Jei dar prieš porą mėnesių kalbėjome apie neregėtą visuomenės susipriešinimą, šiandieną gyvename neįtikimos, tačiau širdžiai daug paguodos teikiančiomis dienomis. Tai rodo susiklosčiusi neeilinė padėtis ne tik geopolitinėje arenoje, bet ir mūsų sodiečių kasdieniniuose gyvenimuose. Prieš porą savaičių socialiniuose tinkluose pasigirdo pagalbos šauksmas iš Grabijolų (Elektrėnų sav.), kur ant etnografinės sodybos stogo užgriuvo didžiulis uosis. Namo šeimininko nuostabai, jam į pagalbą atskubėjo ne tik kaimynai, bet ir armija žmonių, paaukojusių stogo remontui. Lėšos darbams surinktos vos per kelias dienas.

Visiškai sumaitotas stogas

Grabijolai tituluojami vienu gražiausių Lietuvos kaimų. Ilgą istoriją turintis kaimas jau seniai žavėjo savo medine architektūra, subtilia pirkių puošyba, tradiciniu gatvinio kaimo suplanavimu, natūralios gamtos apsuptimi. Tačiau viena iš labiausiai turistų dėmesį prikaustančių sodybų prieš kelias savaites neatsilaikė prieš gamtos stichiją – ant šimtametės sodybos namo stogo užgriuvo senas uosis.

Prieš kelias savaites Lietuvoje praūžus stipriai vėtrai, kai kurie kaimai laikinai neturėjo elektros, ugniagesiai gelbėtojai nuo kelio šalino užvirtusius medžius, šakas. Neramu buvo ir Elektrėnų savivaldybėje esančiame Grabijolų kaime. Pakilus stipriam vėjui kaime ošę kelis dešimtmečius skaičiuojantys medžiai privertė neramiai jaustis vietinius gyventojus. Pavakare savo kieme vaikščiojęs Ugnius Narutis prisimena pamatęs lūžtančias šakas ir iškart po to išgirdęs stiprų griaudesį. „Pamaniau, kad kaimynės kieme nulūžo klevo šaka. Tas klevas labai senas, jis mums seniai kėlė įtarimų. Kadangi kaimynės nebuvo namuose, su tėvu nuėjau apžiūrėti, ar sodybai viskas gerai. Klevas stovėjo kaip stovėjęs. Tuomet paspartinome žingsnį, nes norėjome sužinoti, kas atsitiko“, – nesenus įvykius prisimena Ugnius.

Tai, ką pamatė pašnekovas, trumpam atėmė žadą. Ant šimtametės kaimyno Vytauto ilgai puoselėtos sodybos namo stogo užgriuvo didžiulis uosis. Stogas buvo visiškai sumaitotas.

Medį nukėlė patys

U.Narutis iškart skubėjo į pastato vidų ieškoti ten buvusio kaimyno Vytauto. Įbėgęs rado išbalusį, iš baimės sukaustytą senolį, tačiau jis atsipirko tik išgąsčiu, sužalojimų nepatyrė. Laimei, tą akimirką, kai ant Vytauto namo užgriuvo milžiniškas uosis, jis buvo kitoje gryčios pusėje. Ten padaryta daug mažiau žalos. Laimingo atsitiktinumo dėka vyras liko sveikas, nors medžio šakos jau buvo prakirtusios ir lubas.

„Po gero pusvalandžio kaime surinkome talką, norėjome pradėti pjauti medį. Paskambinau į Neries regioninį parką ir trumpuoju numeriu 112. Su operatore buvo labai keistas pokalbis. Kai įsitikino, kad nėra sužeistųjų, o medis nuvirtęs privačioje valdoje, jie važiuoti kaip ir nenorėjo. Nors sakė, kad atsiųs žmonių padėti supjauti medį, pagalba taip ir neatvyko“, – nusivylimo neslėpė Ugnius.

Per vakarą talkininkams pavyko tiek rankiniais, tiek benzininiais pjūklais supjauti medžio kamieną. Dideles medžio kalades pasisekė nuridenti taip, kad namo „gonkelės“ nebūtų apgadintos. „Iš pradžių tikėjomės, kad atvažiuos kranas ir padės iškelti medį. Pagalbos nesulaukėme, todėl visus darbus padarėme savo rankomis“, – pasakodamas apie nelengvus, tačiau sėkmingai įveiktus darbus atsidūsta U.Narutis.

