Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vyšnių ir trešnių genėjimas

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra po žydėjimo arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius, medelių žaizdos gyja geriau, jie mažiau išskiria sakų negu nugenėti pavasarį.

Nuolat retinama

Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5–6 metų, kada vaismedžiai pradeda gausiai derėti, vainikai retinami, taip pat trumpinamos šakos, kad augtų daugiau jaunų šakelių. Tų vyšnių, kurios žiedinius pumpurus krauna ant pirmamečių ūglių, šakos būna nuplikusios, mažai šakotos. Jos trumpinamos iki gero atsišakojimo. Vyšnių, kurių derlius auga ant puokštinių šakučių, o jos visada turi vegetacinį galinį pumpurą, šakos trumpinamos iki bet kurios puokštinės šakutės. Šitaip šakos trumpinamos kas 2–3 metai. Svarbu, kad vaismedis visada turėtų jaunų šakų, tada gerai ir derės. Viršūnė nupjaunama 1,5–2 m – iki gerai augančios šoninės šakos. Viso medžio aukštis turi būti 2–2,5 m.

Formuojant jaunų vyšnių vainikus, išpjaunami visi pernelyg žemai iš kamieno augantys ūgliai. Jeigu šoninių šakelių nėra, patrumpinama viršūnė. Šie vaismedžiai formuojami su 40–50 cm aukščio kamienėliais. Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm paliekama po 3–5 skeletines šakeles. Tvarkant vyšnių vainikus 3–6 metais po pasodinimo, jie genimi taip, kad kuo daugiau šviesos pasiektų vainiko vidų. Po 6–7 metų reikia pradėti riboti medžių aukštį ir plotį. Nieko nedarant, vyšnios labai išauga, jų šakos nuplinka, dera tik vainiko pakraščiai. Tokio amžiaus vaismedžių kiekvienais metais atjauninamos 2–3 šakos, t. y. gerokai patrumpinamos iki jaunesnių vertikaliau augančių ūglių. Taip jos paskatinamos augti. Visų šakų atjauninti per vienerius metus neverta, nes sumažėja derlius. Vėliau šie vaismedžiai dera normaliai. Jei vyšnios per daug aukštos, tenka nupjauti ir viršūnę. Visais atvejais išgenimos aplūžusios, sužalotos, ligotos, per žemai augančios, nusvirusios, per tankios, susipynusios šakos. Vegetacijos metu išpjaunamos netinkamai augančios šoninės šakelės. Vasarą užaugę nauji ūgliai atlenkiami.

Viršūnė šalinama anksčiau

Natūraliai trešnės išauga labai aukštos, tad sunku skinti derlių. Jų viršūnė šalinama jau 2–3 metais. Jeigu tai nebuvo padaryta laiku, viršūnę galima nupjauti ir suaugusiems medžiams. Trešnių šoninės šakos geriau šakojasi negu vyšnių, jas trumpinti galima panašiai kaip obelų: kai reti vainikai – daugiau, kai tankūs – mažiau.

Trešnių vainikai būna retesni, tad genėti taip, kad juos pasiektų daugiau šviesos, nereikia. Šie vaismedžiai formuojami su 60–80 cm aukščio kamienėliais. Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm paliekama po 3–4 skeletines šakeles. Vasarą, nuskynus derlių, trešnės žeminamos ir atjauninamos. Augantys ūgliai nugnybiami (pinciruojami) vasaros pradžioje. Ši priemonė skatina šakojimąsi. Retose vainikų vietose ūgliai nugnybiami 2 kartus: pirmą kartą jiems paaugus iki 10–15 cm ilgio (kad išsišakotų), o antrą – vasaros pabaigoje (kad geriau subręstų). Genint derančias trešnes, palaikomas nustatytos formos vainikas. Po 6–8 metų vaismedžius reikia atjauninti. Kiekvienais metais įpjaunamos 2–3 šakos, paliekant ilgą stuobrelį, kad šaka atsinaujintų.

 

Petras Klimas

 

 

Rekomenduojami video