Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms tvarkome artimųjų kapus, intensyvėja prekyba gėlėmis. Kapų puošimui daugelis renkasi chrizantemas, bet vis labiau populiarėja ir viržiai. Jau prieš gerą savaitę daug gėlių augintojų kapų puošimui pamėgtas gėles baigė išparduoti, nes buvo pasilikę tik nedidelį kiekį prekybai iš ūkių.

Vis dažniau puošiama viržiais

„Viržius jau esame išpardavę, nebeturime nė vieno. Šie dekoratyvūs augalai šiemet itin populiarūs. Nors prieš Vėlines populiariausios išlieka chrizantemos, ilgainiui viržius žmonės, ko gero, dar labiau pamėgs. Viržiai, ypač naujos kartos, kurie neturi žiedų, yra atsparūs, nebijo šalnų. Žmonės džiaugiasi, kad jie išsilaiko per žiemą iki pavasarinių gėlių sodinimo. Viržius daugelis žmonių mėgsta dėl to, kad jais kapus gali papuošti ilgesniam laikui, ne taip, kaip chrizantemomis, kurios yra labiau proginės – Vėlinių – gėlės. Chrizantemai nužydėjus žmonės ją išrauna ir vietoje jos ant kapo sodina kitą gėlę. Manau, kad viržiai „išmuš“ chrizantemas iš populiarumo viršūnės rudens gėlių asortimente“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo ūkininkė, Nemėžėlės kaime (Vilniaus r.) įsikūrusio gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ šeimininkė Sigita Kairienė.

Viržiai Lietuvoje į madą atėjo prieš maždaug septynerius metus. Nors jų populiarumas auga, prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines jų parduodama itin daug, pirkėjai gėlių ūkiuose vis dar ieško chrizantemų.

„Džiaugiuosi, kad prieš Vėlines labai populiarios baltos, geltonos chrizantemas. Jos vakare ant kapų labiau matomos, tarsi šviečia žvakių liepsnelių fone“, – sakė S.Kairienė.

Pirkėjai ieško ir smulkiažiedžių, ir stambiažiedžių, karališkųjų chrizantemų. Pasak gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ šeimininkės, stambiažiedės chrizantemos išeina iš mados, nes jos yra labai jautrios, greitai pradeda byrėti, ištįsta, o smulkiažiedės laikosi žymiai ilgiau.

„Pastaruoju metu labai populiarūs miksai – kai į vieną vazoną sodiname tos pačios rūšies keturių ar penkių spalvų chrizantemas. Toks skirtingų spalvų kupolas. Chrizantemų miksai yra ant bangos“, – pasakojo S.Kairienė.

Didžioji prekyba jau baigėsi

Viržiais kapai dažniausiai užsodinami dar iki didžiojo kapinių lankymo, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis.

Juodbūdžio kaime (Prienų r.) įsikūręs Vaidos Pranaitytės gėlių ūkis „Juodbūdžio gėlės“ beveik visas chrizantemas ir viržius pardavė dar spalio pradžioje. „Pardavėme viržius, karališkąsias chrizantemas ir vadinamuosius chrizantemų miksus, kurių auginame ir didesnių, ir mažesnių. Iš mūsų ūkio daugiausiai šių gėlių vazonuose įsigyja prekeiviai, kurie po to jomis prekiauja savo gėlių parduotuvėse ir kitose prekybos vietose. Spalio pradžioje jau neturėjome ką pasiūlyti kitiems klientams, norėjusiems įsigyti chrizantemų ar viržių. Šiek tiek gėlių pasilikome, prieš Vėlines jomis prekiaujame tiesiai iš ūkio“, – teigė V.Pranaitytė.

