Ieva Šidlaitė, mokanti visus norinčiuosius pažinti laukinius augalus, Karmazinų piliakalnio pašonėje įsikūrė daugiau kaip prieš dešimt metų ir jau turi pasekėjų būrį.

Moteris neapsiriboja tik pokalbiais. Kiekvieną pavasarį jos sodyboje vyksta mainų diena. Vieni atsiveža įvairių pačių užsiaugintų sėklų, kiti – meniškų darbų ar skanių gaminių.

Likimo posūkis

Jei į sodybą užsuksite šiokią dieną, kai kieme lankytojus pasitinka tik Ieva ir dar į mokyklą neinantis jaunėlis sūnus Jurgis bei kelios katės, galite jaukiai įsitaisyti erdvioje pavėsinėje ir pasikalbėti apie tai, ką įprasta vadinti gyvenimo posūkiais.

„Abu su vyru baigėme istorijos studijas. Tačiau nutiko taip, kad esame ten, kur esame. Kai manęs klausia, kodėl pabėgau iš miesto, kas lėmė, kad atsidūriau Neries regioninio parko vienkiemyje, atsakau, jog mes buvome ir likome pankai“, – linksmai dėstė Ieva. Pasak jos, sodyboje – ypatinga aura, nes kadaise šią vietą buvo nusižiūrėjęs ir čia įsikūręs operos solistas Virgilijus Noreika. 2001 m. namus iš maestro nupirko Ievos tėvai, kurie dabar palaiko visus dukros sumanymus. Netoliese stūksantis piliakalnis – sakrali vieta. Joje vestuves, krikštynas rengia romuviečiai. Po kitokių, nei įprasta, apeigų jie dažnai apsistoja Ievos ir Mindaugo svečių namuose.

Ypatingos krosnys

Daugiausia jaunai šeimai talkina Ievos tėtis Adonis Šidla, žinomas krosnininkas. Pirmoji jo dovana naujakuriams buvo didelė krosnis. Iš pirmo žvilgsnio aišku, kad ji kitokia, nei būna dažnoje troboje. „Tėtis susižavėjo Rusijos krosnininko Igorio Kuznecovo sukurtomis krosnimis. Pirmas jo kūrinys – mūsų name. Įsitikinome, kad I.Kuznecovo metodu sumūryti pečiai veikia puikiai. Nedidelis glėbys malkų – ir namai šilti“, – rodydama svetainėje esančią krosnį džiaugėsi Ieva. Ji ne mažiau nei tėvas žino apie tokių krosnių privalumus, juolab kad sodyboje sumūrytos bene keturios skirtingos krosnys. Ypač verta dėmesio skirta pirčiai, įrengtai svečių namuose.

Paaiškina Kuznecovo metodą

„Dažnai mūsų svečiai susidomi pavėsinėje pastatyta didžiule daugiafunkce krosnimi. Ruošdama prie jos maistą, paaiškinu, kad pagal I.Kuznecovo metodą įkaitusios dujos kyla ne kanalais, o pakimba viduje įtaisytame apverstos dėžės formos gaubte, o vėsdamos leidžiasi ir vėl kaista pakuroje. Metodo esmė – laisvas dujų judėjimas krosnyje, – aiškino pašnekovė. – Tokia sistema leidžia maksimaliai išnaudoti šilumą, į lauką jos iškeliauja mažai. Gerai ir tai, kad pakuroje sudega ne tik malkos, bet ir visi suodžiai. Per kaminą išeina švarus garas. Taigi degimas ne tik efektyvus, bet ir ekologiškas.“

