Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti  ar kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasiskinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms.

Šis augalas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.

Šluotiniai sausakrūmiai dauginasi sėklomis ir plinta vegetatyviniu būdu. Vienas krūmas gali subrandinti nuo kelių šimtų iki 25 tūkst. sėklų, o dalis jų išlieka daigios daugiau kaip 80 metų. Sėklas platina gyvūnai, išnešioja vanduo, vėjas, transporto priemonės. Siekiant sustabdyti šios invazinės augalų rūšies plitimą šalyje, draudžiama juos sodinti ar sėti dekoratyviniuose želdiniuose. Veiksmingiausias būdas jiems naikinti – išrauti arba naudoti herbicidus. Nupjauti sausakrūmiai atželia, todėl tai nepadeda su jais kovoti.