Pasak pašnekovės, pirkėjai daugiau pageidavo įsigyti kelių spalvų chrizantemų miksų. „Chrizantema tarsi įaugusi į lietuvių sąmonę – šias gėles prieš Vėlines jie perka labiausiai. Šiemet žmonės daugiau nori spalvotų chrizantemų, ne vien baltų. Nors viržis populiarėja, jis lyg priedas prie chrizantemų. Be to, viržis dar neturi tokių senų tradicijų, kaip chrizantema, ne kiekvienas moka jį pasodinti. Ne visi viržiai prigyja, nes žmonės nežino, kad jį reikia sodinti į rūgščią dirvą. Kai kuriems viržiams tinka Lietuvos sąlygos, jie gerai auga, bet yra ir lepesnių veislių, atvežtų iš pietinių šalių. Ten jie auga puikiai, o pas mus visaip gali nutikti“, – pasakojo V.Pranaitytė.

Martyno Medono gėlininkystės ūkis Igliaukoje (Marijampolės r.) chrizantemas augina beveik du dešimtmečius. Laikotarpis prieš Vėlines – pats darbymetis. Ūkininkas jau pardavė beveik visas skinamas ir įvairių spalvų chrizantemas vazonuose. Gėlės išvažiavo ne tik į Marijampolės krašto, bet ir kitų rajonų parduotuves.

„Mes didžiąją dalį gėlių parduodame didmena ir nežinome, kas yra galutinis mūsų gėlių pirkėjas. Šiek tiek gėlių pasilikome ūkyje, kad turėtume kuo prekiauti keletą dienų prieš Vėlines. Dabar labiausiai perka skintas chrizantemas. Pernai buvo populiarios spalvotos (vyšninės, violetinės) chrizantemos, o šiemet populiaresnės baltos, geltonos bei miksai“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo M.Medonas.

Kainas koregavo sąnaudos

Gėlių kainas šiemet pakoregavo su gėlių auginimu susijusios išlaidos. „Chrizantemų kainas padidinome keliais centais, nes išaugo gėlių auginimo sąnaudos – pabrango vazonai, durpės, kuras. Viskas brangsta. Kai didėja sąnaudos, auga ir kaina“, – sakė M.Medonas.

Labai nedaug chrizantemų kaina šiemet padidėjo ir S.Kairienės gėlių ūkyje „Žiedų spalvos“. „Pabrango vazonai ir kitos gėlių auginimui reikalingos priemonės, kilo darbuotojų atlyginimai, todėl buvome priversti kelti gėlių kainas. Jas padidinome labai simboliškai“, – tvirtino S.Kairienė.

V.Pranaitytės ūkyje „Juodbūdžio gėlės“ kainos išliko panašios kaip ir praėjusiais metais.

Pandemija gėlių augintojus labiau paveikė pirmaisiais metais, kai kilo daugiau problemų dėl produkcijos realizavimo, o šiemet didelių korekcijų ji neįnešė.

M.Medonas teigė, jog šiemet chrizantemų augino truputį daugiau nei pirmaisiais pandemijos metais. Tuo tarpu „Juodbūdžio gėlių“ šeimininkė sakė pandemijos nesibaiminanti. „Kiek dirbi, tiek turi. Kaip dirbome pernai, taip dirbame ir šiemet. Šiais metais gal tik sezonas prasidėjo šiek tiek vėliau, nes buvo šaltas pavasaris“, – sakė V.Pranaitytė.

Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ šeimininkė S.Kairienė tvirtino, jog pirmieji pandemijos metai buvo labai sudėtingi. „Buvo daug baimių, gėlių realizavimo problemų, bet kažkaip išsisukome. Dirbame ir galvojame, kad šiemet neturėtų būti blogiau. Su ta mintimi gyvename. Jei orai bus dėkingi, atrodo, turėtume gražiai pabaigti sezoną“, – sakė S.Kairienė.

Tai įdomu

Chrizantema – astrinių (Asteraceae) šeimos gėlė. Šių dekoratyvinių augalų tėvynė – Kinija, kur chrizantemos buvo pradėtos auginti daugiau nei prieš 2 500 metų ir yra populiarios iki šiol.

