Ne mažiau nei pipirnės verti dėmesio lapiniai ridikėliai. Nors ridikėlių pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „radix“, reiškiančio „šaknis“, lapiniai ridikėliai maistinėmis savybėmis niekuo nesusileidžia lysvėje auginamiems ridikėliams. Jie taip pat sėjami i gilią lėkštę ar plastikinius indelius, kurių gylis – 2–3 cm. Dugnas puriai išklojamas vata arba filtriniu popieriumi iki indelio viršaus.

Pasėtus ridikėlius, kaip ir pipirines, būtina kiekvieną dieną vėdinti kelioms minutėms atidengiant plėvelę, o jei trūksta drėgmės – ir palaistyti. Sėkloms sudygus, plėvelė nuimama, indelis padedamas ant palangės.

Daigeliams augti reikalinga ne mažesnė kaip 15 °C oro temperatūra ir pakankamai drėgmės. Lapiniai ridikėliai po 7–8 dienų būna 8–10 cm aukščio. Tuomet juos galima pjauti ar kirpti, dėti į salotas, gardinti sumuštinius, įvairius mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalus.

Lapiniuose ridikėliuose esančios medžiagos gliukozidai lemia tai, kad jų lapeliai – aštrūs. Šie ridikėliai vertingi kaip vitaminų, mikroelementų bei ląstelienos šaltinis. Juos ypač svarbu valgyti baigiantis žiemai, kai organizmui ypač trūksta vitaminų. Šiuose augaluose gausu vitaminų С, В1, В2, РР. Lapiniuose ridikėliuose esantis karotinas lygina ir gražina odą, kalcis saugo kaulus, o fluoras – dantis. Ridikėliuose daug kalio, natrio, geležies, chloro, todėl jie gali pakeisti druską įvairiuose patiekaluose ir jų nereikia papildomai sūdyti.