Jei surengtume visuotinę apklausą ir pasidomėtume, kuris vasaros hobis yra vienas populiariausių Lietuvoje, neturėtume nustebti, kad tarp dažniausių atsakymų būtų daržininkystė. Mūsų kraštiečiai ne tik mėgsta auginti ir vaišintis savo pačių užaugintomis daržovėmis, bet ir drąsiai, noriai eksperimentuoja. Nors mūsų klimatas toli gražu dar neprimena pietiečių, vis daugiau daržininkų pomidorus augina lauke. Po atviru dangumi auginti pomidorus, pasirodo, ne taip ir sudėtinga, o patys kruopščiausi augintojai dažnai apdovanojami dosniu derliumi.

Augina pirmą kartą

Dažno daržininko lysvėse auga keliolika ar kelios dešimtys jų pačių atrinktų pomidorų veislių. Veislės metai iš metų bandomos, atrenkamos. Tačiau šiemet pirmą kartą pomidorus nusprendusi auginti kaunietė Rasa Samaha nesismulkina – Kėdainių rajone įsigijo sodybą ir aro lysvėje pasisodino net 276 pomidorų daigus.

Rasa niekuomet iki šiol nebuvo auginusi daržovių, tai pirmasis jos daržininkavimo eksperimentas. Šis bandymas savo jėgomis užsiauginti agurkų ir pomidorų teikia daug malonumo, ji tikisi, kad auginamos daržovės prisidės prie jos kuriamo maitinimo verslo.

„Pradėkime nuo to, kad aš esu visiškas asfalto vaikas. Gimiau ir užaugau Kaune, niekada net nemaniau, kad turėsiu nuosavos žemės ir joje auginsiu pomidorus, agurkus. Bet neslėpsiu: visuomet svajojau gyventi sodyboje“, – pokalbį pradeda Rasa.

Tai, kad svajonės pildosi, pašnekovė puikiai žino, mat atvykus apsižiūrėti Pašiliuose parduodamos sodybos, prisimena, kad pirmiausia į akis krito ne namas, o idealiai suarta žemė. Iškart mintyse ėmė dėliotis planas kaip, kiek ir ką joje būtų galima auginti.

„Kaip jau minėjau, aš esu maisto tiekimo įmonės atstovė, tad daržovės tikrai ne paskutinėje vietoje. Kadangi turiu įmonę, vasarą negaliu pirkti daržovių iš senelių, kurie sėdi ir prekiauja savo užaugintais pomidorais ar agurkais. Deja, bet net ir vasarą tiekėjai negali pasiūlyti kokybiškų daržovių, todėl pati pirmoji mintis buvo pačiai apsirūpinti šviežiomis ir skaniomis daržovėmis“, – tikina pašnekovė.

Jei derlius užderės, Rasa planuoja klientams prie dienos pietų pasiūlyti ir savo pačios išauginto derliaus. Kadangi Kėdainiuose ji tiekia ir su komanda išvežioja verslo pietus, prie užsakymų klientai galėtų prisidėti ir šviežių pomidorų, agurkų.

„Man asmeniškai pačiai trūko tokios paslaugos, nes norint gauti šviežių daržovių tenka kulniuoti į turgų. Kadangi auginu mažą vaiką, išsiruošti sudėtinga. O mano idėja tokia, kad žmogus, užsisakydamas dienos pietus, galėtų gauti ir daržovių ryšulėlį. Grįžus namo jam niekur netektų eiti, reikėtų tik pasigaminti salotas“, – daržininkystėje verslo idėją surado R.Samaha.

Užsiaugino 800 daigų

Kol verslo idėja laukia derliaus, Rasa prisimena, kaip prasidėjo visa pomidorų auginimo karštinė. Įsigijusi sodybą, ji iškart ėmėsi pirmųjų darbų – atsirinko pomidorų veisles. Slyviniai pomidorai puikiai tinka padažų gamybai, konservavimui, pomidorų sriubai, stambesni pomidorai dažnai naudojami salotoms ir garnyrui, vyšniniai pomidorai – marinavimui.

„Patirties neturėjimas privedė prie to, kad ant mano palangės šį pavasarį išdygo maždaug 800 daigų, – juokiasi pašnekovė. – Turiu šildomą šiltnamį, todėl nusprendžiau, kad pabandysiu juos visus auginti. Pas draugus, pažįstamus, kaimynus susirinkau indelių pikiavimui. Jau ūgtelėjusius daigelius padovanojau, o sau pasilikau 276 daigus. Tokia mano, kaip daržininkės, istorija. Kol kas nieko nemoku, tiesiog eksperimentuoju ir laukiu stebėdama, kas iš to išeis.“

R.Samaha: „Patirties neturėjimas privedė prie to, kad ant mano palangės šį pavasarį išdygo maždaug 800 daigų. Turiu šildomą šiltnamį, todėl nusprendžiau, kad pabandysiu juos visus auginti.“

Kol kas naktys dar vėsokos, todėl pomidorai be priedangos auga šiek tiek lėčiau. Praėjusią savaitę buvusi šalna daigelius šiek tiek išgąsdino, tačiau pomidorai toliau žaliuoja, veši. Kadangi R.Samaha pomidorus augina pirmą kartą, natūralu, kad reikėjo ieškoti patarimų, kaip sodinti daigus ir kaip teisingai paruošti sodinimo duobę, kiek ir ką į ją berti. Jai labiau patyrę daržininkai patarė į duobę berti žuvų miltus, o vėliau pomidorus laistyti dilgėlių „arbata“, patręšti paukščių mėšlu.