Antrąja chrizantemų tėvyne tapo Japonija (IV a.), kur jos pavadintos „kuku“ – saulės vardu. Kasmet spalio mėnesį Tekančios saulės šalyje švenčiama chrizantemų šventė.

Europoje chrizantemos pradėtos auginti XVIII a., o Amerikoje dar vėliau.

Dėl didžiulės chrizantemų įvairovės (žinoma 160 jų rūšių ir daugiau nei 10 000 veislių), jos tapo populiarios įvairiomis progomis. Chrizantemos auginamos kapams ir aplinkai puošti, interjerui pagyvinti.

Kaip tvarkyti ir puošti kapą

Pagrindinė taisyklė – kapų rimčiai dera saikingumas.

Apkarpykite formuojamus augalus, gyvatvorę, prieš žiemą paskutinį kartą nukirpkite veją.

Kapavietė – ne gėlių darželis. Puošdami kapą neperkraukite jo augalais.

Vėlinių puokštėms tinka visos gėlės, ypač tos, kurias mėgo mirusysis. Nedera nenatūralios spalvos, egzotiniai augalai.

Dirbtinės gėlės tinka tuomet, kai artimųjų kapai toli ir nėra galimybių dažniau jų aplankyti. Reikėtų vengti nenatūralių, ryškių spalvų.

Kapas gražiau atrodys, jei aukščiausi augalai bus šalia paminklo ir kapavietės šonuose.

Kapo viduryje arba prie paminklo geriausia statyti žemas puokštes, kurios neužstoja užrašo ant paminklo. Kad vėjas neišverstų puokštės, jos pagrindas turi būti platus.

Prie mažo paminklo gėlės turėtų būti ne aukštesnės kaip pusės paminklo aukščio, o geriausia – trečdalio.

Jei kapavietės aplinka šviesi, tinka tamsesnės gėlės, jeigu ją užstoja medžiai – geriau rinktis šviesesnes.

Paprasčiausias būdas papuošti kapą – žemę užkloti eglių šakomis ir pabarstyti jas chrizantemų žiedais. Po Vėlinių juos nurinkus, eglių šakos žemę gaubs iki pavasario.

Jei norima linijų tarp dangos ir augalų, reikėtų vengti aštrių kampų. Geriausia išlaikyti simetriją, kuri simbolizuoja ramybę.

Kai giminė gausi, kartais kapavietės pernelyg apkraunamos gėlėmis. Nereikėtų lenktyniauti, kas atneš daugiau žydinčių gėlių, kieno kompozicija bus didžiausia ar brangiausia. Juk tikslas – aplankyti išėjusiuosius.

Naudinga žinoti

Lapkričio 1-oji – diena, kai pagerbiami visi šventieji. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente VII a. paskelbė popiežius Bonifacas IV. 998 metais popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius. Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės.

Tradicija Visų šventųjų dieną ir per Vėlines lankyti artimųjų kapus ir deginti žvakeles gyvuoja Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Rumunijoje.

Verta prisiminti

Nuo senovės lietuviai jaučia artimą ryšį su dvasiniu pasauliu. Tikėdavo, kad mirusiųjų sielos gyvena tarp jų – medžiuose, vandenyse. Lietuviai tiki, kad mirusieji aplanko ir rūpinasi jais, nori, kad jiems būtų gerai. Lankydami kapus lietuviai nori pasidžiaugti su mirusiaisiais jų ramybe.

Nuo seniausių laikų žmonės intuityviai suvokia, kad kapinės – sakrali vieta. Neskindavo vaisių nuo obels, augančios kapinėse, neliesdavo žydinčių gėlių.

Visų šventųjų dieną ir per Vėlines (lapkričio 1–2 d.) Lietuvoje lankomi mirusiųjų kapai, ant jų uždegamos žvakutės, sukalbama malda. Tikima, kad taip palaikomas ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų.

Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Ne veltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.

Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nėra buvę papročio per Vėlines degti žvakučių kapinėse, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti vaišes, kviesti į jas mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.