Dabartiniu metu labai populiarūs vijokliniai augalai – lianos. Greta raganių, kartuolių, ląstūnių ir daugelio kitų vijoklių, labai norėtusi turėti ir visteriją, deja…

Šis tas apie visterijas. Pavadinimą gavo nuo Amerikos mokslininko, anatomijos profesoriaus Casparo Wistaro pavardės. Visterija priklauso pupinių šeimai, gentyje 8 rūšys. Visterijų tėvynė – Japonija, Pietryčių Azijos tropinės šalys.

Mūsų šalyje gali augti tik kininė ir gausiažiedė visterijos. Tai vijoklinis, iki 15–18 m aukščio krūmas, žydi gegužės-birželio mėn. į žirnio panašiais žiedais.

Žiedynai dideli, nukarę, susitelkę iki 30–50 cm ilgio kekes, melsvai violetinės spalvos. Yra veislių su baltais žiedynais, kurių lapai ilgi, iki 30 cm.

 Mėgsta rūgštoką, neutralią priesmėlio ar priemolio derlingą dirvožemį, būtina genėti (liepą). Dauginama sėklomis (veislės savybės gali nepaveldėti), atlankomis, žaliais auginiais.

Vieta parenkama saulėta arba dalinai saulėta, apsaugota nuo vėjų. Auginama pastatų sienoms dekoruoti, pavėsinėms apželdinti. Kaip suprato skaitytojai, deja, tai lepus egzotas, kuris Lietuvoje gali augti tik pietvakarinėje dalyje.

Jautrus šalčiams, reikia storai apmulčiuoti šaknis, jaunų medelių kamienų stiebus apšiltinti. Apšalę augalai jei ir atsigauna, bet nežydi. Jei mes panorėtume grožėtis nuostabiais visterijos žiedais, reikėtų ją auginti vazonuose ir žiemojimui perkelti į patalpas (rūsį), kur temperatūra nekrenta žemiau nulio.

Kambariuose galima turėti bonsų dydžio visterijų. Vis šiltėjant vasaroms ir žiemoms, manau, kad ir mūsų nepalankioje klimatinėje zonoje atsiras entuziastų, kurie „prisijaukins“ ir visterijas. Jų žydėjimas, ko gero, populiarumu prilygtų žydinčių sakurų grožiui.

Skelbti