Pats metas susirūpinti sklypo aptvėrimu. Pasirinkusieji augalus, neturėtų nusivilti šiuo ekologišku sprendimu – tankiai susodinti krūmai ar medžiai ne tik papuoš teritoriją, bet ir apsaugos nuo dulkių, vėjo, triukšmo ir sukurs atskiro pasaulio atmosferą.

Dirvos paruošimas

Daugumą medžių ir krūmų galima sodinti pavasarį  – balandį bei gegužės pirmojoje pusėje, taip pat rudenį – rugsėjo pradžioje, spalį. Dendrologė Daivita Suchackienė dar kartą priminė, kad  vazonėliuose išaugintus sodinukus į sodą galima perkelti visą šiltąjį metų laikotarpį. „Jei gyvatvorę sodinsite dirbamojoje, gerai supurentoje žemėje, užteks paruošti duobutes, – pasakojo ji. –  Nedirbamame sklype reikės iškasti platesnį ir gilesnį – apie 1 m griovį. Jei dirva sunki ir nederlinga, reikia įmaišyti durpių substrato ir kompleksinių mineralinių trąšų. Tik stebėkite, kad pastarųjų nepatektų tiesiai ant šaknų, nes gali jas nudeginti.“

Daivita Suchackienė patarė gyvatvorę sodinti į iškastą tranšėją pagal ištemptą virvę. Pasodintus sodinukus būtina palaistyti, o viršūnėles apgenėti – augalų vainikas bus vešlesnis. Pirmaisiais metais gyvatvorę reikia kruopščiai prižiūrėti: reguliariai laistyti, purenti dirvą, šalinti piktžoles, ir, žinoma, karpyti formuojant augalų vainiką.

Renkantis augalus gyvatvorei, reikėtų atsižvelgti į sklypo dydį. Dideliam plotui aptverti tinka laisvai augančių augalų gyvatvorė, kuriai nereikės daug priežiūros, pavyzdžiui, kai kurių rūšių raugerškiai, gudobelės, putinai, taip pat aukštaūgės erškėtrožės, kurių nereikia karpyti, jazminai, lazdynai, gluosniai. Tokia tvora ne tik saugos nuo smalsių akių, bet ir žydės bei duos vaisių.

Renkamės augalus

O kokius augalus rinktis? Pasak specialistės, geriausiai tinka tie, kurie ištveria visus žiemos sunkumus, šaltą vėją, lengvą šešėlį, gali augti įvairių tipų dirvoje. Labai svarbus ir ilgaamžiškumas: sode gyvatvorės augalai turi išgyventi daug metų.

Aukštą žalią sieną prie namų užauginsime pasodinę paprastųjų, serbinių ir dygiųjų eglių. Vietinės paprastosios eglės puikiai pakenčia karpymą ir dalinį pavėsį, bet jautrios užterštai aplinkai. Karpomai gyvatvorei eglaitės sodinamos 30–40 cm atstumu viena nuo kitos. Karpyti pradedama trečiaisiais metais ir vėliau ją tokiu būdu formuosime du kartus per sezoną. „Neverta sodinti eglučių iš miško, nes jos sunkiai prigyja ir ilgai skursta“, – perspėjo D.Suchackienė.

Šiaurinėje pusėje dendrologė patarė sodinti žvarbiam vėjui ir šalčiams atsparius lapuočius – ligustrus, gudobeles,  sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti. Pavėsyje puikiai auga kukmedžiai ir darželinės hortenzijos. Saulėtoje vietoje pašnekovė patarė sodinti visžalius lapuočius ar spygliuočius, koloninius kadagius „Skyrocket“, paprastuosius kadagius „Hibernica“, vakarines kolonines tujas. Beje, paastarųjų nereikia karpyti. „Vienos gražiausių yra tujų „Smaragd“ gyvatvorės, – sakė dendrologė. –  Iš visų tujinių augalų jos mažiausiai keičia spalvą žiemą. Jei norite spalvų gamos, tiks geltonos spalvos vakarinės tujos „Jantar“, „Yellow smaragd“, „Sunkist“. “

Gražią ir purią gyvatvorę galima suformuoti iš kanadinių cūgų, jos puikiai pakenčia karpymą, mėgsta oro ir dirvos drėgmę bei dalinį pavėsį. Norintiems neaukštos ir žydinčios gyvatvorės agronomė patarė rinktis japonines lanksvas arba sidabrakrūmius. Ilgaamžiškiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.  „Sodinant tujų gyvatvorę tarp augalų paliekami 40–70 cm tarpai, atsižvelgiant į augalų dydį ateityje, – pasakojo agronomė. – Lapuočiai sodinami tankiau: viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatais – taip pat paliekant po 30 cm tarp augalų ir tarp eilių“.

Kalninės pušys auginamos laisvai ir sodinamos kas 60–100 cm. Joms tinka visokios dirvos. Formuojama gegužės mėnesį, kai ištįsta pumpurai: viršūninius laužiame per pusę, skatindami augalus labiau šakotis. Jei reikia žemesnės gyvatvorės, tiks kalninės pušys „Pumilio“, kurios užauga iki 1,5 m aukščio.