Atsisakė daržo

Atsigėrę vieno iš Ievos pagamintų ypatingų gėrimų, kuriuos moteris vadina raugalais, patraukėme pasivaikščioti paupiu ten, kur Dūkšta įteka į Nerį. Vesdama per išvartas, Ieva rodė įvairius žolynus ir aiškino, kuo kuris ypatingas. Tuo, kas keroja tarp daržovių ar žaliuoja pievose, Ieva gardina kepsnius, pyragus, duoną, blynus, sviestą, pačios pagamintą sūrį. Kulinarinių gudrybių moko visus norinčiuosius. Jauna moteris tvirtina, kad maždaug 90 proc. aplink augančių augalų valgomi. Šiais metais ji rūpinsis tik šiltnamiu ir prieskonių lysvėmis. „Daržo atsisakiau. Neturiu laiko jį prižiūrėti. Be to, žemė čia bloga. Vieni akmenys, mat kažkada čia buvo plačios upės vaga“, – pasakojo sodybos šeimininkė. Pakeliui upės link aptarėme naują madą valgyti laukines žoles. Beje, kuo toliau, tuo daugiau atsiranda laukinių valgomų augalų, kurie įtraukiami į prabangių restoranų valgiaraščius. Jų savininkai samdo žmones, kurie tiekia šviežius augalus.

Valgomos žievės

Pasak Ievos, žmonės dilgėles naikina, o jas reikia valgyti, kaip ir kitas žoles. Tiesa, reikia tai daryti atsargiai, įsiklausant į savo organizmą. Moteris nemėgsta rinkti žolių. Net neturėjo jų atsargų žiemai. „Ši žiema buvo ypatinga. Sužinojau, kad ir šaltuoju metų laiku gamtoje galima rasti daug ką valgomo. Tinka net kai kurių medžių žievė“, – pasakojo Ieva ir čia pat pasilenkusi kažką nuskynė. – O štai apynių ūgliai. Ragaukite, jie labai skanūs. Ypač populiarūs Prancūzijoje.“ Žoliautoja ragino plėsti akiratį, lavinti skonį. Tramažolė, pasak jos, taip pat tinka salotoms gardinti, arbatai. Vietoje pipirų ji patarė prisirinkti pipirlapių, kurios tinkamos net priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Vasarą, pasak Ievos, žalumynų – devynios galybės. Jais Ieva gardina daugelį patiekalų: kiaušinienę, košę, duoną, kepsnius, pyragėlius, blynus, pyragus, užtepėles. Savo tinklalapyje slenyje.lt išradinga moteris dalijasi egzotiškais receptais: sviesto su kiaulpienių žiedais, dilgėlių vyniotinio, dilgėlių ir kiaulpienių pesto, gėlių ir vynuogių lapų bei gysločių torto, morkų uogienės...

Neketina emigruoti

Ievos vyras Mindaugas baigė doktorantūrą, tačiau pomėgis nugalėjo mokslą. Mindaugas yra muselinės žvejybos gidas ir sertifikuotas instruktorius, moko mėtyti muselinį valą, riša ir pardavinėja museles (dirbtinius masalus), kviečia paplaukioti Nerimi. Dauguma jo klientų – iš Italijos, Šveicarijos, Bahreino. „Turime daug nepaliestos gamtos. Solidūs šveicarai, pamatę varlytę, džiaugiasi kaip trimečiai!“ – linksmai pasakojo Ieva. Jiems abiem smagu, kad atvykusiesiems iš kitų šalių gali parodyti, kokia graži Lietuvos gamta. Jie iš tų, kurie nesiveržia svetur. Susikūrė darbo vietas savo šalyje ir neketina emigruoti.

Mindaugas kažkiek laiko dar dirbo mieste, bet labai greitai įsitikino, kad gyvenant atokiau dirbti galima tik namie. Kai baigė statyti svečių namus, abu į valias darbo turi sodyboje. Ievos vyras parengė programą žvejams, o Ieva – žoliautojams. Sutuoktiniai stengiasi nepaversti savo sodybos etnografine ar kaimo turizmo sodyba. Jiems mielesnis svečių namų variantas, juolab kad kiekvienas atvykęs į jų kiemą priimamas kaip draugas ar giminaitis.