Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Visi Lietuvos žiedai vienoje vietoje

Permainingą šių metų vasarą palydėjo tradicinė Vilniaus universiteto Botanikos sode rengiama paroda-mugė „Lietuvos žiedai“. Šiemet šventė surengta keturiasdešimt pirmą kartą, joje prekiavo 112 augintojų, o per tris dienas apsilankė apie 5 tūkst. lankytojų.

Svarbiausia netingėti

„Suvažiuoja visa Lietuva. Yra šeimų, kurių net kelios kartos atvyksta. Prekiauja seneliai, tėvai ir anūkai. Tokie žmonės, mano manymu, daro Lietuvą gražesnę“, – sakė parodos organizatorė Regina Juodkaitė.

Jai pritarė Molėtų krašto sodininkas Gediminas Cijūnaitis. Pasak molėtiškio, reiktų daugiau pasakoti ne apie emigruojančius, o apie liekančius ir dirbančius gimtoje šalyje žmones. G.Cijūnaičio sūnus Šarūnas seka tėvo pėdomis: baigė agronomijos mokslus, veisia įvairių sodinių augalų plantacijas. „Svarbiausia netingėti ir neskaičiuoti darbo valandų“, – pabrėžė pašnekovas.

Senosios veislės

Į parodą „Lietuvos žiedai“ žmonės plūsta ne tik pasigėrėti mūsų šalyje auginamų gėlių grožiu, bet ir įsigyti patikusių augalų daigų. Pasak R. Juodkaitės, gėlininkystė – verslas, neužtenka užauginti augalą, reikia jį ir parduoti. O pirkėjas darosi vis išrankesnis. Parodos organizatorė džiaugėsi, kad mūsų gėlininkai geranoriški, dalijasi naujovėmis, neslepia nuo kitų augintojų savo žinių, mielai pataria, kaip auginti, prižiūrėti vieną ar kitą augalą.

P. Lileikio nuotr.

„Daug kas ieško to, ko niekas kitas neturi. Užpernai visiems reikėjo sumedėjusių bijūnų, šiais metais daug kas perka ežiuoles, šluotelines hortenzijas“, – vardijo R.Juodkaitė ir atkreipė dėmesį, kad mugėje prekiauja nemažai senosios kartos gėlininkių. Jos yra didžiausia vertybė, nes turi išsaugojusios gėlių, kurios kadaise augo senųjų sodybų darželiuose. Parodos organizatorė apgailestavo tik dėl vieno – kasmet daugėja prekiaujančiųjų iš kaimyninės Lenkijos atvežtais augalais. „Šie žmonės eina lengvesniu keliu. Ateityje auginantiems, o ne perparduodantiems prekeiviams taikysime lengvatas, nors ir dabar už tris prekybos dienas prekiautojai moka tik 10 eurų“, – sakė pašnekovė.

Kainų karo nėra

Kiekvienais metais „Lietuvos žiedų“ parodoje dirba iš VU Botanikos sodo specialistų sudaryta ekspertų komisija, kuri stebi, kad augalai būtų sveiki, kad etiketėse būtų nurodyti tikslūs augalų pavadinimai. Tai rodo, kad kokybės reikalavimų kartelė iškelta aukštai. Todėl nesusipratimų tarp perkančiųjų ir parduodančiųjų beveik nepasitaiko. Dendrologinių kolekcijų grupės vedėja Raimonda Šimėnaitė sakė, kad kainų karo mugėje nebūna, nes jas reguliuoja patys prekeiviai. „Vienais metais kažkas bandė parduoti sumedėjusio bijūno šaknelę beveik už šimtą eurų, tačiau visi dalyviai sujudo ir išsišokėlis turėjo permąstyti savo kainas. Būna ir tokių atvejų, kai vienoje mugės vietoje augalas nuperkamas pigiau, o kitoje vietoje parduodamas brangiau. Dažnai ne tik nusižiūrimi augalai, bet ir pasiskolinamos idėjos, kaip papuošti prekybos vietą“, – pasakojo pašnekovė.

Elgiasi bičiuliškai

Prekeiviai žino, kad vazonai su augalais privalo būti gražiai išdėlioti, sukurtos išradingos ekspozicijos – jei nori parduoti savo prekę, kad ir kokia graži ar vertinga ji būtų, turi mokėti ją pateikti. „Pagaliau žmonės suprato, kad mugė vyksta VU Botanikos sodo teritorijoje, tad reikia laikytis tvarkos – neleidžiame važiuoti į teritoriją su automobiliais, todėl augintojai padeda vieni kitiems atsinešti sodmenis, elgiasi bičiuliškai“, – sakė R.Šimėnaitė. Tad ilgai nelaukę patraukėme kalbinti ne vienerius metus dalyvaujančių „Lietuvos žieduose“ gėlininkų ir sodininkų.

----------------

Tomas Panka iš Alytaus mugėje dalyvauja jau daugiau nei 20 metų. Pasak jo, renginys kasmet vis įdomesnis, jame vis daugiau parduodančiųjų ir perkančiųjų.

P. Lileikio nuotr.

Vyras pasakojo, kad jo dekoratyvinių augalų medelynas – ekologiškas, nes žoles ravi žąsys, antys. Tai nustebino net į ekskursiją pas jį atvykusius kolegas dendrologus. Paukščius į pagalbą T.Panka pasitelkė netyčia. Pamatęs, ką daro tarp augalų besiganančios žąsys, jis nusprendė naudotis jų „paslaugomis“. Žąsys nulesa žolę, o antys renka vabzdžius. Mugės lankytojus vyras sužavėjo pumpurus kraunančia magnolija Aleksandrina. „Yra ne viena du kartus žydinti veislė. Šiemet ji kaip niekada pasirengusi žydėti ir rudenį“, – pasakojo T.Panka ir pridūrė, kad yra gana atsparių šalčiams magnolijų, tad galima drąsiai jas auginti.