„Išbandysiu kelias tręšimo technikas, man bus įdomu pažiūrėti, kaip augalai reaguos. Dabar tarp pomidorų, kurie gavo žuvų miltų, ir tų, kuriems jų nebėriau, jokio skirtumo nematau“, – tikina pašnekovė.

Palikimas – laistymo sistema

Pomidorus rekomenduojama lieti rečiau, bet gausiai. Pasiteiravus, kaip Rasa žada savo mini plantaciją prižiūrėti, lieti visos vasaros metu, ji pasidžiaugė nusipirkusi sodybą iš profesionalaus daržininko, kuris paliko puikiai veikiančią laistymo sistemą.

„Buvęs sodybos šeimininkas profesionaliai augino agurkus. Jis man paliko puikiai veikiančią laistymo sistemą. Ji gana primityvi, bet tuo pačiu man ideali. Didelė vandens statinė, ji perpjauta perpus, pakelta sulig garažo stogo aukščiu. Į ją variklis iš šulinio pripumpuoja vandens, vanduo sušyla, o paskui su laistymo žarna prilieju visą daržą“, – sako patenkinta R.Samaha, pridurdama, kad vieną arą savo lysvių palaisto per 20 minučių.

Lauke – 23 veislės

Kaišiadorių rajone daržininkaujančios Audros Andriukaitienės lysvėse taip pat įspūdingas lauko pomidorų skaičius. Jos darže auga net 142 pomidorų daigai! Priešingai nei Rasai, Audrai tai yra jau penkioliktas pomidorų auginimo sezonas. Pasak jos, dalis jos pačios išaugintų daigų sodinama į šiltnamį, o likusieji derlių nokina po atviru dangumi. Tai daro dėl paprastos priežasties: jei būtų nepalanki vasara, šiltnamyje minimalus derlius garantuotas, o jei šiltasis sezonas nemalonių siurprizų nepateikia – pomidorų derlių renka tiesiog karučiais.

Pašnekovė taip pat mėgsta eksperimentuoti su pomidorų veislėmis. Pavyzdžiui, šiais metais lauke augina 23 veisles. „Prieš rinkdamasi sėklas atkreipiau dėmesį į tai, kad jos būtų atsparios lauko sąlygoms. Lauke auginu tik tas veisles, kurios yra tinkamos auginti lauke: ‘O-lia-lia’, ,‘Apis’, ,‘Polfast’, ,Chibli’ ir daug kitų“, – vardija A.Andriukaitienė.

Į atvirą gruntą pomidorų sodinukus ji pasodino gegužės viduryje. A.Andriukaitienė nenaudoja visiškai jokių trąšų. Vasarą nupjautos žolės neišmeta, ją deda ant pomidorų. Tai pomidorams ne tik duoda papildomų maistinių medžiagų, bet ir sulaiko drėgmę, todėl juos reikia rečiau lieti.

Tarp daržininkų vyrauja nuomonė, kad lauke užaugę pomidorai kvapnesni, spalvingesni ir net skanesni. A.Andriukaitienė pripažįsta, kad šiuose žodžiuose yra dalis tiesos, tačiau viskas priklauso nuo veislės. „Yra tiek saldžiarūgščių, tiek saldžių, dažnai jie būna skanesni už šiltnamio pomidorus, tačiau ir šiltnamyje augančių pomidorų būna skanių, tai, kaip sakoma, skonis – ne draugas. Per daug metų atsirenki labiausiai patinkančias veisles pagal skonius“, – tikina ji.

Moteris juokauja, kad derlių tenka skinti jau ne krepšiais, o karučiais. Pasiteiravus, ar nepavargsta prižiūrėti savo pomidorų „giraitės“, Audra sako, kad pomidorų auginimas – mylimas hobis, todėl tik radusi laisvesnę minutę bėga kuistis darže.

„Kai tik randu laisvo laiko, einu juos prižiūrėti. Pomidorus auginamės sau, asmeniniam vartojimui: spaudžiame sultis, konservuojame, džioviname ar šaldome. Ir šiaip labai mėgstame valgyti žalius. Praeitais metais išspaudėme daugiau nei 280 litrų pomidorų sulčių“, – pasakoja A.Andriukaitienė.

