeistus medžius. Jei norite apsaugoti jaunus lapuočius ir spygliuočius, ieškokite nusipirkti mėlynos spalvos baltai dažančios pastos, skirtos medžių apsaugai vegetacinės ramybės periodu nuo stirnų ir elnių apkandžiojimo.

Svarbus naudojimo laikas

Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros vedėja Asta Doftartė įžvelgia ir daugiau elninių žvėrių daromos žalos. Pasak jos, stirnos, elniai, danieliai dažniausiai nuskabo ūglius, nulupa arba nutrina žievę, nugraužia kamienus. Norint apsaugoti augalus nuo tokių pažeidimų, naudojamos trys pagrindinės apsaugos priemonės: biologinės, cheminės ir mechaninės. Pasak A.Doftartės, siekiant apsaugoti dekoratyvinius augalus nuo elninių, smulkiųjų žvėrių pažeidimų, dažniausiai naudojamos mechaninės ir cheminės apsaugos priemonės. Jeigu sklype yra gana daug augalų, geriausia rinktis tvorą. Taip pat naudojamos individualios apsaugos, t. y. įvairių spalvų, aukščių plastikinės apsaugos.

KMAIK atstovė įsitikinusi, kad vienas iš efektyviausių apsaugos priemonių – repelentai, t. y. medžiaga, skoniu ir kvapu atbaidanti elninius žvėris, smulkiuosius žinduolius. „Pastaruoju metu sukurta efektyvių repelentų. Juos galima purkšti ir tepti. Repelentai yra skirti lajai ir augalo kamienui apsaugoti, tačiau atsiminkite, kad svarbus jų naudojimo laikas. Norint augalus apsaugoti žiemos laikotarpiu, repelentas naudojamas rudenį“, – nepavėluoti apsaugoti dekoratyvinius medelius nuo graužikų ragina A.Doftartė. Pasak jos, kai kuriuos repelentus reikia pakartotinai tepti ir viduržiemį. Jeigu žvėreliai dažnai užsuka į sodybą, repelentus galima naudoti ir ištisus metus.

Dar viena paprasta, tačiau sodininkų išbandyta ir rekomenduota priemonė – vėjo malūnėlis. Pastatytas sode ar šalia gėlyno, vėjo pagautas jis sukasi ir skleidžia nedidelį triukšmą. Tai ypač nepatinka smulkiems graužikams.

Mirties kvapas sode

Ukmergės krašte įsikūrusio medelyno „Puošmedis“ vadovė Janina sako dažnai iš klientų girdinti klausimą, kaip reikėtų saugoti medelius, krūmus, daugiametes gėlės nuo zuikių, stirnų. Ji visiems atsako panašiai: geriausias „repelentas“ – tvora. „Daugiausia iššūkių kraštinėms miestelių sodyboms arba dar nuošaliau gyvenantiems. Jei tvoros nėra, tuomet verta rinktis mechanines arba chemines priemones. Viena tokių galėtų būti kraujo milteliai, atbaidantys elnius, stirnas“, – sako medelyno vadovė.

Įsigyti kraujo miltelių ir paruošti juos naudojimui nesudėtinga. Pora kraujo miltelių šaukštelių tereikia įpilti į litrą vandens ir palikti maždaug pusvalandžiui brinkti. Sodininkai naudoja kelias taktikas. Vieni iš vienkartinių stiklinių gamina varpelius, jų viduje įriša kraujo milteliais permirkusį vatos tamponėlį ir pakabina jį ant vaismedžio, spygliuočio šakos ar gėlyne. Kadangi kraujo miltelių skleidžiamas kvapas gana greitai išgaruoja, reguliariai (kas mėnesį) juos keiskite.

Dar paprastesnė technika –kraujo miltelių mišinyje suvilgytą marlės gabalėlį lengvai aprišti aplink medelio kamieną, šakas. Ne be reikalo laikomasi nuomonės, kad aklas ir kurčias gyvūnas dar turi galimybę išgyventi gamtoje, tačiau praradus instinktą užuosti jis pasmerktas žūčiai. Aplinkos kvapo suvokimas skatina instinktus ir įpročius, dėl to iš sodo sklindantis mirties kvapas, kuris mums neužuodžiamas, elniniams žvėreliams kels baimę ir sodyba bus apeinama pagarbiu atstumu. Šis repelentas mėgstamas, nes jis nedaro jokios žalos pačiam augalui. Tokią priemonę galima naudoti ištisus metus.

Užkirs kelią be tvoros

Sodo prekių parduotuvėse galima įsigyti ir aromaterapinių putų. Jos pasižymi itin įdomiu kvapų mišiniu: skleidžia koncentruotą vilko, lūšies, meškos ir žmogaus kvapą. Užuodę putų skleidžiamą kvapą, laukiniai žvėrys vengia kirsti pažymėtą lauko ribą. Taip galėsite nesunkiai kontroliuoti žvėrių judėjimą. Ši priemonė tinka rečiau lankomoms sodyboms, kurios žiemą būna tuščios. Tiesa, putos veiksmingos nuo 6 iki 8 savaičių, todėl jas reikia naudoti pakartotinai.

Jauną sodą taip pat galite apsaugoti ir be brangių investicijų. Jei turite galimybę gauti eglišakių, jais pridenkite medelius. Kadangi spygliuočių nei zuikiai, nei stirnos graužti nemėgsta, tai yra veiksminga, tačiau nebrangi apsaugos priemonė.

Graužikus išprašysite triukšmu

Dar vieni rudens ir ankstyvos žiemos žaladariai – pelės ir pelėnai. Jie padaro nemažai žalos jauniems sodams, gėlynams. Besidarbuodami po žeme jie apgraužia šaknis, o kartais ir liauną medelių kamieną iki pat brazdo. Atpažinti pelėnų nuniokotą medelį nesunku. Ankstyvą pavasarį medelis išgriūva pats arba jį nesunku ištraukti iš žemės. Kadangi turime nemažai dirvonuojančių laukų, tai idealūs plotai veistis dirvinėms pelėms. Didelis rizikos faktorius sodui, jei jame retai pjaunama žolė ar šalia jo yra įrengta kompostinė. Medelyno vadovė Janina akcentuoja, kad šalia savo branginamų augalų neturėtų būti vietos kompostinei, nes ten ideali vieta veistis graužikams. Taip pat svarbu, kad nuo žemės būtų surenkami pūvantys obuoliai ar kiti vaisiai.

Dar viena paprasta, tačiau sodininkų išbandyta ir rekomenduota priemonė – vėjo malūnėlis. Pastatytas sode ar šalia gėlyno, vėjo pagautas jis sukasi ir skleidžia nedidelį triukšmą. Tai ypač nepatinka smulkiems graužikams – nuolat skleidžiamas triukšmas juos išprašys iš teritorijos. Žinoma, pelėms, pelėnams taip pat nepatiks, jei teritoriją saugos akylas prižiūrėtojas – katinas. Plėšrūnai puikiai tvarkosi su nekviestais svečiais.