Daiva Gasiūnienė iš Kuršėnų, Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, džiaugėsi, kad ši sąjunga gyvuoja daugiau nei dvidešimt metų.

P. Lileikio nuotr.

„Mūsų gretose yra apie 300 augintojų. Į jas įsilieti tikrai verta. Draugija rengia mokymus, organizuoja keliones, pasikviečia įdomių lektorių, o metinis mokestis tėra 10 eurų, – teigė pašnekovė. Paprašyta parodyti neregėtą, dėmesio vertą augalą D.Gasiūnienė pasiūlė atkreipti dėmesį į italų selekcijos gyslotį Rosulari. „Jo žiedynai būna iki 20 cm (ko?). Puikiai tinka puokštėms“, – sakė gėlininkė ir pridūrė, kad pirmą parodos dieną anksti ryte į mugę atlekia gėlininkai kolekcininkai, kurie nesiderėdami perka naujienas.

Aldona Laurinavičienė iš Buivydiškių mugėje prekiauja daugiau nei 20 metų Moteris rodė pačios iš sėklų užaugintus ginkmedžius, putinus, įvairiausius retus ir tradicinius augalus. Ji triūsia trisdešimties arų sklype. Pasak A.Laurinavičienės, dabar ypač populiarios sedulos, putinai, sumedėję bijūnai, veigelės, saulainės. Moteris prekiavo savo močiutės augintais bijūnais, kuriuos puoselėja jau daug metų.

Onutė ir Stasys Kalinauskai iš Alytaus ragino ragauti tamsiai raudonų sedulos uogų. 13 arų žemės plotelyje jie užsiaugina retų ir įdomių augalų.

P. Lileikio nuotr.

Onutė rodė savašaknę atsparią šalčiams rožę. Ji rekomendavo pasisodinti stambiauogių aktinidijų, juodauogių šilkmedžių, kurių saldžių uogų užtenka ir žmonėms, ir paukščiams. „Šilkmedį į Lietuvą kadaise atvežė žinomas selekcininkas Vilchelmas Paukštė. Būtent jo atvežtą augalą auginame ir mes“, – pasakojo dzūkai ir negailėjo gerų žodžių indiškam svogūnui, gelbstinčiam nuo daugelio ligų.

Vilma Bieliūnienė į mugę visada atveža labai daug gėlių, žolinių, varpinių, alpinariumams tinkamų augalų. Prie jų vyrai ir moterys ne veltui ilgai stoviniuoja, nes rinktis yra iš ko. „Nori nenori turi atsivežti viską, ką turi, nes reikia suteikti galimybę rinktis.

P. Lileikio nuotr.

Dažnai matau, kad žiūri, žavisi daug kuo, o perka nedaug. Tai suprantama, nes augalas – ne duona, ne pati būtiniausia prekė“, – sakė gėlininkė. Pasak jos, gal gąsdina ir kaina, bet suskaičiavus, kiek įdėta darbo, atiduoti dykai augalo, apie kurį trepsėta metus ar daugiau, neišeina, o pirkėjui trys ar penki eurai irgi nemaži pinigai, juolab kad norisi ne vieno, o kelių ar keliolikos augalų. Trisdešimties arų sklype triūsianti jauna moteris sakė, kad gyvena taip, kad jai būtų gražu. Savo kieme ji yra įsirengusi išskirtinio grožio alpinariumų.

Vida Raubienė, VU Botanikos sodo ūkio skyriaus vedėja, stebėjosi išgirdusi, kad šiemet prastai augo moliūgai.

P. Lileikio nuotr.

Pasak jos, reikia tik geros žemės – ir moliūgų derlius bus garantuotas. „Pas mus viskas visada auga. Reikia tik anksti pasodinti. Moliūgai puikiai dera ant komposto krūvos“, – sakė pašnekovė. Vos pakeliami muskatiniai moliūgai puikavosi senoviniame vežime. Dekoratyviniais tarsi iš molio nulipdytais moliūgais V.Raubienė patarė puošti eglutę. Kieti lyg akmenukai įvairiaspalviai moliūgėliai gali išsilaikyti kelis metus. Mėgstanti išbandyti naujoves ūkio skyriaus vedėja neatsispyrė pagundai auginti ir ąsočio bei gyvatės formos dekoratyvinius moliūgus.

Irena Šarapnickienė prekiavo Kauno „Žemaūgių sodų“ vaismedžių sodmenimis. Ji priminė, kad dabar dar ne metas sodinti sodus. Pirkti galima tik vazonuose auginamus medelius. „Mes patys esame augintojai.

P. Lileikio nuotr.

Jau trečia mūsų šeimos karta augina vaismedžius. Žemes netoli Kauno atsiėmė mano tėtis Antanas Vainauskas. Tiek mes, tiek kiti turintieji medelynus žino, koks tai nelengvas darbas. Skaudu matyti, kai žmonės leidžiasi lengvai apgaunami. Pavyzdžiui, šiandien mačiau nešantis trejų metų kriaušes su vaisiais. Jos įskiepytos į cidonijų poskiepius, todėl greitai dera, bet atėjus žiemai greitai iššąla“, – sakė pašnekovė. Kuo toliau, tuo pasak jos, sunkiau konkuruoti su kaimyninės Lenkijos produkcija. Vis dėlto atsisakyti verslo šeima neketina, į jį įsitraukia ir jaunoji kartą. Medelyne, įkūrę savo įmonę, darbuojasi ir Irenos sūnus bei marti.

Rekomenduojami video