Nors vasario pabaigoje į Lietuvą plūstelėjo šaltis, dienomis vis aukščiau pakylanti saulė kviečia daržininkus pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Juk tai puikus metas pradėti eksperimentus ant palangių. Daržovių auginimo namuose privalumai akivaizdūs – galima užsiauginti tokių augalų, kurie neauga lauke mūsų klimato sąlygomis. Daržininkystė ant palangių reikalauja kur kas mažesnių išlaidų ir mažiau darbo nei daržas lauke. Ir pagaliau žaliuojanti virtuvės palangė taps ne tik vitaminų šaltiniu, bet ir namų puošmena.

Mini daržo specialistė

Kaunietė Julija Astrauskienė juokaudama save vadina mini daržininkystės specialiste, nes jau ne vieną dešimtmetį tuo užsiima. „Gyvename mieste, neturime nei sodo, nei daržo, nei sodybos, – pasakojo moteris. – Tačiau savo poreikiams visuomet pakanka ir daržovių, ir prieskonių, ir žalumynų.“

Julijos teigimu, būtent vasarį ji pradeda jausti įprastą sodininkams trauką suleisti į žemę rankas, todėl namuose prasideda didysis daržininkystės vajus. Sutuoktinis Algirdas tuo metu stengiasi kuo dažniau išsprukti į savo mėgstamą poledinę žūklę, nes visi namai prisipildo indelių, substratų ir žemių. Labiausiai Julija mėgsta auginti prieskonines žoleles, kurios ne tik praverčia gaminant maistą, bet ir puikiai papuošia interjerą. „Vienas iš populiariausių augalų – bazilikai, juos galima auginti ištisus metus. Jie gana gerai auga, jei namuose pakanka šilumos, – pasakojo J.Astrauskienė. – Mėgstu pasisodinti gražgarsčių, rozmarinų, čiobrelių.“

Pastarųjų sėklos labai smulkios, todėl paaugusius daigelius, turinčius tikruosius lapelius, reikia persodinti po kelis į didesnius vazonėlius. Nepersodinti čiobreliai auga labai tankiai vienas prie kito ir skursta – jų šaknims reikia vietos.

Pasak patyrusios daržininkės, geriausia pasirinkti nelepius augalus: bazilikus, krapus, čiobrelius, mėtas, svogūnus, petražoles, mairūnus, špinatus, gražgarstes, raudonėlius, pipirnes, agurkus, pomidorus, aitriąsias paprikas, braškes, žemuoges, ridikėlius ir salotas. „Jeigu dabar pasisėsite bazilikų ir gražgarsčių, jie sudygs maždaug per 10 dienų, tačiau didesni krūmeliai, tinkami skabyti, užderės tik vasaros viduryje. „Bazilikai pakankamai sparčiai auga, o štai rozmarinai, būna, ir tris savaites dygsta. Čiobreliai irgi dygsta ilgiau“, – žolelių augimo subtilybes atskleidė pašnekovė. Tarp greitai dygstančių daržovių moteris minėjo agurkus, ridikėlius, salotas, špinatus, o štai paprikos sėklos kartais dygsta dvi savaites, morkų – tris.

Prityrusios daržininkės teigimu, namuose ant palangės galima užsiauginti ir daržovių .

Sodinimo ypatumai

„Sėklas sėju į vazonėlius. Kai išdygsta daigeliai, vagonėlius pastatau į tokią vietą, kur per dieną bent 6–8 valandas augalus apšviestų tiesioginė saulės šviesa. Kuo daugiau šviesos, tuo greičiau ir geriau auga daržas ant palangės. Daigelius prie ryškios saulės šviesos geriau pratinti kiek ūgtelėjusius. Kas kelios dienos vazonėlius reikia pasukti, kad daigai stiebtųsi tolygiai“, – dalijosi patarimais moteris.

Prieš sėjant daržoves į pasirinktus indus durpes ar žemę reikia gerai sudrėkinti, vazonėlių dugną padengti akmenukais, kurie padės dirvai išlaikyti tinkamą drėgmę, praleis orą. Nedera sėklų užberti žeme storiau nei trigubas sėklos skersmuo, o ypač smulkių sėklyčių – jų iš viso nereikia užberti. Jeigu apsėtus indelius uždengsite polietileno plėvele, ji padės išlaikyti reikiamą drėgmę ir šilumą (tik nepamirškite plėvelės nuimti iškart, kai tik pasirodys pirmieji daigai). Paaugusius prieskonių lapelius kartkartėmis galima apkarpyti – augalai geriau vešės. Atsižvelgiant į rūšį, prieskoninės žolelės sudygsta per 2–7 dienas. Rinkdamiesi tinkamus vazonėlius, atkreipkite dėmesį į jų gylį – ar pakaks vietos augalo šaknims.