Nustebino žmonių pagalba

„Laiminga nelaimė“ – kartais taip vadiname nelaimingas situacijas, kuriose pavyksta išvengti tragiškų pasekmių. Būtent taip galima pavadinti ir tai, kas nutiko Grabijoluose, 86 metų Vytauto sodyboje. Senolio kaimynas pasakoja, kad uosis neišvertė sienų, neišdaužė langų. Stoge žiojėjančią skylę kaimynai bandė uždengti įrengdami laikiną karkasą, tiesdami tentus, maišus.

Užkamšius skyles, Vytautui toliau teko sukti galvą, kaip stogą suremontuoti. Garbaus amžiaus senjorui surinkti keliolika tūkstančių eurų – neįmanoma misija. Buvo paskaičiuota, kad medžio sutraiškytam stogui pakeisti reikalinga apie 20 tūkst. eurų. Be to, namas yra Neries regioniniame parke, todėl etnografinį namą privalu atstatyti ne bet kaip, o išlaikant jo autentiškumą.

Padėti surinkti lėšas pasisiūlė ir pati minėto parko direkcija. Jie paskelbė, kad surinktos aukos bus skirtos stogo atstatymui. Taip pat tam pačiam tikslui skirtą auką buvo galima palikti ir apsistojant prie Grabijolų esančioje „Neries trobelėje“. Dar 3,5 tūkst. eurų skyrė Elektrėnų savivaldybės administracija, medžiagomis ir darbu parėmė kelios įmonės.

Sąskaitą, į kurią padėta surinkti reikiamas lėšas, atidarė ir Grabijolų kaimo bendruomenė. „Vytautas buvo be galo nustebintas žmonių geranoriškumu. Jau vien tentu uždengti stogą atrodė neįtikima. O ką jau kalbėti apie žmonių aukas. Labai greitai, per kelias dienas surinkome reikalingą pinigų sumą. Žmonės aukojo po tiek, kiek gali. Vieni aukojo po eurą ar kelis, kiti keliolika, keliasdešimt ar keliais šimtais prisidėjo. Tai be galo gražus gestas, nesitikėjome, kad tiek daug gerų žmonių išties pagalbos ranką“, – žmonių neabejingumu džiaugėsi Ugnius.

Tikisi greitai pabaigti darbus

Pašnekovas lenkdamas pirštus skaičiuoja nuveiktus darbus. Pirmąją dieną iškeltas medis, antrąją dieną užklotas tentas, trečiąją – sukaltas laikinas karkasas su tentu apsisaugant nuo lietaus. Taip pat į pagalbos šauksmą atsiliepė ir statybų įmonės, viena jų – „Brolis Timber“. Ši įmonė padovanojo daugiau nei 90 kv. m dažytų dailylenčių stogo skliautams ir pakalimams. Trečiadienį dailylentės pasiekė Grabijolus, darbai įgauna pagreitį. Numontuotas senasis asbesto šiferis, taip pat sulūžusios ir susenusios stogo konstrukcijos. „Stogo remonto darbai prasidėjo šią savaitę. Turime šiek tiek problemų dėl logistikos, nes dideli sunkvežimiai nesiryžta važiuoti pažliugusiais kaimo keliukais. Stogas bus dengiamas tamsiu šiferiu be asbesto. Jis natūraliai įsipaišys į visą peizažą, atrodys natūraliai“, – sako U.Narutis, svarstydamas, kad remonto darbai turėtų baigtis per artimiausias kelias savaites.

Šimtmečio proga – naujas stogas

Neabejinga Vytauto istorijai liko ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „Lietuvos medinukai“ autorė Karolina Želvė. Paveldo interpretatore dirbanti moteris sako, kad visuomet žavėjosi lietuviška medine architektūra, ne vieną projektą ji yra įgyvendinusi ir Grabijoluose. „Uosio apgadinta sodyba skaičiuoja 100 metų. Preliminariai ji pastatyta 1920–1921 metais. Simboliška, kad jubiliejaus proga pirkiai buvo padovanotas naujas stogas. Ir pats Vytautas bando prisidėti kuo gali. Jis turi medienos atsargų, šios medžiagos puikiai padeda atstatant etnografinę pirkią“, – pasakojo K.Želvė.

