Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vijoklis gali ir žydėti, ir duoti vaisių

Išgirdę apie vijoklius, dažniausiai įsivaizduojame žalių lapų raizgalynę, kopiančią pastatu ar medžio liemeniu aukštyn.

Melsvoji pasiflora vilioja ne tik ryškiais, kerinčiais žiedais, bet ir specifinio skonio bei aromato vaisiais. Pasiflora į Europą pateko XIV a. pabaigoje iš Pietų Amerikos. Kaip vaisinė kultūra ji lig šiol auginama Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje.

Pasifloros laipiojantys stiebai ploni, su ūseliais, kuriais ji prisitvirtina prie atramų, raizgosi vielos lankeliais. Lapai tamsiai žali, blizgantys, penkiaskilčiai, šiurkščios faktūros, panašūs į gebenės lapus.

Redakcijos archyvo nuotr.

Žiedai šviesiai mėlyni, su žvaigždiška karūnėle ir kuokelių vainikėliu. Pasifloros kuokeliai net kelių spalvų, jie suteikia žiedui savitumo. Žiedas yra tarsi laiptuotas, lyg būtų kelių skirtingų spalvų. Žiedo viduryje – penki geltoni kuokeliai ir viena ruda purka. Melsvosios pasifloros žiedai stambūs – apie 10 cm skersmens. Jų vienas arba du išauga iš lapo pažastų. Šiais įstabiais žiedais augalas pasipuošia vasarą. Pasiflora gausiai žydi šviesioje aplinkoje, nebijo tiesioginės saulės. Žiedams nužydėjus, jų vietoje susiformuoja oranžinis kiaušinio formos vaisius. Mūsų klimatas ne itin palankus šiam vijokliui, todėl vaisius jis mezga retai.

Pasiflora dauginama vegetatyviai (auginiais, atlankomis) ir sėklomis. Auginiais geriausiai dauginti pavasarį, į drėgną smėlį. Šaknis išleidžia po 3–4 savaičių. Sėklomis dauginama retai, tik tada, kai norima išvesti naujų veislių. Pasifloros sėklos kietos, todėl prieš sėjant jos stratifikuojamos ar kitokiu būdu paskatinamos dygti. Iš sėklų išaugintos pasifloros ima žydėti po 5–6 metų, o padaugintos auginiais žydi po dvejų metų. Persodinti augalą geriausia kovo mėnesį. Jaunus augalus geriau persodinti kasmet, senesnius – kas 2–3 metus.

Tinkamiausia žemė – kompostinis substratas. Prieš persodindami trumpai nupjaukite pernykščius ūglius. Vasarą pasiflorą reikia dažnai laistyti, žiemą rečiau. Periodiškai tręšti mineralinėmis trąšomis, tuomet greičiau suveša ir išskleidžia didesnius žiedus.

Pasiflora puikiai auga vidutinės temperatūros kambaryje, vasarą ją galima išnešti į balkoną ar į darželį. Stebėkite, kad lauke neperdžiūtų, nes perdžiūvusi numes žiedinius pumpurus. Melsvoji pasiflora dažniau auginama kaip dekoratyvus augalas.

Yra išvesta daug pasifloros veislių. Vynuogialapės pasifloros žydi sodriai raudonais žiedais. Keturbriaunės, gigantiškosios pasifloros žiedai net 15 cm skersmens. Blizgančiosios pasifloros lapai panašūs į lauramedžio lapus. Valgomosios pasifloros vaisiai yra valgomi. Bananinė pasiflora pakenčia vėsoką orą, vaisiai užauga iki 12 cm. Gražios spalvos ir savito skonio vaisiai pagerina ne tik saldžiuosius, bet ir daugelį kitų patiekalų bei gėrimų.

 

Parengė Ina Laumenytė

 

 

Rekomenduojami video