Karpymas ir priežiūra

Pasodinus pirmais metais laukiama, kol medeliai ir krūmai užaugins šonines šakeles. Auginant gyvatvorę iki norimo aukščio, viršūnes vis tiek reikia trumpinti, kad augalas tankėtų. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai karpomi 3–4 kartus per vegetaciją. Sezono metu augančios gyvatvorės karpomos mažiausiai du kartus. Suformuotą gyvatvorę pakanka karpyti 1–2 kartus per metus. Metančios lapus ir vasarą žydinčios gyvatvorės karpomos sausio–kovo mėnesiais, kol nepradeda sparčiai augti, o metančios lapus ir pavasarį žydinčios gyvatvorės genimos bei formuojamos iškart, kai nužydi.

Spygliuočių gyvatvorės karpomos vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje, kad iki lietų sezono padarytos žaizdos pasidengtų sakais. To daryti nepatartina žiemą.  „Žaliąja tvora reikia rūpintis kaip ir visais kitais augalais – po medžiais purenti žemę, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais, – pasakojo specialistė. – Svarbu nepamiršti, kad dažnai genimi augalai yra labiau pažeidžiami ligų, todėl juos reikia tinkamai tręšti ir pakankamai laistyti.“

Sausą rudenį ypač gerai reikia pagirdyti spygliuočių bei visžalių lapuočių gyvatvores, nes jos drėgmę garina ir žiemą, o pasipildyti atsargų negali dėl įšalo. Tokias gyvatvores patartina palieti ir žiemą, kai būna teigiama temperatūra ir žemė atšyla.

Laisvai kerojančios

Jeigu genėti yra nepatrauklu,  dendrologė siūlo sodinti laisvai kerojančias gyvatvores. Jos pakarpomos tik tiek, kiek reikia, kad gerai ir tvarkingai augtų. Tokių gyvatvorių forma priklauso nuo augalų formos.  Mažiausiai genėti reikia vakarines tujas („Thuja occidentalis“). Aukštai sienai tinka „Columna“, „Fastigiata“, „Malonyana“, „Danica“, „Ellwangeriana“, „Ericoides“, „Elegantissima“, „Globosa“, „Golden Globe“, „Umbraculifera“, „Woodwardii“ ir kitos veislės. Šie augalai yra patys nereikliausi dirvai ir vietai. Jie tinka ir karpomai, ir nekarpomai gyvatvorei. Veislių aukštis svyruoja nuo 1 m iki 10 m. Sodinukai išrikiuojami eilėmis, tarp jų paliekant 40–80 cm tarpus.

Nereiklūs, kartą per sezoną karpomi augalai yra vienapiestė (Crataegus monogyna), miškinė (C. rhipidophylla) ir pošvelnė (C. submolis) gudobelės, žvilgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare), smailialapė (S. arguta), pilkoji (S. cinerea), niponinė (S. nipponica), Vanhuto (S. vanhouttei) ir japoninė (S. japonica) lanksvos, šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens), krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa).

Nekarpomoms gyvatvorėms tinkantis paprastasis pūslenis  užauga iki 2–3 m aukščio. Jo gyvatvores galima karpyti, bet gražiausiai atrodo pasipuošusios žiedais ir vaisiais, laisvai augančios. Auga labai greitai, visiškai atsparus šalčiui, nereiklus dirvai ir drėgmei. Baltosios sedulos (Cornus alba) krūmai užauga apie 2 m aukščio. Jos atsparios šalčiui, nereiklios dirvai ir drėgnumui, pakenčia dalinį šešėlį. Tinka ir žalialapės, ir margalapės veislės, pavyzdžiui, „Elegantissima“, „Spaethi“, „Sibirica Variegata“.

„Lietuvoje nedaug yra visžalių lapuočių, tinkamų gyvatvorėms ar žaliems bordiūrams, – pripažino D.Suchackienė. – Lauravyšnės, bugieniai, skėstašakiai sausmedžiai, visžalės raugerškių rūšys ganėtinai jautrūs šalčiui.  Sodybose vidutinio aukščio laisvai augančias gyvatvores galima suformuoti iš kai kurių rododendrų rūšių: Smirnovo, pontinio ar amerikinio bei dar retokai auginamų jų giminaičių leukatojų. Svarbu, kad jų šaknys galėtų augti puriame, rūgščiame, drėgnokame durpiniame substrate, kuriam būtinas drenažas.“

Augalai, tinkantys gyvatvorei

Medlievos – nuo 0,5 iki 6 m aukščio užaugantys stačiašakiai krūmai, suformuojantys glaustą lają. Gegužės mėnesį pražysta gausybė baltų žiedų kekių. Brandina tamsiai mėlynas valgomas uogas.

Vynvyčiai – labai greitai augantys augalai, per metus pasistiebiantys iki 3 metrų. Gali užaugti net iki 20 m aukščio.

Apyniai – visiems žinomi augalai, užaugantys iki 3–5 m per metus. Jų antžeminė dalis kasmet nupjaunama.

Darželiniai jazminai. Užauga 1–3 m aukščio, žydi baltais žiedais. Krūmai stačiomis šakomis. Laja tanki ir plati.

Svarainiai (japoniniai). Užauga iki 1 m aukščio, žydi raudonais, baltais arba ryškiais oranžiniais žiedais. Krūmai lanku išsilenkusiomis spygliuotomis šakomis.

Veigelės. Užauga iki 1,0–2,5 m aukščio, žiedai blyškiai rausvi arba rausvi, balti. Krūmai gana tankiomis, stačiomis, glaustomis šakomis. Lapai žali, tamsiai vyšniniai, geltoni arba margi.

Deucijos. Užauga iki 4 m, žydi baltais žiedais nuo gegužės iki birželio, mėgsta drėgmę. Sodinti reikėtų kas 2,5 m.