Svarbu ir tai, kokioje žemėje mini darželis augs. Parduotuvėse gausu visokiausių substratų –  agurkams, pomidorams, paprikoms, ankstyvosioms kultūroms, specialūs gruntai ir substratai prieskoniniams augalams ir pan. Pasak J.Astrauskienės, geriausiai rinktis specialiai vienai ar kitai kultūrai skirtą žemę ir į ją sėti.

Laistymas ir tręšimas

Namuose auginamoms daržovėms reikia ne tik tiesioginės saulės šviesos, bet ir drėgno aplinkos oro. „Nepersistenkite laistydami, nes patalpoje auginamų augalų dirva nereguliuoja vandens ir temperatūros, todėl perlaistyti jie greitai pūva, – teigė mini daržo šeimininkė. – Geriausiai augalus apipurkšti vandeniu arba kartą per savaitę išmaudyti po dušu. Kitas efektyvus drėkinimo būdas – vazoną pastatyti ant lėkštelėje pabertų dekoratyvinių akmenukų. Lėkštelę nuolat papildyti vandeniu, bet tik tiek, kad nesiektų vazono dugno.“

Augalus J.Astrauskienė rekomenduoja tręšti tik natūraliomis trąšomis. Tręšiama, kai daigas išleidžia pirmuosius du lapelius, kitaip trąšose esantis azotas gali sudeginti augalo lapiją. Beje, daugelis prieskoninių žolelių nebijo vėsos, bet nemėgsta karščio (aukštesnės nei 25 °C temperatūros) – tada lapeliai susmulkėja, auga lėčiau, augalai skuba pražysti. Taigi, jei daržas žaliuoja virtuvėje, ją reikia dažniau vėdinti. Jei trūks gryno oro, daigelius užpuls bjauri liga diegavirtė, arba juodoji kojelė: jų apačia patamsės, suplonės ir supus. J.Astrauskienės teigimu, prieskoninius augalus verta auginti pietrytinėje ar pietvakarinėje pusėje.

Geriausiai augalus apipurkšti vandeniu arba kartą per savaitę išmaudyti po dušu.

Kambario pomidorai

Prityrusios daržininkės teigimu, namuose ant palangės galima užsiauginti ir daržovių – tarkim, pomidorų, tačiau reikia pasirinkti tinkamas veisles – nesirinkti aukštaūgių. Be to, palangė turėtų būti buto pietinėje pusėje. „Dabar pats metas sodinti pomidorus. Jie dygsta apie 7–10 dienų, kartais ir iki dviejų savaičių gali užtrukti. Vesti vaisius jie pradės tik vasarą“, – sakė pašnekovė.

Užsiauginti pomidorų namuose šiais laikais gali kiekvienas, nes yra daug rūšių, skirtų auginti būtent namuose. „Auginti namuose tinka savidulkiai hibridai. Reikėtų rinktis žemaūgius ar net nykštukinius pomidorus, mažavaises veisles – jos greičiau auga ir sunoksta, – patarė J.Astrauskienė. – Tinkamos rūšys – balkoniniai, kambariniai, Betta, taip pat nykštukinės rūšys Minibell, Pinokio, Florida petit. Tinka namuose auginti ir Cherry, Ildi veislės pomidorus.“

Pomidorų priežiūra beveik tokia pat kaip ir augančiųjų šiltnamyje ar lauke. Patartina juos auginti ant pietinės, pietrytinės ar rytinės palangės. Žiemą jiems reikės papildomo apšvietimo. Jie nemėgsta drėgmės, užsistovėjusio oro, visai nebijo skersvėjų, todėl kambarį galima drąsiai vėdinti. Optimali temperatūra dieną iki žydėjimo ir vaisių brandinimo – 22–25 laipsniai šilumos (naktį – apie 17), o vėliau pageidautina, kad būtų 2–3 laipsniais daugiau. Laistyti reikia retai, bet gausiai. „Jei norite, kad pomidorų krūmai būtų simetriški, gražūs, kasdien pasukite krūmą 180 laipsnių į šviesą – tada krūmas augs tolygiai iš visų pusių“, – patarė J.Astrauskienė.

