Papilkėjusiems daržinės ar kitų ūkinių pastatų sienojams, tvoroms antrą gyvenimą suteikti gali išmintingai parinkti vijokliniai augalai, lianos. Pasirinkimas platus – nuo lietuviško klimato nebijančių apynių, penkialapių vynvyčių iki puošniųjų visterijų ar visžalių gebenių. Tereikia gerai apgalvoti, kur ir koks augalas tiks, išsiaiškinti, kokių augimo sąlygų jiems reikia norint atskleisti visą jų grožį.

Vijokliai ir fasadai – tinka ar ne?

Vijokliniai augalai, lianos ypač pasiteisina apželdinant vertikalias erdves – namų, ūkinių pastatų fasadus, terasą, tvoras – ir visur kitur, kur šiltuoju metų laiku už žalios, tvirtos sienelės norite pasislėpti nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Kaip pataria Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė, prieš renkantis lianą ar vijoklį reikia įvertinti, kokioje vietoje – šiaurinėje ar pietinėje sklypo dalyje – jis augs, bus apsaugotas nuo vėjo ar ne, kokia dirvos struktūra. Atlikus nedidelę žvalgybą svarbu parinkti ir tinkamą atramą, mat vieni augalai aukštyn stiebsis porą metrų, kiti – iki 8 m ar daugiau.

„Visiems vijokliams, lianoms reikalinga atrama. Tai gali būti pati namo siena ar speciali tvorelė. Augalai sienoms, fasadams žalos nedaro, tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad jeigu jis užlipa ant stogo, po lapais pradės augti samanos. Natūralu, kad dėl to stogą reikės dažniau valyti, prižiūrėti“, – sako pašnekovė.

Daugiau gyvybės sienoms

Jei vasarą norite paslėpti neišvaizdžią fasado sieną, tvorą ar sukurti uždaresnę žalią erdvę, VU Botanikos sodo specialistė dr. Gintarėlė Jurkevičienė siūlo pasvarstyti kaip dekoratyvią maskuotę naudoti didžialapę kartuolę. Šios aukštos (8–10 m aukščio), greit augančios lianos stiebai patys vyniojasi aplink atramas: plonų medžių kamienus, kartis, virves. „Šis augalas puikiai tinka, jei norite apželdinti rytinę arba vakarinę sieną. Ji gerai auga pavėsyje. Aišku, augs ir saulėtoje vietoje, tačiau tuomet reikia nepamiršti dažniau laistyti. Pasirūpinkite atrama. Kartuolė turtinga savo žalia lapija. Na, o jei norite spalvingesnių, išraiškingesnių žiedų, rinkitės raganę. Renkantis augalus daug kas žiūri, kokie bus žiedai, bet, mano nuomone, ne mažiau reikšminga pasižiūrėti į lapus, jų formas, spalvas“, – įsitikinusi dendrologė.

Vijokliniai augalai, lianos pasiteisina apželdinant vertikalias erdves – namų, ūkinių pastatų fasadus, terasą, tvoras – ir visur kitur, kur šiltuoju metų laiku už žalios, tvirtos sienelės norite pasislėpti nuo nepageidaujamų žvilgsnių.

Dr. G.Štukėnienė priduria, kad norint senam pastatui įpūsti daugiau gyvybės galima parinkti skirtingus augalų derinius. Šiaurinėje pusėje rinktis pavėsį mėgstančias lianas, pietinėje – tiesioginę saulę mėgstančius augalus. „Nesvarbu, kokius augalus besirinktumėte, juos pirkite iš vietos augintojų. Nors Lenkija atrodo visai čia pat, klimatas ten kitoks. Mūsų krašte lenkiški, belgiški sodinukai sunkiai peržiemoja, todėl užslinkus gilesnei, šaltesnei žiemai galime prarasti augalus“, – pabrėžia VU Botanikos sodo specialistė.

Norintiems išsiskirti

Hortenzijos yra visiems gerai žinomas žydintis krūmas, tačiau tik retesnėse sodybose rasime laipiojančią hortenziją. Ji auga neskubėdama, ne taip, kaip dauguma vijoklinių augalų. Tik per ilgus augimo metus ji gali pasiekti maksimalų 5–7 m aukštį. Jai reikia paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti orinėmis kibiomis šaknelėmis, ant atramų paprastai ji nesivynioja. Pasak G.Jurkevičienės, laipiojančios hortenzijos gerai auga ant sienų, gražiai sukasi aplink medžių kamienus. Ši hortenzija apdovanoja šviesiais baltais žiedais (pražysta birželį, liepos pradžioje), o nuo pavasario iki rudens puošia sodriai žaliai nuspalvintais lapais. Ji mėgsta derlingus, purius, drėgnus ir rūgščius dirvožemius, dalinį pavėsį. Tiesioginėje saulėje gali atrodyti skurdokai.

Kvapnus terasos apželdinimas

Jei sezono metu norite susikurti žalią ir kvapnią atmosferą terasoje, VU Botanikos sodo specialistės pataria rinktis vienmečius augalus, kuriuos būtų galima nesunkiai auginti ir didesniuose vazonuose. Tai kvapieji pelėžirniai, pupelės, kobėjos, sukučiai. Šie augalai itin populiarūs, nes juos itin paprasta auginti, jie lengvai kopia aukštyn, beveik ištisą vasarą dovanoja įvairiaspalvius žiedus ir maloniai kvepia.