Spalvingesni, kvapnesni

Jau septintą sezoną pomidorų derlių lauke šiemet skins ir Alvyda Vaičekonienė iš Utenos. Moteris sako, kad seniau pomidorus augino tik šiltnamyje, tačiau juos visiškai iškraustė į lauką. Dabar plėvele dengtame šiltnamyje karaliauja tik paprikos, agurkai ir sezoninės daržovės: salotos, krapai, ridikėliai.

Nors mūsų klimatas toli gražu nepanašus į Ispanijos, Alvyda pastebėjo, kad atvirame grunte auginami pomidorai reikalauja mažiau priežiūros, sunokę vaisiai – skanesni, ryškesnių spalvų. Dar vienas svarbus argumentas – šiltnamyje oro temperatūra kai kada pakyla aukščiau 30 laipsnių, išdega pomidorų žiedai. Viso to rezultatas – žiedai lieka tušti, nemezga derliaus, o lauke augantiems pomidorams per visą jos auginimo praktiką taip dar nė karto neatsitiko.

Augintoja stebisi, kad dalis daržininkų yra įsitikinę, jog lauke pomidorų derlius prastesnis, su jais yra daugiau darbo, tenka dažnai juos lieti, ravėti. Tačiau Alvydos praktika rodo, kad vis dėlto daugiau nugarą lenkti tenka šiltnamiuose. Lauke užaugintas derlius gausumu ir skoniu ne tik nenusileidžia, bet kai kada ir aplenkia pomidorus iš šiltnamio. Visus lauke auginamus pomidorus ji, kaip ir Audra, mulčiuoja nupjauta žole. Taip pat pridengtoje dirvoje tik kur ne kur išdygsta viena kita piktžolė.

„Lauko pomidorų praktiškai nelaistau. Gerai žinoma, kad pomidorai nemėgsta perteklinės drėgmės, dėl to atsiranda pagrindinės jų ligos. Lauko pomidorus laistau saikingai. Kai pomidorai pradeda nokti, lieti nustoju. Vis patikrinu dirvą ir jeigu labai trūksta vandens – palieju, bet tikrai tą reikia daryti protingai“, – savo lauko pomidorų auginimo techniką paaiškina A.Vaičekonienė.

Palaukė, kol praeis šalnų pavojus

Auginat pomidorus šiltnamyje, daigus rekomenduojama sodinti didesniais tarpais tam, kad vėjas prapūstų lapiją, nesikauptų drėgmė. O štai auginant lauke galima šiek tiek laisviau sužaisti planuojant jų išdėstymą, nes vėjas natūraliai vėdina augalus ir šio proceso papildomai reguliuoti nereikia.

Priešingai nei Audra ir Rasa, Alvyda savo lauko pomidorus sodins tik šį savaitgalį. Ji neskuba dėl gegužę dar esančio šalnų pavojaus. Kadangi Rytų Lietuvoje dažnai temperatūra būna žemesnė nei Vidurio ar Vakarų Lietuvoje, pomidorai lauke persodinami pirmomis birželio dienomis.

A.Vaičekonienė pomidorus rikiuoja ne pagal eilę, o kas 50 cm šachmatų išsidėstymo tvarka. Į sodinimo vietą jį įberia arklio mėšlo, žuvies miltų, pelenų. Praėjus kelioms dienoms, kai daigų šaknys dirvoje jau įsitvirtina, kalami maždaug 1,5 m ilgio atraminiai kuoliukai. Daržininkė atkreipia dėmesį, kad tos pačios veislės pomidorai, auginami šiltnamyje, užauga kur kas aukštesni nei lauke.

Lauko pomidorams taip pat reikėtų gerai parinkti kaimynystėje augančius augalus. Šalia pomidorų nepatariama sodinti bulvinių šeimos atstovų: bulvių, baklažanų.

Nepamiršti genėjimo

Pomidorams sustiprėjus, suvešėjus, be laistymo, reikėtų neužmiršti ir jų genėjimo. Alvyda primena, kad pomidorų genėjimas – pašakių, o ne lapijos šalinimas. Tai labai svarbu įsidėmėti, nes lapai augalams duoti ne šiaip sau. Pasak jos, kaip agurkams, obelims nenuskiname lapų, kad būtų gausesnis derlius, taip lapų nereikėtų nukarpyti ir pomidorams. Lapus galima pradėti genėti tada, kai jau noksta vaisiai.

„Vieną kartą internete pamačiau pritrenkiantį vaizdą: tik pradėjęs megzti žiedus, pomidoras jau buvo visiškai nuskustas. Tai iš tiesų žalinga praktika, niekam nepatarčiau taip pomidorų auginti“, – teigia daržininkė, dar kartą pabrėždama, kad lauke auginamiems pomidorams reikėtų suvaldyti tik pašakes.