Pakako kelių saulėtų ir gražių dienų, kad Lietuvoje pradėtų masiškai pleškėti pernykštė žolė. Ugniagesiai iškvietimus dėl tokių gaisrų jau skaičiuoja tūkstančiais, o išdegusius plotus – šimtais hektarų.

Be gaisro – nė dienos

Sunkiai sutramdomos liepsnos šį pavasarį jau pasiglemžė ne vieną statinį. Dažniausiai pernykštė žolė užsiliepsnoja nuo žmogaus rankų, nors jau ne vienus metus kaimų gyventojai raginami taip nesielgti. Mat jie ne tik daro žalą gamtai, bet ir gali sulaukti administracinių baudų, o ūkininkams gali būti mažinamos tiesioginės išmokos.

Balandžio 12 d. duomenimis, Lietuvos ugniagesiai šiemet jau beveik 2 tūkst. kartų važiavo gesinti degančių pievų ir kitų gaisrų atvirose teritorijose. Iš viso jau išdegė 2 671 ha pievų ir kitų teritorijų. Pasitaikė atvejų, kai smilko ir miško paklotė. Daugiausia gaisrų šiemet kilo Vilniaus apskrityje. Vien balandžio 12 d. Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje, Vibrantiškių ir Spreigų kaimuose, išdegė apie 20 ha pievų.

Menkai Vilniaus kraštui nusileidžia ir Kauno, Šiaulių, Telšių apskritys. Balandžio 11 d. išdegė apie 10 ha pievų ir krūmokšnių Šiaulių rajono Šilėnų kaime. Gaisrų netrūksta ir kituose regionuose.

Kalta numesta cigaretė?

Praėjusią savaitę sausa žolė pleškėjo Lazdijų rajono Papečių kaime. Nuo pievos liepsnos netruko persimesti ir į apleistą negyvenamą sodybą. Labiausiai nukentėjo medinis ūkinis pastatas, apdegė stogas. Ugniagesiams pavyko išgelbėti šalia stovintį apleistą negyvenamą namą ir pusrūsį.

Apleista sodyba stovi visai netoli buvusios fermos griuvėsių, nuo kelio gerai matomoje vietoje. Lazdijų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai beveik neabejoja, kad gaisras kilo ir pastatas supleškėjo kažkam neatsargiai uždegus žolę. Kas tas kažkas, sunku įvardyti. Vietos gyventojai linkę manyti, kad kaltininko reikėtų ieškoti ne tarp jų, o tarp kaimą kertančiu keliu važiuojančių miškavežių vairuotojų. Esą jų numesta nuorūka ir galėjo sukelti gaisrą.

Dar vienas ūkinis pastatas sudegė nuo deginamos žolės Lazdijų rajono Delnicos kaime. Sudegė statinio perdanga, sukrito stogas, apdegė sienos, šalia išdegė apie 5 ha žolės. Manoma, kad gaisras kilo padegus žolę.

Nutverti kaltininkus – sunku

Už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus sausos žolės degintojams numatyta administracinė atsakomybė nuo 28 iki 1 158 eurų. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad nutverti žolės degintojus gana sudėtinga. „Juos reikia tiesiog pagauti už rankos tai darant. Tik tuomet nekils abejonių dėl jų kaltės“, – teigė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys. Jis pastebėjo, kad dažniausiai žolė deginama vakare arba savaitgaliais, kai žmonės turi laisvo laiko. Todėl pareigūnai tuo metu rengia prevencines akcijas ir operatyvinius reidus su aplinkos apsaugos bei viešosios tvarkos ir civilinės saugos specialistais.

Kai kada tokie reidai duoda apčiuopiamų rezultatų. Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai Noriūnų kaime surengto reido metu pastebėjo sklindančius dūmus. Nuvykę į vietą pamatė degančią pernykštę žolę, kurią gesino du piliečiai. Vėliau paaiškėjo, kad vienas iš gesinančiųjų įkūrė laužavietę ir trumpai paliko ją be priežiūros. Kaltininkui už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Ugnis persimeta ir iš kaimynų

Praėjusią savaitę mūsų šalies pasieniečiai, stebėdami situaciją pasienyje, iš sraigtasparnio užfiksavo didelius pievų gaisrus kaimyninėje Kaliningrado srityje – kariniame poligone, kuris yra prie pat Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.). Ten liepsnojo didžiulis pernykštės žolės plotas.

Kudirkos Naumiesčio gyventojai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad Kaliningrado srityje įprasta deginti pernykštę žolę, tačiau šiemet pučiant palankiam vėjui dūmai ir net plėnys pasiekė ir kitame Šešupės krante esantį jų miestą. Todėl buvo kilusi baimė, kad sausa pernykštė žolė neužsidegtų ir Lietuvos pusėje, nes upė šioje vietoje nėra tokia plati.

Iš kaimyninės Kaliningrado srities į Lietuvą persimetusį žolės gaisrą pareigūnams teko gesinti Vilkaviškio rajono Stanaičių kaime. Rusijoje praėjusį ketvirtadienį degančias žolės liepsnas vėjas atnešė į mūsų šalį. Pareigūnai gaisrą užgesino parankinėmis priemonėmis, todėl jis nespėjo išplisti – išdegė tik apie 3 arus senos žolės.

Blogų įpročių neatsisako

Edgaras Geda,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas

Labai daug gaisrų kyla Vilniaus rajone, nes šio krašto žmonės vis dar įsitikinę, kad pernykštės žolės deginimas – geriausias būdas sutvarkyti pievą. Su gyventojais niekaip nepavyksta susitarti, todėl tenka bausti. Kiek baudos veiksmingos, sunku spręsti. Pernai nubaudėme 80 asmenų, o šiemet – jau 7. Baudos paprastai skiriamos nedidelės, nes žmonės, kuriuos pagauname laukuose, dažnai yra jau senoliai. Vienas buvo gimęs net 1935 metais. Tad senoliui taikėme minimalią baudą. Be to, žmonėms aiškiname, kad degindami žolę jie ir patys save baudžia – kai pamato, kad liepsnos jau kėsinasi į trobesius, bando gesinti, bet nelabai jiems sekasi. Būna, kad patiria traumų, apsinuodija dūmais. Tuomet reikia važiuoti į ligoninę. Buvo atvejų, kai pievų gaisruose net žuvo žmonės. Tiesa, šiemet kol kas tokių skaudžių nelaimių nepasitaikė. Nereikėtų pamiršti, kad ne tik mes galime bausti žolės degintojus. Baudas už žalą aplinkai skaičiuoja ir aplinkosaugininkai. Tačiau kol kas nuo šios baisios tradicijos neatgraso nei baudos, nei mažinamos tiesioginės išmokos ūkininkaujantiesiems. Manyčiau, kad reikėtų labiau užsiimti prevenciniu darbu, nes pastebėjome, kad gąsdinimo politika ir baudos kol kas nėra tiek veiksmingos, kiek švietimas.