Paprikos ir agurkai

Gražiai ant palangių atrodo ir paprikos, tik jos auga gana ilgai ir pirmuosius vaisius duoda po 5–6 mėnesių. Kadangi tai daugiamečiai augalai, derliaus sulauksite 2–3 metus. Namų daržui reikia parinkti anksti sunokstančias hibridines savidulkes paprikų rūšis. Geriausiai tinka universalios veislės, kurias galima auginti ir lauke, ir viduje: California wonder, Jupiter F1, Oda (labai saldi rūšis, žemi krūmai – 35–50 cm, puikiai auga).Paprikos – pietų augalas, todėl augintinos kambaryje, kuriame daugiausia saulės. Jei trūks šviesos, reikės dirbtinio apšvietimo. Paprikos nemėgsta skersvėjų. Optimali temperatūra – 20–26 laipsniai šilumos (naktį –18–20 laipsnių). Būtina reguliariai purenti žemę, saugoti nuo kenkėjų. Paprikoms užmezgus vaisius, krūmus reikia pririšti prie kartelių.

„Neauginkite ant vienos palangės ar viename kambaryje saldžiųjų ir aitriųjų paprikų – dėl kryžminio apsidulkinimo visos paprikos bus karčios“, – patarė patyrusi sodininkė.

Pasak kaunietės, namuose galima drąsiai auginti agurkus, ypatingų sugebėjimų neprireiks. Šios daržovės auga labai greitai, jau po 7–9 savaičių galėsite gaminti agurkų salotas. Ne visas agurkų rūšis galima auginti kambaryje. Reikia taip pat rinktis savidulkes hibridines rūšis. Geriausiai, jei tai bus ankstyvosios veislės, dar geriau – jei krūminės, galinčios augti pavėsyje. Tinkamos hibridinės veislės Conny F1, Claudine F1. Agurkams patinka šviesa, todėl geriausiai juos auginti ant rytinės ar pietinės palangės. Jei trūksta šviesos, reikės papildomai apšviesti liuminescencinėmis lempomis. Agurkai mėgsta šilumą, optimali temperatūra dieną – ne mažiau kaip 22–24 laipsniai šilumos. Šioms daržovėms patinka drėgmė, todėl žemė turi būti visą laiką drėgna (bet ne per šlapia).

Artėjant Velykoms papuoškite savo palanges prieskoniniais augalais

Svogūno laiškai. Įstatykite svogūno galvą į stiklainį su vandeniu (kai išleis šaknis, vanduo turi apsemti tik trečdalį ropelės). Kad geriau vystytųsi svogūno šaknys ir stiklainyje nesiveistų dumbliai, palangės daržininkai pataria stiklainį įsukti į laikraštį ar apsukti popieriumi. Pasirūpinkite, kad svogūnui užtektų pakankamai šviesos – tuomet laiškai bus skanesni ir maistingesni.

Krapai. Krapus reikia pasėti į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, prieš sėjant sėklas galima pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10–15 dienų. Skabyti krapus patariama tik tada, kai augalas jau tvirtas – geriau su žirklutėmis nukarpyti (tik nenukarpykite visų lapų iš karto!) Prižiūrėkite, kad dirvai nepritrūktų drėgmės, kitaip krapai pradės žydėti.

Bazilikai. Jie dažniausiai sudygsta maždaug per dvi savaites. Per stambius plačius lapus šios prieskoninės žolelės greitai išgarina drėgmę, tad laistyti jas reikia dažnai, o rytais galite išmaudyti bazilikus po nestipriu dušu.

Salotos. Salotas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o sudygusias išretinti. Laistyti jas reikėtų tuo metu, kai nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai. Po trijų savaičių jau galima skabyti ir gaminti šviežias salotas. Norint salotų turėti ilgesniam laikui, po dešimties dienų galima jų pasėti į antrąvazoną – taip nuolat papildysite savo palangės daržą. Panašiomis sąlygomis auga ir špinatai bei rūgštynės. Špinatams labiau patinka vėsesnė temperatūra – 16–18 laipsnių šilumos.