Pasak specialistės, medinių namų architektūra yra ypatinga, todėl ji buvo sužavėta, kad tiek daug žmonių panoro padėti atkuriant šimtametę etnografinę sodybą. Anot jos, dvylika gyventojų turintis kaimas sugebėjo suvienyti neabejingus kitų nelaimei žmones ir vos per kelias dienas pavyko surinkti pinigų, apie kuriuos sodybos šeimininkas net negalėjo pasvajoti.

Pavojinga uosių liga

Pašalinus uosį nuo stogo, pirmiausia visiems kaimynams ir sodybos šeimininkui labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, kodėl išvirto iš pažiūros sveikas medis. Pjaunant kamieną jis atrodė sveikutėlis. Problema išaiškėjo tik pamačius medžio šaknis. Kaip teigia Neries regioninio parko vyriausias specialistas ekologijos, gamtosaugos ir miškotvarkos klausimais Tadas Bujanauskas, uosį išvertė per visą Lietuvą keliaujanti uosių liga – šakninis puvinys. „Jis gali suvalgyti medį per 2–3 metus. Netgi tada, kai prieš kelerius metus Vytauto sodyboje jo prašymu genėjome uosį, puvinio dar galėjome nepastebėti“, – apgailestavo specialistas.

Išvados nustebino

Netrukus po incidento Vytauto sodyboje, Grabijolų gyventojai kreipėsi į Neries regioninį parką su prašymu iškirsti kitus kaime pavojų keliančius medžius. Į kaimą atvyko sudaryta komisija, kuri vieną po kito apžiūrėjo senus medžius.

„Jie priėjo prie vieno seno uosio, konstatavo būklę. Specialistas turėjo pusmetrio ilgio strypelį, jį kaip per sviestą įkišo per kamieną į šaknis, vėliau pastukseno ir paaiškino, kad medis sveikas. Įdomu tai, kad seniau specialistai Vytautui irgi patvirtino, kad uosis, kuris dabar užvirto ant jo stogo, buvo sveikas“, – komisijos išvadomis stebėjosi Grabijolų kaimų gyventojas U.Narutis.

Uosis – paslaptingas medis

Kaip žinoti, ar uosis pažeistas minėtos ligos? T.Bujanauskas vardija ligos požymius: medžiai turi mažiau lapų nei įprastai, meta šakeles. Pasak jo, jau kelinti metai iš eilės ši liga vieną po kito verčia net galingai atrodančius uosius. „Norėdami išsiaiškinti, ar Grabijoluose nėra daugiau užsikrėtusių medžių, sudarėme komisiją, kurioje dalyvavo ir profesionalus arboristas. Šiuo metu medžiai be lapų, todėl labai sudėtinga nustatyti, ar jie užsikrėtę puviniu. Dėl to įvertinome, kokie medžiai potencialiai pavojingi, turi išorinių pažaidų“, – kiek ir kokių medžių teks nukirsti, negalėjo atsakyti pašnekovas.

Atidžiai apžiūrėkite medžius

Jis pripažįsta, kad uosis – pats slėpingiausias medis. Nustatyti, ar jis ligotas, ar ne – bemaž sudėtingiausia užduotis.

„Su kitais medžiais daug paprasčiau. Juos galima pažeisti su sunkiąja technika arba po vėtros nulūžus šakai į medį įsimeta užkratas. Tačiau jokių staigių pokyčių šiuo atveju neįvyksta, visi procesai užtrunka bent kelerius metus. Atkreipčiau dėmesį į beržus, kurie savo brandą pasiekia sulaukę maždaug 60 metų. Reikia turėti omenyje, kad tai beržui pensinis amžius. Pasiekęs tokį amžių jis ir griūva, ir lūžta. Liepos, priklausomai nuo to, kur užaugusios, gali padaryti žalos, kai vėjas išlaužia dideles šakas. Ąžuolai apie negalavimus gali pranešti sausomis šakomis. Pastebiu, kad žmonės sodybose aplink ąžuolus dažnai stato automobilius, techniką, įsirengia sūpynes. Taip presuojamas gruntas, o kartu prispaudžiamos ir jo šaknys. Medis yra „dusinamas“, jis negauna pakankamai vandens. Klevai savo brandą pasiekia sulaukę maždaug 100 metų, todėl tokie senoliai gali pradėti kelti papildomų rūpesčių“, – atkreipia dėmesį T.Bujanauskas.