Dr. G.Štukėnienė priduria, kad sodininkai pamėgo sparnuotąją tunbergiją. Jos stiebai užauga iki 1,5–2,5 m aukščio. Jos auga gana greitai, stiebeliai vyniojasi aplink atramas. Joms labiausiai tinka šviesi, saulėta augavietė.

Įspūdingoji stambiežiedė ląstūnė

Puikus pasirinkimas ieškantiems ryškaus akcento sodyboje – stambiažiedė ląstūnė. Šis daugiametis stambus vijoklinis augalas su orinėmis šaknimis prisitvirtina prie sienos ir gali pakelti šakas net į 6–10 m aukštį. Patartina sodinti nuo vėjų apsaugotoje ir saulėtoje vietoje. Stambiažiedė ląstūnė geriau auganti prie pietinės arba pietvakarinės namo sienos. „Reikėtų pridengti jaunų krūmelių šaknis, kad augalas būtų apsaugotas nuo iššalimo. Ląstūnės mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį, žydėjimo metu jas rekomenduojama reguliariai tręšti. Ji geriau augs pajūry, Vidurio Lietuvoje, kur nebus stiprių ir šaltų vėjų. Ląstūnės greitai auga, per sezoną gali užaugti nuo 1,5 iki 3 m.

Žiedų jūrą dovanos visterijos

Klimato šiltėjimo kontekste „lietuviškos žiemos“ sąvoka pamažu kinta. Švelnėjant lietuviškoms žiemoms, mūsų soduose pražysta vis daugiau iš svetur atsivežtų žiedų. Sparčiai populiarėjančios gausiažiedės visterijos savo ilgomis, violetinėmis, baltomis žydinčiomis kekėmis pavergė ne vieno sodininko širdį. Dendrologės G.Jurkevičienės pastebėjimu, jos mėgsta saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas. Gausiažiedžių visterijų augimo energija gana didelė, todėl per sezoną jos gali palypėti net 3 m aukštyn. Grunte pasodintą visteriją žiemai reikia prilenkti prie žemės ir uždengti.

Dekoratyvus ir naudingas

Apynys – lietuviškose sodybose šimtmečius augantis, sodriai žalias ir maloniai kvepiantis, nesunkiai aukštyn kopiantis augalas. Apynių žalia lapija gali būti puikus fonas kitoms žydinčioms gėlėms, be to, jie užaugina stambius lapus, labai greitai auga (užauga net iki 12 m aukščio) ir šiaip tai nereiklus, puikiai žiemojantis mūsų gamtos augalas. Specialios priedangos artinantis žiemai jiems nereikia, nes tai puikiai prie mūsų klimato zonos prisitaikęs augalas. Be to, apynys gerai auga ir visiškame pavėsyje, ir labai saulėtoje vietoje.

„Apynys turi savybę plėstis į šonus. Jeigu negenėsime požeminės dalies, jis tikrai plėsis. Pavasarį atsikasus požeminę dalį matyti atžalos, einančios į šonus. Jas tereikia nupjauti nuo pagrindinio krūmelio ir panaudoti dauginimui kitose vietose“, – pataria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Floros sistematikos grupės vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Apynys ne tik dekoratyvus, bet ir naudingas savo vaistinėmis savybėmis. Kaip pasakoja VDU Botanikos sodo specialistas, spurgai dar XIX a. rusų aprašyti kaip natūrali priemonė nuo nemigos. Anuomet išdžiovintais apynių spurgais buvo kemšamos pagalvės. „Manau, kad didžiausią raminantį poveikį suteikia eteriniai aliejai. Paskutinių mokslinių tyrimų duomenimis, spurguose aptinkama net 120 veikliųjų medžiagų. Taip pat apynių spurgų arbata tinka turintiems skrandžio opą. Arbata turi kartumo, todėl ji tinka ir sutrikus virškinimui“, – naudingąsias apynių savybes vardija K.Obelevičius.

Apynių ūgliai pamėgti ir gurmanų. Pašnekovas tikina, kad jų ūglius galima skanauti kaip ir šparagus. Skirtumas tik tas, kad apynių ūgliai turi riešutų prieskonį.

Nereiklus ir greitai augantis

Kaip pasakoja Garliavos medelyno kraštovaizdžio architektė Lidija Balčiūnienė, ieškant ištisus metus žaliuojančių vijoklinių augalų dėmesys krypsta į gebenes. „Šis augalas mėgsta šilumą, žiemą jis gali nušalti, todėl žmonės jų kiek vengia. Nors tai nėra vijoklis, šalia tvorelių žmonės mėgsta pasisodinti fortūno ožekšnį. Žinoma, jie didelio ploto neuždengs, bet gražiai ir grakščiai stiebsis į viršų, jei turės atramėlę“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė.

Bene mažiausiai reiklus ir labai dažnai sutinkamas tiek ant kaimiškų namų sienojų, tiek ant pilkų daugiabučių fasadų – vynvytis penkialapis. „Tai nepakeičiamas augalas norintiems greitai apželdinti ar paslėpti negražias sienas. Jie dekoratyvūs nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Rudenį lapai gražiai nusispalvina. Žinoma, reikėtų nepamiršti jų genėti, nes jie greitai plečiasi. Teko girdėti, kad net ir kaimynai per tvorą ima konfliktuoti, jeigu laiku vynvyčio penkialapio šeimininkai negeni“, – prižiūrėti, kad augalas per daug neišsikerotų, pataria „Garliavos medelyno“ kraštovaizdžio architektė L.Balčiūnienė.